- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-09
- Bylos Nr.
- 1-479-762/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis, Marius Cechanavičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.6Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.14.1Proceso išlaidų atlyginimas (BPK 103–105 str.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nesusituokusi, ūkininkė, gyvenanti ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje;
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė, įrodymai
1. V. M., 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 8.20 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu rankomis suėmusi už nukentėjusiosios M. G. rankų ją pastūmė, dėl ko M. G. nugara trenkėsi į kieme stovėjusį automobilį, po to dešinės rankos delnu, sudavė vieną kartą M. G. į veido kairę pusę, rankų kumščiais sudavė ne mažiau keturių smūgių M. G. į rankas, keliu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus M. G. į kairę koją, tokiais veiksmais sukėlė M. G. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimą veide, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kairėje kojoje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
2. Kaltinamoji V. M. dėl jai pateikto kaltinimo savo kaltės nepripažino, nes jokių smūgių M. G. nesudavė. Paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo mėn., į jos namų kiemą atvažiavo M. G., kuri norėjo su ja pasikalbėti. M. G. buvo nusiteikusi agresyviai, ją pradėjo įžeidinėti, koliotis. M. G. teigė, kad ji jai yra skolinga, pasiėmusi popieriaus lapus juos sviedė jai į veidą. Tuomet ji pasipiktinusi tokiu M. G. elgesiu priėjo prie M. G., ją suėmė už drabužių ir ją stumdama atbula prirėmė prie kieme stovėjusio autobusiuko. Norėjo tik, kad M. G. prie jos nelystų, jai sakė, kad daugiau pas ją nebeatvažiuotų. Prieš M. G. smurto nenaudojo, jai jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė, tačiau pati M. G. priremta prie autobusiuko prieš ją mojavo rankomis, jai spyrė į koją. Pasibaigus konfliktui M. G. sėdo į automobilį ir išvyko iš jos kiemo, ant jos kūno jokių sužalojimų ar nubrozdinimų nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
3. Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažįsta, jos kaltė visiškai yra įrodyta šiais įrodymais:
4. Nukentėjusiosios M. G. parodymais. Ji parodė, kad V. M. buvo paskolinusi piniginių lėšų, kurias ji buvo įsipareigojusi gražinti iki 2024 m. rugpjūčio 18 d. V. M. vengė gražinti skolą, todėl 2024 m. rugsėjo 23 d. ji pati atvyko pas V. M. į namus. Kartu su ja važiavo pažįstama V. K.. V. M. namų kieme nurodžius dėl ko atvyko, V. M. pasakė, kad nieko neskolinga, pradėjo ant jos rėkti. Tuomet ji paprašė V. K. iš automobilio atnešti sąskaitų išrašus. Kai V. K. atnešė ir jai padavė išrašus, o ji juos padėjo ant stalo priešais V. M., V. M. staiga atsistojo nuo stalo, staiga puolė ant jos, ją sugriebė už drabužių ir ją stūmė atbula kol ji atsitrenkė į kieme stovėjusį autobusiuką. Nuo atsitrenkimo į autobusiuką pradėjo veikti signalizacija. V. M. rėkdama ir ją įžeidinėdama pradėjo ją mušti. Jai sudavė iš dešinės rankos į veidą kairėje, griebė už dešinės rankos, rankų kumščiais jai vis bandė trenkti ir nors ji gynėsi, tačiau jai kelis kartus pataikė, po to iš kojos kelio jai kelis kartus sudavė smūgius į jos kairę koją, nors žinojo, kad jos kairė koja yra traumuota. Nuo agresyvaus V. M. elgesio ją dar bandė ginti V. K. ir kieme pas V. M. buvusi moteris. Ji pati taip pat gynėsi rankomis, buvo pakėlusi koją, tačiau tą darė savigynos tikslu. Kai V. M. apsiramino ji su V. K. sėdo į automobilį ir iš V. M. kiemo išvažiavo. Nuo smurtinių V. M. veiksmų jai skaudėjo rankas, kūną, veidas buvo paraudęs ir prabrėžtas. Iš karto užsiregistravo pas teismo medicinos ekspertą, kuris ją priėmė ir apžiūrėjo po kelių dieną. Dėl M. M. prieš ją panaudoto smurto ir įžeidinėjimų patyrė moralinę žalą, nepatogumus, jautėsi nemaloniai. Dėl suduotų smūgių skausmą jautė apie 3-4 dienas, naudojo vaistus sumušimams gydyti.
