Kauno apygardos teismo nutartis

2008-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-238-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-04
Bylos Nr.
1A-402-238-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
R. M.
Advokatai
Algirdas Girdutis Šalavka
Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-402-238/08Teisėja A.Žemantauskienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2008 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam R. M., jo gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal LR Baudžiamojo Kodekso 286 strapsnį (pasipriešinimas G. L.) laisvės atėmimu 2(dvejiems) metams, pagal LR BK 286 str. (pasipriešinimas G. V.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d. skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-21 nuosprendžiu skirta neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu tenkintas Kybartų pataisos namų civilinis ieškinys ir iš nuteistojo R. M. priteista 2961,63 Lt (du tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt vienas litas 63 centai) ligos pašalpai atlyginti.

Taip pat, tenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš nuteistojo priteista 98,40 Lt (devyniasdešimt aštuoni litai 40 centų) gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. pagal LR BK 286 str. nuteistas už tai, kad jis pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas I-ojo lokalinio sektoriaus kiemelyje, tikslu sutrukdyti valstybės tarnautojui atlikti savo pareigas, susijusias su draudžiamų daiktų permetimu į pataisos namų teritoriją, tyčia ranka sudavė vieną kartą Kybartų pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui G. L., tai yra valstybės tarnautojui, per dešinę ranką bei apglėbdamas rankomis jėga prieš šio valią laikydamas ir taip trukdydamas paimti G. L. į pataisos namų teritoriją neteisėtai permestą paketą su draudžiamais daiktais, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.

Be to, jis nuteistas pagal LR BK 286 str. už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po pasipriešinimo valstybės tarnautojui, toje pačioje vietoje, tikslu išvengti už drausmės pažeidimą patalpinimo į baudos izoliatorių, pasipriešino Kybartų pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus pamainos vyresniajam G. V., tai yra valstybės tarnautojui, tyčia pastūmė G. V., ko pasekoje pastarasis su dešine koja atsimušė į metalinių durų staktą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo civilinį ieškinį visiškai atmesti, išsamiai atlikti įrodymų tyrimą ir nuosprendį pakeisti. Teigia, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apelianto teigimu, ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, prokuroras nesiėmė priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti visų aplinkybių, nepavedė ir neištyrė bei neprijungė prie bylos pataisos namų apsaugos kamerų filmuotos medžiagos, neapklausė kitų keturių į kamerą patalpintų asmenų liudytojais, kurie galėtų patvirtinti jo nekaltumą, tuo padaryti esminiai LR BPK 1str., 2str., 205 str., 78 straipsnio pažeidimai. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiųjų parodymų, niekas nepatvirtina, byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę, todėl padaryti LR BPK 218str., 219 str. pažeidimai ir kaltinamasis aktas neteisėtas dėl neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai pritaikė LR BK 286 str., todėl neteisingai jį nuteisė ir paskyrė bausmes. Teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti liudytojus bei išreikalauti ir prijungti filmuotą medžiagą, motyvuodamas tuo, kad kamera buvo nusukta į kitą pusę, nes pataisos namuose yra radijo ryšys ir įvykio vieta negalėjo būti nefilmuojama. Tuo teismas nesiėmė nešališkai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybių, padarė LR BPK 205 str., 241 str., 242 str. 289 str. 1d. pažeidimus ir tuo atėmė galimybę pasinaudoti gynyba. Taip pat, nuteistasis teigia, jog teismas atsisakydamas kviesti į teismo posėdį nuteistojo prašytus liudytojus, kurie pataisos namuose atlieka bausmę ir kurie galėtų patvirtinti nuteistojo nurodytas aplinkybes, pažeidė LR BPK 78 str., 270 str. nuostatas bei nuteistojo konstitucinę teisę į teisingą teismą. Be to, apeliantas nurodo, jog nuosprendis grindžiamas vien nukentėjusiųjų parodymais, kurie suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas nekvietė į teismo posėdį liudytojo K., kurį nurodė buvus įvykio vietoje abu nukentėjusieji, tuo nesiėmė priemonių ir tiesiogiai neištyrė aplinkybių tiesai išaiškinti ir pažeidė LR BPK 78 str., 241 str. 2d., 242 str. 1d. G. V. parodymų, kad tai nuteistasis jį pastūmė, apelianto teigimu, nepatvirtina jokie tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai; vien Kybartų Sveikatos priežiūros tarnybos nedarbingumo pažymėjimu jo kaltė negali būti grindžiama. Apelianto teigimu, teismas privalėjo bylą nutraukti, nepagrįstai jį nuteisė ir skyrė bausmes. Su pareikštais civiliniais ieškiniais apeliantas taip pat nesutinka, nes teigia smurto nevartojęs ir žalos nepadaręs.