- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- eI3-686-631/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00886-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gitana Butrimaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (buvę pavadinimai: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija), dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Kelių direkcija, LAKD, atsakovė) 2022 m. vasario 3 d. Rašto Nr. (6.6)2-1813 dalį, 4.1. punktą (toliau – ir Sprendimas, Raštas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti V. K. prašymą dėl projektavimo sąlygų išdavimo, priteisti pareiškėjui V. K. iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, jog jam pagal 2017-08-02 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. K1ES-6831, asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2010-01-07 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AB-12 buvo patvirtintas Kaimo plėtros (ūkio vidaus) žemėtvarkos projektas Ūkininko ūkio sodybos formavimui. Ūkininko sodybos formavimo sprendinių brėžinyje Ml:2000 (toliau - sprendinių brėžinys) projekto derinimui pritarė atsakingos institucijos. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Perspektyvinio planavimo skyrius Ūkininko sodybos formavimo sprendinių brėžinyje 2009-08-11 nurodė, kad „Kelių direkcija derina sprendinius be tiesioginės nuovažos nuo krašto kelio“.
Apie tai, kad į žemės sklypą nebus suteikta tiesioginė nuovaža, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos nurodė 2009-07-13 rašte Nr. (6.6)2-3246. Kelių direkcija kaip galimą problemos sprendimo būdą pasiūlė žemės sklypo savininkei kartu su visų žemės sklypų, į kuriuos nėra patekimo, savininkais kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu žemės sklypuose nuo esamų nuovažų ir /ar sankryžų su vietinės reikšmės keliais suprojektuoti lygiagretų su krašto keliu privažiavimo kelią ir, jei prireiks, administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą.
2010-01-05 raštu R. K. kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių (toliau- žemėtvarkos skyrius) dėl privažiavimo prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemėtvarkos skyrius 2010-01-28 raštu Nr. R2-24-(2-l) informavo, kad Viršininko sprendimu servitutai gali būti nustatomi tik valstybinės žemės sklypams. Šiuo atveju servitutą galima nusistatyti tik tarpusavio susitarimu gavus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimą. Šalia krašto kelio Nr. 217 nėra gretimo vietinės reikšmės kelio, todėl norint patekti į pareiškėjo žemės sklypą reikėtų gauti ne tik gretimų sklypų savininkų sutikimą per jų žemės sklypus rengti kelią, bet ir fiziškai savo lėšomis jį įsirengti, kas suponuoja papildomas nenumatytas išlaidas. Negavus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo, buvusioji žemės sklypo savininkė paprašė leidimo įsirengti laikiną nuovažą. 2010-08-21 VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas - vyriausias inžinierius K. P. ant Ūkininko ūkio sodybos formavimui Sprendinių brėžinio ML2000 savo parašu patvirtino suderinimą dėl 4 tipo laikinos nuovažos įrengimo, iki kol bus privažiavimas į sklypą. 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo įrengta laikina nuovaža pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Laikinos nuovažos įrengimo tikslas buvo patekti į žemės sklypą ir atlikti ūkininko ūkio pastatų statybą, iki kol bus įrengtas gretimas vietinės reikšmės kelias. Šiai dienai kelio nėra, laikina nuovaža yra nepanaikinta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog 2022 m. sausio 21 d. raštu jis kreipėsi į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją su prašymu išduoti projektavimo sąlygas statinių projektavimui už kelio apsaugos zonos. 2022-02-03 sprendimu Nr. (6.6)2-1813 Kelių direkcija nustatė sąlygas, susijusias su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 217 Klaipėda-Jokūbavas, kurių 4.1. punkte nustatė reikalavimus susisiekimui: įvažiavimą ir išvažiavimą iš žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyti tik iš vietinės reikšmės kelių, vystant vietinės reikšmės kelių tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant.
Pareiškėjas nesutinka su tokia sąlyga, teigia, kad visiškai neatsižvelgta į tai, kad prie žemės sklypo yra teisėtai įrengta laikina nuovaža. Kito vietinės reikšmės kelio, kuriuo būtų galima patekti į žemės sklypą šiai dienai nėra ir neaišku, kada jis turėtų atsirasti. Projektavimo sąlygos išduotos neįvertinus realios žemės sklypo padėties.
Pareiškėjo nuomone, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022-02-03 rašte Nr. (6.6)2-1813 įrašyta sąlyga 4.1. punkte apsunkina ūkininko ūkio sodybos įrengimą, todėl ji turėtų būti koreguojama, nurodant 4.1. punkte įvažiavimą ir išvažiavimą iš žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyti krašto kelio Nr. 217 per esamą laikiną nuovažą.
