Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016-03-07 nutarimo Nr. 91-54, kuriuo nutarta nuteistajam V. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-01-23 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausme 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-05-10 bei Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-11-30 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams. Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-12-27 nutartimi Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-01-23 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-10-31 ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 metams.

Bausmės pradžia – 2011-12-07, o pabaiga – 2016-12-05.

Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, nuteistasis V. K. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nuteistasis cituoja 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR preambulės 8 punktą, 14 straipsnio 2 dalį ir nurodo, kad priešingai nei konstatavo pirmos instancijos teismas, jog nebus įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, turi būti laikomasi įstatymo numatytų proporcingumo ir progresyvaus taikymo principų, nes kitaip nebus pasiekiama Bausmių vykdymo įstatymo paskirtis, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais, kaip tai nustato BVK 1 straipsnio 2 dalis.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios savybės, todėl yra pažeidžiamas rungimosi principas. Visa jį charakterizuojanti medžiaga yra laikoma jo asmens byloje, su kuria turėtų susipažinti pirmos instancijos teismas ir individualizuoti savo sprendimą. Teismas nevertino, kad jis atliko privalomos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė būtent vieną iš BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų - kaltininko nubaudimą, motyvuodamas tuo, jog vien bausmės paskyrimas savaime jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslu įvardijamas proporcingumas, tačiau išties proporcingumo principas įgyvendinamas asmeniui individualizuojant bausmę ir nėra pripažįstamas bausmės vykdymo principu. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas plačiau neužsiminė apie kitų bausmės tikslų įgyvendinimą, kurie yra ne mažiau svarbūs, o ypač svarbūs asmens reintegracijai.

Nors nuteistasis sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog teisingumas įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti, tačiau, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai ir nepagrįstai nusprendė, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, nenurodydamas jokių svarių argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. K. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš 2016-02-24 išvados apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus matyti, jog nuteistasis neįgyvendino Komisijos skirtų įpareigojimų – neieško pagal jo sveikatos būklę (55 proc. darbingumas) galimo darbo. Pateikė prašymą įdarbinti jį kirpėju, nors buvo akivaizdu, kad ši vieta užimta, tačiau į laisvas darbo vietas (bibliotekininko, tarnybinių patalpų valytojo) įsidarbinti net nebandė, todėl jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas V. K. atžvilgiu galėtų būti taikomas. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ – 45 balai (vidutinė), iš 2016-02-24 pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, jog nuteistasis tris kartus yra baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šios nuobaudos nebegalioja, tačiau jos parodo priešingą nustatytoms vidaus taisyklėms nuteistojo elgesį ir patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 61-360 matyti, jog nustatyta eilė nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių, t. y.: ankstesni teistumai (ankščiau teistas penkis kartus); akivaizdus nusikaltimo modelis – fizinio smurto naudojimas; kaltę nuteistasis perkelia nukentėjusiesiems; nuteistasis yra impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis, konfliktus linkęs spręsti smurtu; neatpažįsta problemų, negali nustatyti jų šaltinių, nesuvokia galimų pasekmių; nutrūkę jo socialiniai ryšiai. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis apie artimuosius kalba išreikšdamas įtarimą, neva, „jie viską turbūt jau bus išvogę“, todėl ryšys su artimaisiais yra silpnas ir negali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Be to, išgėręs gali būti agresyvus, atrodo nedėmesingas, neatidus ir nesidomintis kitais. Nuteistasis klaidingai nustato problemos šaltinį, nesupranta, kad yra pasirinkimas, netinkamai susidoroja su neigiamomis emocijomis išsikalbėdamas. Be to, pažymėtina, jog nuteistasis nesimoko iš savo klaidų ir nors neaktyviai, tačiau visgi laikosi nuteistųjų subkultūros. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės nerodo nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra būtina išvadai apie tai, ar lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrįsti. Todėl, šiuo atveju, nuteistojo V. K. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių neįvykdymas nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis V. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo lygtiniam paleidimui nepritarė beveik visi Komisijos nariai, pritarė tik vienas Komisijos narys.

Nors nuteistasis skunde akcentuoja Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, ir nurodo, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog ne mažiau svarbu yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. K. šiuo metu bausmę atlieka už penkiais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes už devynias padarytas nusikalstamas veikas. Be to, kaip jau minėta, V. K. neįvykdė Komisijos skirtų įpareigojimų, nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta visa eilė jį neigiamai charakterizuojančių savybių, jo elgesys bausmės atlikimo metu taip pat neduoda jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog atlikta bausmės dalis paveikė V. K., kad jis būdamas laisvėje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, bausmės tikslai dar nebūtų pasiekti, ir šį nuteistojo skundo argumentą atmeta.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes ir priimtą sprendimą netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos, pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo ir nuteistojo V. K. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė pagrįstai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.