5. Liudytojos V. K. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną ji kartu su pažįstama M. G. nuvyko pas V. M. į namus. M. G. sakė, kad nori V. M. pateikti skolos lapus. Atvykus pas V. M., jos namų kieme M. G. pradėjo kalbėtis su V. M., jai sakė, kad nori atgauti skolą, o po to pokalbis peraugo į barnį. M. G. prašymu ji iš automobilio atnešė ir jai padavė banko sąskaitų išrašus. M. G. šiuos lapus padėjo ant stalo prie kurio sėdėjo V. M.. Tuo pat metu vėjas lapus užpūtė ant V. M.. Tuomet V. M. staiga pakilo nuo stalo, sugriebė M. G. už drabužių ir ją stumdama atrėmė į šalia stovėjusį autobusiuką. V. M. prirėmusi M. G. rėkė ant jos, kad ji dingtų iš jos gyvenimo ir ne kartą sudavė su ranka M. G. į veidą, rankas, purtė M. G.. Taip pat matė, kad V. M. spyrė M. G., tačiau ar jai pataikė, nepastebėjo. Tai matydama ji ir pas V. M. kieme buvusi moteris vardu E. skyrė V. M. nuo M. G.. Jas skiriant V. M. ir jai vos nepataikė. M. G. tik gynėsi nuo V. M. ir bandė ją atstumti nuo savęs. Konfliktui aprimus M. G. pasakė, kad bandys skolą išsieškoti kitokiu būdu, po ko jos sėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš V. M. kiemo. M. G. buvo šoke, nes nesitikėjo tokio V. M. elgesio. Jau atsisėdus į automobilį ir pradėjus važiuoti matė, kad M. G. veido viena pusė buvo stipriai paraudusi, kaip suprato nuo smūgių į veidą. Vėliau M. G. jai sakė, kad jai taip pat buvo sužalota ranka, skaudėjo koją. Kitą dieną jai M. G. buvo atsiuntusi nuotraukas, kuriose buvo užfiksuotos ir matėsi mėlynės ant rankų, paraudęs veidas.
6. Liudytojos E. P. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną ji buvo atvykusi pas pažįstamą V. M.. Joms bendraujant namų kieme, pas V. M. atvažiavo M. G. kartu su V.. M. G. pradėjo kalbėti su V. M. apie pinigus, kuriuos V. M. turėtų jai gražinti. Tarp jų prasidėjo barnis. Kuomet M. G. metė ant stalo popierinius bankų išrašus, kurie nuo vėjo pakilo nuo stalo, V. M. puolė ant M. G. ir ją stūmė rankomis atbula link kieme stovėjusio autobusiuko. M. G. traukdamasi atbula atsitrenkė į autobusiuką. V. M. sudavė M. G. į veidą, matė, kad pataikė į veido kairę pusę. Jos viena ant kitos rėkė. Labiausiai rėkė V. M., o M. G. tik bandė kažką atsakyti V. M.. Matė, kad V. M. su M. G. spardėsi kojomis, tačiau tuomet bandė jas skirti ir ar kuri kuriai pataikė nepastebėjo. Skirdama moteris tik norėjo, kad nekiltų stipresnės muštynės. Konfliktuojančias moteris taip pat bandė ginti ir su M. G. atvykusi V.. Konfliktas truko keletą minučių po ko M. G. su V. sėdo į savo automobilį ir išvyko.