Atsiliepimas
Atsakovė Kelių direkcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą. Sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų.
Atsakovės vertinimu, pareiškėjo pageidavimas įrengti naują nuovažą nuo kelio į jam priklausantį žemės sklypą aiškiai neatitinka Kelių techninio reglamento (toliau – KTR) ir Statybos techninio reglamento (toliau – STR) įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo, todėl Kelių direkcijos Rašto 4.1 punkte nustatytus reikalavimus įvažiavimą ir išvažiavimą iš žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyti tik iš vietinės reikšmės kelių vystant vietinės reikšmės kelių tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant, laiko teisėtais ir pagrįstais.
Direkcija taip pat atkreipia dėmesį, kad prašyme Kelių direkcijai pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su planuojamos nuovažos įrengimu, šios teisės turėjimu ar pažeidimu, argumentai išdėstyti tik pačiame skunde teismui.
Atsakovė, pasisakydama dėl pareiškėjo pateikto „Kaimo plėtros (ūkio vidaus) žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos formavimui“ sprendinių brėžinio ir jame esančio atlikto 2010 m. rugpjūčio 21 d. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojo suderinimo laikinai nuovažai įsirengti, akcentuoja, jog šis brėžinys taip pat 2009 m. rugpjūčio 11 d. buvo suderintas su Kelių direkcija, su pastaba „be tiesioginės nuovažos nuo kelio“. Atsakovė laikosi pozicijos, kad esantys suderinimai dėl laikinos nuovažos prie kelio negali būti laikomi priežastimi prisijungimo sąlygoms dėl nuovažos įrengimo išduoti, kadangi galiojantys teisės aktai tokį tiesioginės nuovažos įrengimą draudžia.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kur pareiškėjas remiasi KTR 2 priedo 7 punkte (7.1 - 7.4 papunkčiuose) numatytais sprendiniais, tarp jų 7.4 punkto nuostata, kad nuovažos mažai ribojamos. Pažymi, kad nurodytų normų turinys negali būti vertinamas atskirai nuo kituose KTR punktuose įtvirtintų normų turinio, kai (duomenys neskelbtini) punktas nustato minimalų 500 atstumą tarp nuovažų.
Atsakovė atsiliepime laikosi pozicijos, kad jos Raštas savo pobūdžiu yra tarpinis veiksmas projekto rengimo procese, jame išdėstyta informacija apie projektavimo sąlygas. Prašyme Kelių direkcijai nebuvo nurodyta jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su planuojamos nuovažos įrengimu, šios teisės turėjimu ar pažeidimu, t.y. kreipimasis į Kelių direkciją buvo bendro pobūdžio prašymas išduoti projektavimo sąlygas statinių projektavimui už kelio apsaugos zonos, ir tokio pobūdžio Raštas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, todėl byla turėtų būti nutraukta kaip nepriskirta administraciniams teismams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Kelių direkcijos 2022 m. vasario 3 d. Rašto Nr. (6.6)2-1813 “Dėl projektavimo sąlygų”, kuriuo atsakyta pareiškėjui į jo 2022 m. sausio 19 d. prašymą išduoti projektavimo sąlygas statinių projektavimui už kelio apsaugos zonos, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti V. K. prašymą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Kelių direkcijoje 2022 m. sausio 21 d. buvo gautas pareiškėjo V. K. prašymas, kuriuo pareiškėjas prašė išduoti projektavimo sąlygas statinių projektavimui už kelio apsaugos zonos, nurodant tokius duomenis: sklypo savininkas: V. K.; Projekto pavadinimas: vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas; statybos adresas: (duomenys neskelbtini); sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pridėjo sklypo nuosavybės dokumentus ir sklypo planą.
Kelių direkcija 2022 m. vasario 3 d. ginčijamu raštu (6.6)2-1813 V. K., atsakydama į jo prašymą, nustatė projektavimo sąlygas (toliau – ir Sąlygos), susijusias su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 217 Klaipėda - Jokūbavas (toliau - Kelias). Sąlygų 4.1 punkte nustatyti reikalavimai susisiekimui: 4.1. įvažiavimą ir išvažiavimą iš žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyti tik iš vietinės reikšmės kelių vystant vietinės reikšmės kelių tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant.
Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovės nustatytu sąlygose reikalavimu, nurodydamas, kad atsakovė neatsižvelgė į tai, kad prie žemės sklypo yra teisėtai įrengta laikina nuovaža, o kito vietinės reikšmės kelio, kuriuo būtų galima patekti į žemės sklypą, nėra, kad Projektavimo sąlygos išduotos neįvertinus realios žemės sklypo padėties.