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nepagrįsti ir atmestini apelianto skundo argumentai dėl neišsamaus ikiteisminio tyrimo bei LR BPK 1 str., 2 str., 78 str., 205 str., 218 str., 219 str. pažeidimų. Apelianto manymu, ikiteisminis tyrimas neišsamus, nes nebuvo išreikalauta ir ištirta filmuota medžiaga, neapklausti kiti 4 į kamerą patalpinti asmenys liudytojais. Šis skundo argumentas akivaizdžiai nepagrįstas, prieštarauja byloje esantiems duomenims, todėl yra atmestinas. Apeliantas teisus teigdamas, jog prokuroro pareiga imtis visų įstatymo numatytų priemonių kuo greičiau atskleisti nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, vadovaujantis baudžiamojo proceso principais, nepažeidžiant įstatymo nuostatų. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ne tik nuteistasis, tačiau ir kitas susijęs su įvykiu liudytojas V. K. (b.l. 41-42), kuris kartu buvo vedamas į kamerą su R. M., tačiau jis reikšmingų įvykiui aplinkybių nurodyti negalėjo, teigė, jog nieko neatsimena, konkrečiau papasakoti paties įvykio- konflikto taip pat negalėjo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad byloje apklausti ir kiti nuteistieji, kurie remiantis tarnybiniais pranešimais įvykio dieną buvo uždaryti į baudos izoliatoriaus kamerą dėl įvykių, susijusių su neteisėtais paketų permetimais į pataisos namų teritoriją, t.y. T. Ž., E. R. (b.l.50-51,53-54), tačiau apklausiami jie teigė nieko neprisimeną, jie nenurodė jokių duomenų, reikšmingų patvirtinti, ar paneigti nuteistojo kaltumą. Be to, epizode dėl pasipriešinimo G. V. dalyvavo tik nukentėjusieji, nuteistasis ir V. K., nes tiek nukentėjusieji, tiek ir kaltinamasis nurodė, jog tuo metu į baudos izoliatoriaus kamerą buvo vedami tik du nuteistieji, t.y. R. M. ir V. K., G. V. buvo pasipriešinta dar prieš įeinant į baudos izoliatoriaus sektorių. Todėl dėl pasipriešinimo G. V., byloje nebuvo pagrindo apklausti dar kitus asmenis, uždarytus į baudos izoliatoriaus kamerą, kurie šio įvykio net negalėjo matyti. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad filmuota medžiaga prie bylos nepridėta, nes ji taip pat negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, reikšmingų nustatant įvykio eigą tarp nuteistojo R. M. ir nukentėjusiųjų, kadangi kamera tuo metu buvo nukreipta į kitą vietą. (b.l. 7). Šią aplinkybę teisme patvirtino liudytojo R. S. parodymai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys nenurodė, kad įvykį būtų matę kiti nuteistieji. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, maksimaliai išnaudojant įstatymo numatytas galimybes ir priemones ištirti bylai reikšmingas aplinkybes ir nepažeidžiant baudžiamojo proceso principų. Juo labiau, kad baigus ikiteisminį tyrimą ir pranešus R. M. apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, apeliantas nepareiškė prašymų papildoami apklausti liudytojais kitus asmenis ar atlikti kokius nors papildomus tyrimo veiksmus.(b.l. 90)

Nepagrįstas, todėl atmestinas ir nuteistojo skundo argumentas dėl LR BPK 218 str., 219 str. esminių pažeidimų. LR BPK 218 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo užbaigimui reikalingus atlikti būtinus procesinius veiksmus-pareigą pranešti apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, išaiškinti teisę susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus dėl papildomų tyrimo veiksmų atlikimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šie procesiniai veiksmai byloje atlikti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Nuteistojo skundo argumentas, kad, jo manymu, prokuroras nepagrįstai siekė užbaigti ikiteisminį tyrimą kaltinamuoju aktu, nesurinkęs pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindas pripažinti, kad buvo padaryti esminiai LR BPK 218 str. pažeidimai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis buvo supažindintas su jam pareikštu įtarimu, jam buvo išaiškintos įtariamojo teisės, tame tarpe ir teisė reikšti prašymus, tačiau R. M. ikiteisminio tyrimo metu jokių prašymų susijusių su įrodymų tyrimu ar procesinių veiksmų atlikimu ar neatlikimu nepareiškė.

