Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1A-178-1036/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-20008-2023-0) medžiaga ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2025 m. vasario 3 d. nutartimi, kuria prašoma perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. sausio 29 d. Vilniaus apygardos teisme iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gauta baudžiamoji byla su asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, M. P., apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties, kuria pripažinta, kad M. P. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 187 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas (teismas nustatė, kad M. P. sugadino svetimą turtą, be kita ko, išdaužė ir Vilniaus apygardos teismo pastato langus).

2. 2025 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Nutartyje iš esmės akcentuota tai, kad Vilniaus apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje asmuo yra kaltintas sugadinęs to paties teismo, kuriam perduota nagrinėti bylą turtą, todėl šios aplinkybės tiek proceso dalyviams, tiek pašaliniams stebėtojams gali kelti pagrįstas abejones dėl šio teismo teisėjų šališkumo. Siekiant išvengti tokių abejonių ir užtikrinti teisingumo interesus, šią baudžiamąją bylą tikslinga perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui tenkinamas

3. Pagal teismingumo taisykles baudžiamoji byla Nr. 1A-178-1036/2025 teisminga Vilniaus apygardos teismui, tačiau BPK 229 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, įtvirtinta, kad byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.

4. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl galimo Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo subjektyviąja prasme. Vis dėl to, nagrinėjamoje situacijoje iš pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas, be kita ko, buvo pradėtas ir pagal Vilniaus apygardos teismo kanclerio pareiškimą dėl veikų padarytų Vilniaus apygardos teismui priklausančiose patalpose, taip pat proceso metu liudytoju buvo apklaustas Vilniaus apygardos teismo darbuotojas. Todėl siekiant išsklaidyti proceso dalyviams bei pašaliniams stebėtojams visas galinčias kilti abejones dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo, t. y. užtikrinti teisingumo interesus ir sklandų bylos nagrinėjimą, taip pat siekiant išvengti bylos nagrinėjimo trukdžių dėl galimo teismo šališkumo, baudžiamąją bylą Nr. 1A-178-1036/2025 tikslinga perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

5. Sprendžiant, kuriam apygardos teismui perduoti nagrinėti šią baudžiamąją bylą, pažymima, kad pagal 2023 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 13P-59-(7.1.2) Teisėjų tarybos patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų pakeitimus, darbo krūviai teismuose įvertinami vadovaujantis interaktyvia skaičiuokle. Išanalizavus interaktyvioje skaičiuoklėje pateiktą informaciją apie apygardų teismų baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvius už 2024 m. II pusmetį, apygardų teismų darbo krūviai nuo mažiausio iki didžiausio yra tokie: Vilniaus apygardos teismo darbo krūvis 25,07 proc. mažesnis už apygardų teismų vidurkį; Klaipėdos apygardos teismo – 17,58 proc. mažesnis už vidurkį; Šiaulių apygardos teismo 8,71 proc. didesnis už vidurkį; Panevėžio apygardos teismo 33,74 proc. didesnis už vidurkį; Kauno apygardos teismo 37,34 proc. didesnis už vidurkį. Taigi, vertinant šiuos duomenis, ir nesant kitų aplinkybių dėl kurių bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme būtų negalimas, byla perduotina nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

6. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismui perduota baudžiamoji byla nėra pirmosios instancijos byla, todėl sprendžiant klausimą dėl apygardos teismų darbo krūvių duomenys apie apygardų teismų pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų krūvius pagal skirtingus bylų sudėtingumo lygius vertinami tik kaip papildoma informacija (tokie duomenys Lietuvos apeliaciniam teismui teikiami kas mėnesį iš kiekvieno apygardos teismo). Vis dėl to, ir šie duomenys, įvertinus bylos nedidelę apimtį bei pobūdį, nesuteikia pagrindo daryti kitokią išvadą bei spręsti, kad šios bylos perdavimas Klaipėdos apygardos teismui yra negalimas ar kad tai iškreiptų teisėjų darbo krūvius, ar kad dėl to šiame teisme byla būtų nagrinėjama ilgiau ar jos nagrinėjimas būtų labiau apsunkintas (remiantis minėtais duomenimis, matyti, kad įprasto sudėtingumo bylų skaičius Klaipėdos apygardos teisme iš esmės atitinka vidutinį vieno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo darbo krūvį).

7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aptariama baudžiamoji byla iš Vilniaus apygardos teismo perduotina nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1A-178-1036/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-20008-2023-0) iš Vilniaus apygardos teismo perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.