Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. G., jo atstovui advokatui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 20 d. apie 07.25 val., (duomenys neskelbtini), T. G. vairavo transporto priemonę Volkswagen Caravelle, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,61 promilės girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. G. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad iš vakaro vaišinosi ir gėrė brendžio, tačiau jo išgėrė nedidelį kiekį

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1-2), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad T. G. 2015 m. birželio 20 d. 07:43 val. nustatytas 0.61 promilės girtumas, kuris, įvertinus alkotesterio ± 0,017 promilės paklaidą, atitinka lengvą girtumo laipsnį (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatas, kuris galioja iki 2015 m. liepos 15 d. (b. l. 4), tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo (b. l. 5; 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 7), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 8), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 11), duomenys apie asmens baustumą (b. l. 12), sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas ( b. l. 15), specialisto išvada ( b. l. 16), iš kurios matyti, kad T. G. kraujyje 2015 m. birželio 20 d. 10.40 val. rasta 0,25 promilės etilo alkoholio, iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 349 matyti, kad 2015 m. birželio 20 d. 10.35 val. T. G. iškvėpiamame ore aparatu Drager 740 buvo rasta 0,15 promilių, 10.55 val. 0,12 promilių etilo alkoholio ir galutinė išvada: alkoholio vartojimo faktas ( b. l. 17).

Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Šių Taisyklių 2 punkto penktoji pastraipa numato, kad tikrinimas – policijos <.....> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, <.....> yra neblaivus (girtas). Iš bylos domenų matyti, kad asmens neblaivumo testą su alkotesteriu Drager Alcotest 7510 atliko policijos pareigūnas R. A. ir 2015 m. birželio 20d. 07.43 val. T. G. buvo nustatytas 0,61 promilių girtumas. T. G. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, pripažino, kad iš vakaro vartojo brendį, galbūt 300 ml per vakarą, o ryte vairavo automobilį, jame pasirašė, taip pat pasirašė ir asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje, kas rodo, jog T. G. nekilo abejonių dėl pareigūno kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte neblaivumas (girtumas) apibrėžiamas kaip asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirmiausia įvertina bendrą asmens būklę, požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Iš policijos pareigūnų R. A. ir L. V. tarnybinių pranešimų matyti, kad sustabdžius T. G. vairuojamą transporto priemonę, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus jo girtumą, alkotesteriu buvo nustatytas 0,61 promilių girtumas. Iš byloje esančio patikros sertifikato matyti, kad Drager Alcotest 7510, kuriuo buvo tikrintas T. G. girtumas, atlikta metrologinė patikra galioja iki 2015-07-15. Tai patvirtinama, kad Ž. T. G. girtumas buvo tikrintas su tinkama priemone.

Byloje T. G. pateikė duomenis apie jo stovį, nustatytą gydymosi įstaigoje, į kurią jis kreipėsi netrukus po nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurių matyti, kad buvo nustatyta, jog patikrinimo gydymo įstaigoje metu T. G. organizme etilo alkoholio koncentracija neviršijo leistinos normos.

Kadangi pareigūnų tikrinimo ir kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti šiek tiek vėliau, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę turi visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. T. G. vairuotas automobilis buvo sustabdytas 2015 m. birželio 20 d. apie 07 val. 25 min. 07.43 val. patikrinus T. G. blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest 7510, nustatytas 0,61 promilės girtumas. Byloje nustatyta, kad T. G. į medicinos įstaigą dėl girtumo pasitikrinimo kreipėsi apie 10.40 val., t.y. praėjus daugiau nei 1 val. po girtumo patikrinimo bei jo nušalinimo nuo vairavimo. Iš specialisto išvados Nr. T-A 4966/15(01) matyti, kad T. G. kraujyje 2015 m. birželio 20 d. 10.40 val. rasta 0,25 promilės etilo alkoholio. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 349 matyti, kad 2015 m. birželio 20 d. 10.35 val. T. G. iškvėpiamame ore aparatu Drager 740 buvo rasta 0,15 promilių, 10.55 val. 0,12 promilių etilo alkoholio ir galutinė išvada: alkoholio vartojimo faktas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apžiūros metu paimtame T. G. kraujyje nustatytas 0,25 promilės etilo alkoholio kiekis patvirtina, kad asmuo buvo vartojęs alkoholio. Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, šis laipsnis parodo tai, ar vairuotojas buvo neblaivus kraujo paėmimo metu, bet gali skirtis nuo duomenų, kokios būsenos jis buvo tuo metu, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes tarp šių dviejų patikrinimų praeina tam tikras laiko tarpas, per kurį alkoholis laipsniškai pasišalina iš žmogaus kraujo.

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad nėra pagrindo netikėti alkotesterio parodymais, kuriais nustatytas girtumas (0,61 promilės), kas atitinka lengvą girtumo laipsnį.

Įvertinus byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog T. G. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.)

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad T. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis), todėl asmuo baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. G. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika sankcijoje numatyta nuobauda pagal ATPK 30¹ str. gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais. Švelnesnė, nei sankcijoje numatyta nuobauda taikoma, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

T. G. prašo neskirti papildomos nuobaudos ar skirti trumpesnį jos terminą nei numatytas sankcijoje minimalus, todėl, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinių funkcijų atlikimui. Minėtos aplinkybės nėra pagrindo pripažinti išskirtine, nes apie galimas neigiamas pasekmes asmuo privalo galvoti prieš darydamas pažeidimą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nuostatas, todėl įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad atsižvelgiant į jo padarytą pažeidimą, jo pobūdį, padarymo aplinkybes bei T. G. asmenybę, jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, jam skirtina minimalaus dydžio tiek pagrindinė - bauda, tiek papildoma - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuobaudos, kuri pilnai atitinka individualios atsakomybės principą ir teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.