Atmestinas kaip nepagrįstas taip pat ir skundo argumentas dėl LR BPK 219 str. pažeidimų. LR BK 219 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo akto turinį, t.y. nustato būtinus kaltinamajam aktui įstatymo nustatytus reikalavimus (turi būti nurodyta teismas, kuriam teisminga byla, įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data ir kiti anketiniai duomenys, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas aprašymas, pagrindinai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytas veikas, įtariamojo gynėjo duomenys bei įtariamojo pozicija dėl įtarimo). Kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto, šis dokumentas savo turiniu atitinka LR BPK 219 straipsnio reikalavimus- nurodytas teismo pavadinimas, įtariamojo anketiniai duomenys, aprašytos veikų, kuriomis jis kaltinamas, esminės aplinkybės bei duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai – nukentėjusiųjų parodymai, liudytojo parodymai, specialisto išvada ir kt., įtariamojo pozicija. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant įstatymo numatytų reikalavimų ar būtų padaryti esminiai LR BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimai.

Iš skundo argumentų matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su ikiteisminio tyrimo metu jam pareikštais įtarimais, bei mano, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas numato teisę aktyviai dalyvauti įrodymų rinkime ir įtariamajam, t.y. numato teisę jam reikšti prašymus dėl įrodymų rinkimo, procesinių veiksmų atlikimo ir panašiai, tačiau ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį prižiūri ir kontroliuoja tik prokuroras ir tik jam įstatymas suteikia teisę ir kompetenciją spręsti dėl duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltumą, pakankamumo, kad byla būtų perduota teismui (LR BPK 218 str. 1d.), t.y. tik prokuroras turi kompetenciją spręsti, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamajam pareikštų kaltinimų pagrįstumą ir yra pakankamai duomenų bylą perduoti teismui surašant kaltinamąjį aktą. Taip pat, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo akto surašymas ir perdavimas bylos teismui dar nenustato asmens kaltės ir šiuo aktu asmuo nenuteisiamas, nes asmenį kaltu tam tikro nusikaltimo padarymu gali pripažinti tik teismas ir tik teismas vertina, ar yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę dėl jam inkriminuotų nuskalstamų veikų. Kaip jau minėta aukščiau byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, maksimaliai išnaudojus įstatymo numatytas priemones įvykių aplinkybėms nustatyti, todėl skundo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo neišsamumo, o kartu ir dėl esminių LR BPK 1 str., 2str., 218 str., 219 str. pažeidimų atmestini.