7. Pareiškimu apie įvykį, iš kurio matyti, kad M. G. pateikė pareiškimą policijai nurodydama, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. V. M. prieš ją panaudojo fizinio smurto veiksmus. (b. l. 7-10)
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo medicinos specialisto išvada 2024 m. rugsėjo 27 d. Nr. G 882/2024 (03), kurioje nurodyta, kad M. G. padaryta: odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietu buku turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje 3-5 paros iki apžiūros. Sužalojimai padaryt ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. M. G. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b. l. 64)
9. Nukentėjusiosios bei kaltinamosios gynėjo pateiktais vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolais (b. l. 60-63, 65-7, 71-74), kuriuose nurodyta, kad buvo pateikti įvykio vaizdo įrašai (analogiški), kuriuose užfiksuotas perfilmuotas vaizdo įrašas. Juose užfiksuota, kad veiksmas vyksta lauke, kur matyti stovintis baltos spalvos autobusiukas ir baltos spalvos lengvasis automobilis. Netoli autobusiuko matyti keturių žmonių siluetai. Matyti, kad moteris nueina prie baltos spalvos automobilio, paima baltos spalvos lapus ir grįžusi prie kitų asmenų, paduota tuos lapus kitam asmeniui, kuris šiuos lapus meta ant stalo prie kurio sėdi tamsius drabužius vilkintis asmuo. Po to, tamsius drabužius vilkintis asmuo greitais žingsniais priartėja prie asmens, kuris metė lapus ant stalo, suima jį už priekinės kūno dalies ir nustumia link autobusiuko bei jį nugara atremia į autobusiuką. Autobusiuko šviesos pradeda mirksėti. Matyti, kad asmuo tamsiais drabužiais, kuris suėmė kitą asmenį, mosikuoja rankomis, purto tą asmenį, laiko prirėmęs prie autobusiuko ir jam kažką daro apie minutę laiko. Vyksta grumtynės. Vienu metu matosi, kad asmuo, kuris buvo atremtas į autobusiuką, dešine koja bando suduoti smūgį priekyje jo stovinčiam jį prirėmusiam asmeniui, tačiau ar pataiko nesimato. Tuomet asmuo, kurio pusėn buvo suduotas spyris, vėl priartėja artyn prie asmens priremto prie autobusiuko, su juo apsistumdo, mosikuojasi rankomis, matyti kad atlieka kažkokius veiksmus rankomis ir kojomis. Prie besigrumiančiųjų iš abiejų šonų priėję stovi kiti du asmenys, bando atskirti susikibusius du asmenis. Vėliau asmuo, kuris buvo pačiupęs kitą asmenį, pasitraukia nuo to asmens ir nueina.
10. Nukentėjusiosios M. G. savanoriškai pateiktu garso įrašu ir jo apžiūros protokolu (b. l. 60-63, 68-70), kuriame užfiksuotas pokalbis tarp moterų. Garso įraše užfiksuota kaip pasisveikinusi pirma moteris sako: „Aš normaliai atvažiavau šnekėt, o tu nenori šnekėtis“. Antroji moteris atsako (balsas panašus į V. M. balsą) „Ką aš turiu su tavim šnekėt? Pasakyk?“ Girdisi, kaip pirma moteris sako kažkam „Paimk nuo galinės sėdynės“. Girdisi, kaip antroji moteris sako „Ko nori, gražuole, tu? Gal dar ir sąskaitas atsivežei? Aš iš tavęs nieko nenorėsiu, aš iš tavęs nieko neprašysiu“. Pirmoji moteris atsako „Aš tau tuoj viską pasakysiu“. Antroji moteris pradeda šaukti „Negąsdink atvažiavus, suka tu ...“, girdisi sujudimo garsas. Viena iš moterų sako „ėėėė, baigiam muštis“. Antroji moteris garsiai šaukia „Aš tau suka, ...“ Girdisi, kai įsijungia automobilio signalizacija. Moteriškas balsas sako „Baigiam muštis, moterys“. Antroji moteris garsiai šaukia: „Aš tave kviečiau? Aš tave kviečiau? Pasitrauk, V., nesikišk. Aš tave kviečiau į savo gyveniman, ką? Suka tu. Kai aš tau pisiu, maža tau nepasirodys. Nelyskit ..., gerai? Klausiu, aš kviečiau tave savo gyveniman?“ Pirmoji moteris sako „Mano telefoną atiduok“. Antroji moteris šaukia „Aš tau atsiųsiu, aš tau neduosiu informacijos iš savo telefono“, „Reikėjo pasiskambint ir perspėt kaip žmogui“. Viena iš moterų šaukia „Ei, moterys, moterys, ramiai!“. Atroji moteris šaukia: „Atvažiuoji pasispardyt?“ Viena iš moterų sako „Ei, ramiai, moterys“. Antroji moteris šaukia „Ko tu čia atvažiavai? Ko tu mano gyveniman įlindai, kurva tu?" Girdisi, kaip viena iš moterų sako „Baigiam muštis, moterys“. Antroji moteris šaukia „Pasiimk savo sąskaitas, ubage tu“, „Parodyk bent vieną sąskaitą, kur aš tavęs pinigų prašiau!“. Toliau garso įraše moterys aiškinasi apie banko sąskaitas ir pavedimus, pykstasi, aiškinasi piniginius santykius, antroji moterius nuolat garsiai ir agresyviai šaukia ant pirmosios moters.
II. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
11. Teismas konstatuoja, kad aukščiau aprašytos aplinkybės, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, bei kiti nurodyti duomenys yra gauti įstatymų nustatyta, todėl vertintini kaip įrodymai baudžiamajame procese.