Byloje nustatyta, kad V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypą pareiškėjas įgijo paveldėjimo teise pagal 2017-08-02 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. K1ES-6831.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. parengtą Kaimo plėtros (ūkio vidaus) žemėtvarkos projektą Ūkininko ūkio sodybos formavimui 2010 m. sausio 7 d. patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AB-12.
Iš byloje pateikto Ūkininko ūkio sodybos formavimo sprendinių brėžinio Ml:2000 (toliau - Sprendinių brėžinys) matyti suderinimas su Lietuvos automobilių kelių direkcija - „<...> be tiesioginės nuovažos nuo krašto kelio“.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos 2009-07-13 raštas Nr. (6.6)2-3246 patvirtina, kad dėl įvažiavimo nuo krašto kelio Nr. 217 Klaipėda-Jokūbavas į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paaiškinta, jog nors žemės sklypas ir ribojasi su krašto keliu, nėra nei juridinių, nei techninių galimybių įrengti nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelių į visus pakelėje esančius privačius sklypus.
Tuo pačiu 2009-07-13 raštu Kelių direkcija, kaip galimą problemos sprendimo būdą, pasiūlė žemės sklypo savininkei kartu su visų žemės sklypų, į kuriuos nėra patekimo, savininkais kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu žemės sklypuose nuo esamų nuovažų ir/ar sankryžų su vietinės reikšmės keliais suprojektuoti lygiagretų su krašto keliu privažiavimo kelią ir, jei prireiks, administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą.
2010-01-05 raštu R. K. kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių dėl privažiavimo prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemėtvarkos skyrius 2010-01-28 raštu Nr. R2-24-(2-l) informavo, kad Viršininko sprendimu servitutai gali būti nustatomi tik valstybinės žemės sklypams bei pasiūlė kreiptis į gretimų sklypų savininkus ir nuo esamos nuovažos šiaurėje nusistatyti servitutą per privačius žemės sklypus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai nebuvo gauti, servitutai nebuvo nustatyti. Ant Ūkininko ūkio sodybos formavimui Sprendinių brėžinio ML2000 esantys parašai patvirtina, kad buvo suderintas laikinos nuovažos įrengimas, iki bus įrengtas privažiavimas į sklypą. Kaip nurodo pareiškėjas, 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo įrengta laikina nuovaža, kuri nėra panaikinta, nes nėra įrengtas gretimas vietinės reikšmės kelias. Šių aplinkybių atsakovė neginčija.
Taigi, pareiškėjui 2022 m. sausio 19 d. su prašymu dėl projektavimo sąlygų statinių projektavimui už kelio apsaugos zonos išdavimo kreipusis į atsakovę, Kelių direkcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. (6.6)2-1813 „Dėl projektavimo sąlygų“ informavo pareiškėją apie nustatomas sąlygas. Kelių direkcija nustatė šias sąlygas: 1) projektą rengti vadovaujantis galiojančiais statybos techniniais reglamentais ir kitais teisės aktais; 2) reikalavimai statiniams: 2.1. statinius projektuoti, rekonstruoti ir statyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 ir 19 straipsnio reikalavimais, įvertinti pritarimo projektui ar numatomai veiklai kelių apsaugos zonose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-353, reikalavimus; 3) reikalavimai inžineriniams tinklams: 3.1. rengiant inžinerinių tinklų projekto dalį vadovautis sąlygomis, pateiktomis Kelių direkcijos tinklalapyje (žiūrėti nuorodą https: /lakd.lt/aktuali-informacija); 4) reikalavimai susisiekimui: 4.1. įvažiavimą ir išvažiavimą iš žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyti tik iš vietinės reikšmės kelių vystant vietinės reikšmės kelių tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant. 5 punktu ir jo papunkčiais išdėstė kitus reikalavimus, keliamus statinio projektavimui, kurie nesusiję su keliamu ginču, todėl plačiau neaptariami.
Pareiškėjo nuomone, Kelių direkcija nepagrįstai neatsižvelgė į esamą situaciją, kad jau yra įrengta laikina nuovaža, o kito kelio, kuriuo būtų galima patekti į sklypą, nėra.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.). Minėtas įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje kelias yra apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.
Kelių suskirstymą pagal reikšmę detaliai reglamentuoja Kelių įstatymo 3 straipsnis. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) magistralinius kelius (pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą); 2) krašto kelius (keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas); 3) rajoninius kelius (keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais). Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius (tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius (tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau - fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).
Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (4 straipsnio 2 dalis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (4 straipsnio 3 dalis).
Kelių direkcijos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą (Lietuvos automobilių kelių direkcijos nuostatų 5 punktas), pagrindiniai Kelių direkcijos veiklos tiksliai - įgyvendinti valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, įgyvendinti saugaus eismo valstybinės reikšmės keliuose valstybės politiką, organizuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą (Nuostatų 9.1 - 9.3. punktai). Kelių direkcija, siekdama jai pavestų tikslų, atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizavimo funkcijas (Nuostatų 10 punktas), tame tarpe planuoja, organizuoja, koordinuoja valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus, projektų rengimą, projektų ekspertizių atlikimą, numato ir koordinuoja jų finansavimą; tvirtina valstybinės reikšmės kelių (tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) projektus, organizuoja, koordinuoja valstybinės reikšmės kelių projektų vykdymo priežiūrą; organizuoja, koordinuoja, atlieka valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) techninę priežiūrą, kelių priežiūros techninę priežiūrą, vykdo valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrą; organizuoja valstybinės reikšmės kelių priežiūrą (Nuostatų 10.1. punktas).
Kelių techninio reglamento (redakcija, galiojusi iki 2022-09-29) (KTR) 162 punkte įtvirtinta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus.
(duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų.
(duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose.
(duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad tuo atveju kai nėra galimybės įvykdyti 163 - 166 punktų reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus.
Kaip matyti, nurodytas teisinis reglamentavimas imperatyviai įtvirtina, jog krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Pareiškėjas siekia įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 217 Klaipėda-Jokūbavas į jam priklausantį Žemės sklypą ruože nuo (duomenys neskelbtini) km kairėje pusėje.
Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 (toliau - STR), 4 punkte įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės keliai miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, projektuojami vadovaujantis šiuo reglamentu.
Vadovaujantis Kelių direkcijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d įsakymu Nr. V-166 „Dėl gatvių kategorijų nustatymo ir kelių ruožų priskyrimo gatvių kategorijoms“, gyvenvietėse rajoninių kelių ruožai, pažymėti kelio ženklu Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir kelio ženklu Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“, priskirti B kategorijos gatvėms. Atsižvelgiant į STR 5 ir 6 lentelėse nustatytus reikalavimus, keliamus B kategorijos gatvėms, turi būti išlaikomas 150 metrų minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų.
Kaip matyti iš byloje esančių Regia žemėlapio ištraukų, artimiausios nuovažos Klaipėdos, taip pat ir Jokūbavo kryptimis nuo pareiškėjo prašyme nurodyto žemės sklypo yra už (duomenys neskelbtini).
Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio į jam priklausantį žemės sklypą, neatitinka KTR ir STR įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo, todėl atsakovės Rašto 4.1 punkte nustatytas reikalavimas susisiekimui: įvažiavimą ir išvažiavimą iš žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyti tik iš vietinės reikšmės kelių vystant vietinės reikšmės kelių tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant, yra teisėtas ir pagrįstas.
Iš viso to, kad išdėstyta, darytina išvada, jog valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą privažiavimui prie kiekvieno statinio ir šiuo atveju privataus asmens interesai negali nusverti saugaus eismo reikalavimų.
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ties pareiškėjo nurodoma sklypo teritorija nėra susiklosčiusių kokių nors išskirtinių sąlygų, tokių sąlygų pareiškėjas nenurodė ir kreipdamasis į Kelių direkciją su savo prašymu. Kaip matyti, galimybė įrengti privažiavimą prie pareiškėjo valdomo žemės sklypo egzistuoja kitose vietose (prie esamų, teisėtai įrengtų nuovažų, privažiavimų prie kitų gretimų sklypų), o ta aplinkybė, kad pareiškėjui 2010 metais buvo leista įsirengti laikiną nuovažą savaime nesudaro pagrindo atsakovei nustatyti kitokias projektavimo sąlygas, nei gali būti leidžiamos pagal galiojančius teisės aktus, atitinkamus reglamentus.
Iš pareiškėjo ginčijamo Rašto turinio matyti, jog atsakovė pareiškėjui išaiškino visas sąlygas, susijusias su krašto keliu Nr., 217 Klaipėda-Jokūbavas ir reikalavimus statiniams.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Kelių direkcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Kelių direkcijos Raštas (jo dalis) pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo V. K. netenkina ginčijamo Rašto 4 punkto „reikalavimai susisiekimui“ turinys, nesudaro pagrindo Kelių direkcijos Rašto dalį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.