Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-310/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-02
Bylos Nr.
1S-310/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Elena Vainienė, Kęstutis Jucys (pran.), Linas Žukauskas
Nuteistasis
A. J.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-310/2011
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjas),

teisėjų: Elenos Vainienės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Alvydui Kuzminskui,gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. J. gynėjos Jolantos Teresės Litvinskienės skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties, kuria A. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuteistojo A. J. sulaikymo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo A. J. gynėjos Jolantos Teresės Litvinskienės skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu:

A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose;

L. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose;

M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose;

D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuteistas:

pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme trejiems metams;pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose;

M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė M. P. paskirta – laisvės atėmimas trejiems metams ir 86 MGL (11 180 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose;

D. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda;

L. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda;

M. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda;

T. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda, nustatant ją per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą;

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais P. S., P. K., G. K., E. K., R. K., J. G. ir V. M., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti.

2011 m. spalio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad nuteistasis A. J. į teismo posėdį atvyko apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dėl ko teismas buvo priverstas bylos nagrinėjime skelbti pertrauką. Nutartyje pažymėta, kad tokiu būdu yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, švaistomas ne tik teismo ir proceso dalyvių laikas, bet ir valstybės lėšos. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija tokį nuteistojo A. J. poelgį vertino kaip trukdymą procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl 2011 m. spalio 6 d. nutartimi nuteistajam pakeitė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, pažymėdamas, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Nuteistojo A. J. gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti.

Advokatės nuomone, skundžiama nutartis, kuria nuteistajam A. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą yra nepagrįsta ir neteisėta.

Šalies argumentai

Gynėja skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo pradėtas svarstyti klausimas dėl nuteistojo A. J. apsvaigimo nuo alkoholio. Teisėjų kolegija paskelbė 15 min. pertrauką, kuri gynėjos nuomone, tęsėsi ilgiau, į teismo posėdžio salę buvo iškviesti policijos pareigūnai, siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Nuteistajam atsisakius tikrintis alkotesteriu, teisėjų kolegija nepagrįstai nusprendė A. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Gynėjos nuomone, policijos pareigūnai su alkotesteriu neturėjo teisės ir galimybės nustatyti nuteistojo A. J. galimo apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tai patvirtinti ar paneigti galėjo tik specialistas iš Vilniaus priklausomybės ligų centro.

Skunde pažymima, kad nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje nėra būtinas. Asmuo, pažeidęs teisiamojo posėdžio tvarką ar parodydamas nepagarbą teismui, gali būti teismo įspėjamas, pašalinamas iš teismo posėdžio salės, arba nubaustas bauda ar areštu.

Gynėja skunde teigia, kad posėdžio metu nuteistajam A. J., teisėjų kolegija nepateikė jokių pastabų dėl galimo teismo posėdžio tvarkos pažeidimų. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis viso proceso metu nėra pažeidęs paskirtos kardomosios priemonės sąlygų, charakterizuojamas teigiamai, praeityje neteistas.

Gynėjos nuomone, Apeliacinis teismas pakeisdamas nuteistajam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą, pažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkto išaiškinimo reikalavimus.

Nuteistojo A. J. gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo A. J. gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. gynėjos skundas atmetamas.

Apeliacinis teismas pažymi, kad BPK 139 straipsnyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. BPK 123 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais.

Remiantis bylos duomenimis matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu nustatė, jog nuteistasis A. J. į teismo posėdį atvyko apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina tai, kad šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats nuteistasis, pripažindamas, jog dieną prieš teismo posėdį gėrė, o teismo posėdžio dienos rytą išgėrė butelį alaus. Teisėjų kolegija įvertinusi susidariusią situaciją bei atsižvelgdama į nuteistojo neatsakingą bei nepateisinamą elgesį buvo priversta bylos nagrinėjime skelbti pertrauką, jos metu buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau nuteistasis atsisakė pūsti į alkotesterį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes bei atsižvelgdama į bylos medžiagą, sutinka, kad tokiu neatsakingu elgesiu nuteistasis A. J. vilkina bylos nagrinėjimą, kadangi byla itin didelės apimties (22 tomai), tokiais veiksmais švaistomas ne tik teismo ir proceso dalyvių laikas, bet ir valstybės lėšos. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad A. J. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnis), veikiant organizuota grupe, skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti šešiolika asmenų, iš jų devyni asmenys padavė apeliacinius skundus. Šios aplinkybės sudarė pagrįstas sąlygas Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte (trukdys procesui) įtvirtintą kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindą.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios taikomos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Pažymima, kad nuteistajam A. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeistas į kardomąją priemonę – suėmimą, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o būtent: užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjamą Apeliaciniame teisme bei nuosprendžio vykdymą. Apeliacinis teismas atsižvelgia į nuteistojo A. J. gynėjos skunde nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis viso proceso metu nėra pažeidęs paskirtos kardomosios priemonės sąlygų, charakterizuojamas teigiamai, praeityje nėra teistas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nurodyto suėmimo paskyrimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Tai, kad A. J. galėjo būti taikomos kitos poveikio priemonės (įspėjimas, pašalinimas iš teismo posėdžio salės, arba paskirta bauda ar areštas) nedaro skundžiamosios nutarties nepagrįsta ar neteisėta.

Skunde gynėja taip pat nurodo, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo nuteistojo A. J. teises, numatytas tiek Baudžiamojo proceso kodekso, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos normose ar tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises. Tačiau atkreiptinas nuteistojo gynėjos dėmesys į tai, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Apeliacinis teismas mano, kad šiuo metu A. J. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, toks nuteistojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Apeliacinis teismas pakeisdamas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkto reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pagrindi­nių lais­vių apsaugos konvencijos nuo­sta­tų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. J. gynėjos Jolantos Teresės Litvinskienės skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjai Elena VainienėLinas Žukauskas