12. Apibendrinant išdėstytų įrodymų visetą, teismas remdamasis vidiniu įsitikinimu, paremtu byloje ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad byloje yra nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamoji V. M. kilus konfliktui dėl skolos gražinimo su pas ją atvykusia M. G., suėmė M. G. už drabužių, ją stumdama prirėmė prie kieme stovėjusio autobusiuko ir ją prirėmusi prieš ją atliko fizinio smurto veiksmus. Šis prirėmimo veiksmas trunka apie minutę laiko. Nors V. M. nepripažįsta atlikusi fizinio smurto veiksmus prieš M. G., tačiau iš nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, taip pat pateiktos video bei audio įrašų aiškiai matyti, kad V. M. jėga prirėmė M. G. prie autobusiuko ir jai sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Laikytina nustatytu, kad V. M. sudavė ranka M. G. į veidą, ne mažiau keturių smūgių į rankas, keliu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus M. G. į kairę koją. Nors pateikta video medžiaga nėra geros raiškos, tačiau joje aiškiai atsispindi, kad M. M. prirėmusi M. G. jos atžvilgiu atlieka fizinio poveikio veiksmus, todėl teismas tiki ir remiasi tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymais, detalizavusiais V. M. veiksmus – smūgius M. G. atžvilgiu.
13. Ant M. G. kūno, tai yra veido, rankų, kojų iš karto po V. M. smurtinio pobūdžio veiksmų matėsi paraudimai ir nubrozdinimai, kuriuos užfiksavo ir teismo medicinos ekspertas nurodydamas sužalojimų laiką atitinkantį įvykio datą, todėl darytina išvada, kad ant M. G. kūno nustatyti sužalojimai atsirado dėl V. M. tyčinių smurtinių veiksmų būtent nuketėjusiosios nurodytą dieną ir laiku.
14. M. G. buvo nustatyti odos nubrozdinimas veide, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kairėje kojoje, todėl vertintina, kad dėl šie jai nustatyti sužalojimai sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl to jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
15. Tuo pačiu vertintina, kad M. G. veiksmai atlikti V. M. atžvilgiu, kuomet ji buvo priremta prie autobusiuko (kojos pakėlimas ar bandymas V. M. nuo savęs atstumti), iš įvykio situacijos vertintini kaip jos gynybiniai veiksmai.
16. Teismas remdamasis apklaustų proceso dalyvių parodymų visetu ir jų analize daro išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai, kuriuos pagrindžia ir kitų liudytojų parodymai, taip pat ir visa kita aptarta bylos medžiaga bei nustatytos aplinkybės, laikytini pakankamais konstatuoti kaltinamosios kaltę įvykdžius tyčinius smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Teismas vertina, kad nukentėjusiosios parodymai, kurias patvirtino ir kitos teisminio nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės, leido aiškiai nustatyti ir konstatuoti kaltinamosios neteisėtus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu.
17. Remiantis išdėstytais įrodymais bei nurodytais motyvais, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad V. M., 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 8.20 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu rankomis suėmusi už nukentėjusiosios M. G. rankų ją pastūmė, dėl ko M. G. nugara trenkėsi į kieme stovėjusį automobilį, po to dešinės rankos delnu, sudavė vieną kartą M. G. į veido kairę pusę, rankų kumščiais sudavė ne mažiau keturių smūgių M. G. į rankas, keliu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus M. G. į kairę koją, tokiais veiksmais sukėlė M. G. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimą veide, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kairėje kojoje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, todėl tokia V. M. padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
III. Baudžiamosios atsakomybės taikymo motyvai
18. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
19. Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jai BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių atsižvelgiama į tai, kad ji anksčiau neteista, todėl teismo vertinimu, bausmės paskirtį kaltinamajai atitiktų bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu parinkimas. Vertinant, kad kaltinamoji yra dirbanti - ūkininkauja, taip pat neišreiškė pozicijos dėl viešųjų darbų atlikimo, todėl jai parinktina kita straipsnio sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesujusi bausmės rūšis, tai yra laisvės apribojimo bausmė.
20. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad buvo padarytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamosios kaip asmenybė charakterizuojama pakankamai gerai (neteista, administracine tvarka bausta du kartus už nešiukščius nusižengimus, yra dirbanti), taip pat atsižvelgtina ir į veikos padarymo aplinkybes, kad nukentėjusiajai buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai daugiausia gyvybiškai nepavojingose kūno vietoje, kurie išnyko savaime be medicininio gydymo, sužalojimai buvo padaryti asmeninio konflikto metu, kas rodo mažesnį kaltinamosios padarytos veikos pavojingumą. Remiantis šiomis aplinkybėmis kaltinamajai parinktinas bausmės dydis mažesnis nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis (61 straipsnio 2 dalis).
21. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę ir veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajai laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros nustatant įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas kaltinamajai skirtina minimalaus dydžio baudžiamojo poveikio priemonė susijusi su prisidėjimu prie žalos atlyginimo lėšų kaupimo nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fonde.
22. Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.
IV. Žalos ir kitų proceso išlaidų atlyginimo klausimai
23. Byloje ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusioji M. G., taip pat prašydama priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos išieškojimo dienos (b. l. 41-43).
24. Prašydama priteisti neturtinę žalą nukentėjusioji nurodo kad patyrė fizinį skausmą, baimę, nesaugumo jausmą. Prašoma priteisti žalos dydį atsižvelgus į padarytų veiksmų pobūdį, pasekmes, patirtus išgyvenimus.
25. Vertindamas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymas, išgąstis, nepatogumai dėl prieš ją panaudotų fizinio smurto veiksmų, dėl patirto fizinio skausmo jautėsi negerai, patyrė stresą bei išgyvenimus. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl pats jos reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu.
26. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad pagal byloje nustatytus duomenis nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra iš esmės jai buvo sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas ir patirtų sužalojimų gydymas nereikalavo stacionarios medicininės pagalbos ir specializuoto gydymo bei priežiūros. Smurtinio pobūdžio veiksmai nebuvo stiprūs, padaryti tarpusavio konflikto ir grumtynių metu ir jie buvo nukreipti ne į gyvybiškai pavojingas kūno vietas. Taip pat vertintina, kad pati nukentėjusioji atvyko pas kaltinamąją iš esmės turėdama numatyti konfliktinės situacijos tikimybę. Iš to seka ir vertintina, kad smurtas prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas kilusio tarpusavio konflikto, kurį iš anksto turėjo numatyti nukentėjusioji, metu. Atsižvelgtina ir į tai, kad konflikto metu pati nukentėjusioji mesdama popierinius banko sąskaitos išrašus į kaltinamosios pusę dar labiau paaštrino konfliktinę situaciją po ko sekė smurtiniai kaltinamosios veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu Teismo nuomone, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, sukeltas pasekmes vertina, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į patirtų neigiamų išgyvenimų bei sužalojimų mastą, taip pat atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, vertintinas kaip per didelis, todėl mažintinas.
27. Ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo laikytinas pagrįstu, nes įstatymas numato, kad skolininkas praleidęs terminą įvykdyti prievolę privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Vertinant tai, kad skolininkui prievolė padengti žalą atsirastų tik nuosprendžiui įsiteisėjus, todėl žalos neatlyginus nuosprendžio įsiteisėjimo dieną, palūkanos priteistinos bei skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
28. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti jos atstovavimo išlaidas. Iš bylos medžiagos žinoma, kad nukentėjusiąją šios bylos procese atstovavo advokatas K. Paspirgėlis ir nukentėjusioji už atstovavimo paslaugas atstovui sumokėjo 750 Eur (b. l. 187-190). Atstovavimo paslaugų įkainiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymų maksimalių dydžių. Be to, vertintina, kad atstovavimo išlaidų dydį sąlygojo išsamesnis bylos nagrinėjimas iš esmės dėl pačios kaltinamosios užimtos pozicijos ir detalaus įrodymų tyrimo. Laikytina, kad pagal bylos nagrinėjimo laiką ir atliktų įrodymų tyrimo apimtį, susidariusios atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, todėl byloje konstatavus, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nukentėjusioji patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, iš kaltinamosios priteistinos nukentėjusiosios turėtos atstovavimo išlaidos pilna apimtimi (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis).
29. Proceso išlaidas šioje byloje taip pat sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (16,16 Eur), todėl šios byloje susidariusios proceso išlaidos remiantis aukščiau nurodytais atstovavimo išlaidų priteisimo motyvais taip pat priteistinos iš kaltinamosios Valstybei pilna apimtimi (Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1, 2 dalys).
30. Daiktinis įrodymas – diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktinas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nuspren džia:
V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirti laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
V. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nustatyti šias pareigas:
viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti, o darbo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos;
per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti ir baigti elgesio pataisos programą.
V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir V. M. skirti 10 (dešimties) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio, įmoką ją sumokant per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti V. M., kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per teismo nustatytą terminą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedime nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo, taip pat 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) atstovavimo išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 16,16 Eur (šešiolika eurų 16 ct) proceso išlaidų.
Daiktinį įrodymą – diską su vaizdo ir garso įrašais palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.