Nuteistojo skunde nurodytas argumentas, jog teismas nekvietė į teismo posėdį liudytojo V. K., kurį nurodė buvus įvykio vietoje abu nukentėjusieji, tuo nesiėmė priemonių ir tiesiogiai neištyrė aplinkybių tiesai išaiškinti ir pažeidė LR BPK 78 str., 241 str. 2d., 242 str. reikalavimus, nepagrįstas ir turi būti atmestas. LR BPK 78 straipsnis apibrėžia liudytojo sąvoką, LR BPK 241 str. 2dalis įtvirtina teisiamojo posėdžio pirmininko pareigas, o LR BPK 242 str. 1d. įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje būdą. Nors nuteistasis skunde teigia, jog pažeisti šių įstatymo nuostatų reikalavimai, tačiau iš skundo turinio matyti, jog argumentai susiję ne su teismo posėdžio pirmininkaujančio pareigų pažeidimu, netinkamu įrodymų tyrimo būdu, bet su bylos aplinkybių neišsamiu ištyrimu. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis aktas buvo perduotas teismui ir jame nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiama nuteistojo kaltė. Šiuos duomenis prokuroras pateikė teismui būdamas įsitikinęs, jog jų pakanka nuteistojo kaltei įrodyti, tačiau bet kokiu atveju asmenį kaltu pripažinti gali tik teismas ir tik teismui suteikia teisė nustatyti, ar byloje pakanka nuteistojo kaltę įrodančių ir pagrindžiančių duomenų, ar ne. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BPK 241 str. 2d. įtvirtina teisiamojo posėdžio pirmininkaujančio pareigą įstatymo nustatytomis teisėmis ir pareigomis naudotis taip, kad būtų užtikrintas greitas ir išsamus bylos aplinkybių nustatymas, tačiau teismas nėra absoliučiai iniciatyvus nustatinėjant tiesą byloje ir aktyvus renkant įrodymus, ne jo pareiga yra rinkti kaltinančius ar teisinančius įrodymus, todėl baudžiamasis procesas vyksta remiantis rungtyniškumo principu, kas reiškia, jog tiek kaltinimo pusei, tiek ir gynybai įstatyme suteikiamos ir teismo posėdžio metu garantuojamos vienodos priemonės aktyviai dalyvauti procese, t.y. teikti prašymus, reikšti nušalinimus, teikti įrodymus, pasisakyti dėl jų vertinimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pirmininkaujantysis savo pareigų nepažeidė, liudytojas V. K. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jokių reikšmingų bylai aplinkybių, nei nuteistąjį teisinančių, nei jį kaltinančių duomenų pateikti negalėjo, nes daugelio aplinkybių teigė nematęs. Be to, apklausti šio liudytojo pirmosios instancijos teisme neprašė nei nuteistasis nei jo gynėjas. Todėl teismui nebuvo pagrindo kviesti ir teisme apklausti minėtą liudytoją, juo labiau, kad jis nebuvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kviestinų į teismą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad teisminio tyrimo neišsamumą nuteistasis argumentuoja tuo, kad teismas neišreikalavo filmuotos medžiagos bei nepagrįstai atmetė nuteistojo prašymus dėl liudytojų apklausos. Šie argumentai taip pat turi būti atmesti, nes nepagrįsti. Iš byloje esančio 2008-04-22 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis pareiškė prašymą apklausti liudytojus, tačiau liudytojų pavardes nurodyti atsisakė, taip pat nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes jie gali patvirtinti, ar paneigti. Kadangi prašymas buvo nepagrįstas ir nemotyvuotas, teismas jį pagrįstai atmetė. Byloje taip pat netenkintas prašymas dėl filmuotos medžiagos, nes, kaip jau minėta aukščiau, byloje esantis tarnybinis pranešimas patvirtina, kad tuo metu įvykio vietos filmavimo kamera nefilmavo, nes buvo nukreipta į kitą pusę. Esant šioms aplinkybėms teismas turėjo pagrįstą priežastį manyti, jog ši filmuota medžiaga negalės būti įrodymu, nes ji negalės suteikti jokių bylai reikšmingų duomenų, nei nuteistąjį kaltinančių, nei teisinančių. Kito posėdžio metu-2008-04-29 nuteistasis nurodė dviejų nuteistųjų pavardes ir prašė juos apklausti teismo posėdyje. Teismas, atmesdamas šį nuteistojo prašymą, motyvavo ir argumentavo tuo, kad prašomi apklausti asmenys buvo dideliu atstumu nuo įvykio vietos. Teisėjų kolegijos manymu, šis argumentas pagrįstas, todėl prašymas atmestas pagrįstai. Teismas dėl šių liudytojų apklausos pasisakė ir nuosprendyje, savo išvadą pagrindė ir motyvavo, ji pagrįsta bylos duomenimis. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir visapusiškai, įrodymai byloje ištirti tiesiogiai – teismo posėdyje apklausti nukentėjusieji, liudytojai, kaltinamasis, ištirti rašytiniai įrodymai, todėl skundo argumentai dėl LR BPK 78 str., 241 str., 242 str. pažeidimų nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Nuteistojo kaltumas, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodytas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka(BPK 44 straipsnio 6 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje(BPK 301 straipsnio 1 dalis). Byloje esančių faktinių duomenų pakanka apelianto kaltei įrodyti. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Baudžiamasis įstatymas LR BK 286 str. pritaikytas tinkamai.

R. M. kaltė įvykužius LR BK 286 str. numatytas nusikalstamas veikas, t.y. pasipriešinus G. L. bei G. V. pagrįstai grindžiama nukentėjusiojo G. L. parodymais, kad R. M. trukdė G. L. vykdyti savo pareigas, sudavė ranka per nukentėjusiojo ranką, kurioje jis laikė paketą, apglėbęs trukdė paimti į pataisos namų teritoriją įmestą paketą. Šiuos parodymus patvirtino ir nukentėjusysis G. V. bei liudytojas R. S.. Jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuoseklūs, išsamūs ir vienodi, jie atitinka vienas kitą ir nuosekliai patvirtina tas pačias aplinkybes. R. M. kaltė pasipriešinus G. V., dėl ko pastarasis susitrenkė koją į metalinį slenkstį ir tuo jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtinama nukentėjusiojo G. V. parodymais, taip pat byloje esančia specialisto išvada, kurioje patvirtintas ne tik sužalojimo pobūdis bei mechanizmas. Tuo pačiu specialisto išvadoje netiesiogiai patvirtinama ir įvykio vieta bei laikas, nes nurodoma, jog nukentėjusysis kreipėsi į medikus dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo, sumuštos kojos, o sekančią dieną po įvykio, t.y. 2008-02-03 buvo atlikta rentgenograma, siekiant nustatyti lūžius. Nuteistojo kaltė įvykužius šią nusikalstamą veiką grindžiama ne tik nukentėjusiojo parodymais, kaip teigia nuteistasis skunde, tačiau ir objektyviai bylos duomenimis- specialisto išvada. Nuteistasis teigia, jog Kybartų sveikatos priežiūros pažyma dėl nedarbingumo negali būti jo kaltės įrodymu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo kaltė dėl pasipriešinimo G. V. šia pažyma ir negrindžiama, teismo išvada dėl kaltės įvykdžius šią nusikalstamą veiką grindžiama nukentėjusiojo G. V., specialisto išvados ir kitų bylos rašytinių duomenų visuma. Nukentėjusiojo G. V. parodymus patvirtina ne tik specialisto išvada, tačiau iš dalies ir liudytojo R. S. parodymai, jog jis atleido nuo tarnybos G. V., nes jam buvo sužalota koja, kuri pradėjo tinti. Tuo tarpu nuteistojo parodymų byloje jokie surinkti duomenys nepatvirtina. Byloje aplinkybės ištirtos išsamiai, nešališkai ir nenustatyta, jog įvykį gerai matė kiti nuteistieji ir jie galėtų patvirtinti nuteistojo nekaltumą ar jo parodymus, todėl R. M. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokiam nuteistojo parodymų vertinimui duoda pagrindą ir tai, kad R. M. ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybių nenurodė, parodymus duoti atsisakė, teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme bandė klaidinti teismą teigdamas, kad smurtą prieš prižiūrėtojus vartojo kiti asmenys, duomenis apie kuriuos nuteistasis atsisakė teismui pateikti, be to tokių aplinkybių nenurodė nei vienas nukentėjusysis ar apklaustas teisme liudytojas.

LR BPK 20 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, teisingai įvertino aukščiau byloje surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados dėl nuteistojo kaltės pavartojus fizinį smurtą ir taip pasipriešinus valstybės tarnautojams, šiuo atveju pataisos namų prižiūrėtojams G. L. ir G. V., pagrįstos aukščiau aptartais įrodymais, jų visuma, bei neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas. R. M. veikos pagal LR BK 286 str. kvalifikuotos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos pagrįstai, nes jos įvykdytos turint du skirtingus sumanymus, tikslus, pirmu atveju, siekiant sutrukdyti G. L. vykdyti savo pareigas dėl neleistinų paketų, siekiant, kad pareigūnas nepaimtų šio paketo, antruoju atveju -siekiant išvengti patalpinimo į baudos izoliatorių, veikos padarytos skirtingu laiku, nukreiptos prieš du nukentėjusiuosius, realizuojant du atskirus savarankiškus sumanymus.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Skirdamas bausmes R. M., teismas atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą, kaltės formą, baigtumą, t.y. nors ir veikos nesunkūs nusikaltimai, tačiau tyčinės, baigtos. Jas R. M. padarė būdamas praeityje teistas penkis kartus, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų dėl tyčinių nusikaltimų, dėl ko jis laikytinas recidyvistu. Be to, šios tyčinės smurtinės veikos padarytos bausmės atlikimo metu, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę taip pat už tyčinį turtinį kartu ir smurtinį nusikaltimą. Pataisos namuose R. M. charakterizuojamas neigiamai, 31 kartą baustas drausmine tvarka, 15 nuobaudų galiojančios. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir apibūdina jį kaip asmenį linkusį daryti nusikaltimus. Be to, teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė nuteistajam pagal LR BK 286 str. (pasipriešinimas G. L.) – laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, pagal LR BK 286 str. (pasipriešinimas G. V.) laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirtąsias bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas ir skyrė bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Šią bausmę vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d. subendrino su neatlikta ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-21 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie naujai paskirtos bausmės pridėdamas dalį neatliktos bausmės ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytos dvi veikos, jos yra tyčiniai, smurtiniai nusikaltimai, nukreipti prieš valstybės tarnautojus, vykdančius valstybės pavestą funkciją, ginančius viešąjį interesą, viena iš jų sukėlė pasekmes- žymiai sutrikdyta sveikata, veikos padarytos bausmės atlikimo metu, nuteistasis teisiamas jau šeštą kartą, pataisos namuose charakterizuojamas neigiamai, turi net 15 galiojančių nuobaudų, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės, paskirtos už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos, būtinos ir pakankamos realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, teisingumo principą.

Civiliniai ieškiniai išnagrinėti tinkamai. LR BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso normas ir tik kylant klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį privalo nustatyti šio ieškinio pagrindą, dydį ir kitus su juo susijusius klausimus. Šiuos reikalavimus teismas įvykdė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. V. tikrai buvo sužalotas vykdydamas savo darbines funkcijas, jis buvo sužalotas dėl neteisėtų R. M. veiksmų, nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas, ką patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir laikino nedarbingumo pažymėjimas. Byloje civilinis ieškovas -nukentėjusiojo darbovietė Kybartų pataisos namai prašė priteisti pataisos namams, R. M. nusikaltimu padarytą žalą, t.y. priteisti 2961,63 lt (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt vieną litą 63 ct.), kurie buvo išmokėti kaip ligos pašalpa G. V.. Byloje pateiktas šį reikalavimą, jo dydį pagrindžiantis dokumentas, t.y. Kybartų pataisos namų direktoriaus raštas. Teismas, priteisdamas prašomą žalos dydį, rėmėsi šiuo dokumentu. Kaip matyti šis raštas patvirtina faktą, kad G. V. buvo nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nuo 2008-02-02 iki 2008-03-04 ir už šį laikotarpį priskaičiuota 2961,63 Lt pašalpa. Teisme civilinio ieškovo atstovas patvirtino, kad ši suma išmokėta nukentėjusiajam. Tokiu būdu, apeliantas privalo atlyginti šią sumą Kybartų pataisos namams ir civilinis ieškinys patenkintas pagrįstai.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pagrįstai. Kaip jau minėta aukščiau, civilinio ieškinio pagrindas nustatytas, byloje nustatyta ir įrodyta, kad R. M. nusikalstamais veiksmais G. V. padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio jis buvo nedarbingas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis dėl šio sužalojimo kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam buvo suteiktas ambulatorinis gydymas. Civilinis ieškovas valstybinė ligonių kasa pateikė duomenis, remiantis kuriais buvo priskaičiuota suteiktų gydymo paslaugų kaina, todėl teismas pagrįstai nustatė, jog šis valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir jo dydis įrodytas. Taigi, nukentėjusiojo gydymo išlaidos 98.40 (devyniasdešimt aštuoni litai 40 centų) priteistos iš R. M. pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų įvykių, sudėčių, nuteistojo kaltės, paskirtų bausmių, bei civilinių ieškinių pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendis šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas. Bausmė paskirta teisingai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja D.ŠiugždinytėTeisėjai G.VečerskasV.Vitunskas