- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-909-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21024-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Rimka“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nestela“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rimka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. L2-27629-541/2017 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rimka“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Nestela“ atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė UAB „Rimka“ pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 2 400 Eur skolos, 37,92 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir 18 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „Nestela“.Pareiškimo reikalavimų užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kito turto ar turtinių teisių bei piniginių lėšų areštą. Nurodė, kad skolininkė vengia vykdyti savo įsipareigojimus ir gali imtis aktyvių veiksmų, siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėjo, kad į kreditorės raginimus skolininkė nereaguoja, todėl yra pagrindas manyti, kad ir teismo proceso metu gali veikti nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad yra reali grėsmė, konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, jog nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas (apie skolininko nemokumą ar bandymus paslėpti turtą ir pan.), o išieškojimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Nors tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, vien šis faktas, teismo vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo taikyti kreditorės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo atveju spręstina, ar pareikšto reikalavimo suma yra didelė skolininkės bendrovei atsižvelgiant į viso skolininkės turimo turto santykį su įsipareigojimais. Kreditorė jokių duomenų apie skolininkės turtinę padėtį teismui nepateikė (CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vien tik pareikšto reikalavimo sumos dydis (2 437,92 Eur), neturint duomenų apie skolininkės turimą turtą ar veiksmus, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, jį perleisti tretiesiems asmenims, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas.Atsižvelgiant į išdėstyta, anot teismo, negalima daryti išvados, kad nebus galimybės išieškoti kreditorės prašomos sumos iš skolininkės (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių skolininkės turto atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorė UAB „Rimka“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo kreditorės prašymą ir nepagrįstai jį atmetė.Teismų praktikoje preziumuojama, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Skolininkė kreditorei skolinga 2 400 Eur, skolos negrąžina jau ilgą laiką, nereaguoja į kreditorės raginimus, todėl yra pagrindas teigti, kad skolininkė vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir ateityje gali imtis turto slėpimo veiksmų. 2 400 Eur suma kreditorei yra didelė, todėl teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi šiuo atveju ne tik skolos dydis, bet ir skolininkės piktnaudžiavimas savo teisėmis ignoruojant prisiimtus įsipareigojimus, atsisakymas bendradarbiauti vertintinas kaip nesąžiningumas, ir teismas turėjo tai įvertinti.Teismui manant, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, teismas galėjo bent iš dalies tenkinti kreditorės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo manymu, atitinkančias konkrečios situacijos būtinumą, o ne visiškai atmesti kreditorės prašymą. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – skolininko turto arešto.Atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorė nepateikė teismui jokių duomenų apie skolininkės turtinę padėtį, o vien tik pareikšto reikalavimo sumos dydis, neturint duomenų apie skolininkės turimą turtą ar veiksmus, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, jį perleisti tretiesiems asmenims, anot teismo, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas.Nors apeliantė teigia, kad teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo jos prašymą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis ir jos motyvai atitinka naujausią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu formuojamą teismų praktiką.Kaip nurodoma aktualioje teismų praktikoje, byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).Apeliantės dėstomi argumentai, kad skolininkė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ir nereaguoja į apeliantės raginimus sumokėti skolą, atsižvelgiant į tai, kad neatsiskaitymo priežastys gali būti įvairios, t. y. ne tik nulemtos skolininko nesąžiningumo, savaime nepagrindžia galimo skolininkės siekio išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant savo turtą ir pan. Duomenų, patvirtinančių tokį skolininkės nesąžiningumą, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.Nagrinėjamos bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkė nepareiškė prieštaravimų dėl apeliantei išduoto teismo įsakymo, todėl pastarasis įsiteisėjo. Tai reiškia, kad skolininkei nesumokėjus teismo įsakymu apeliantei priteistų sumų, pastarasis gali būti vykdomas priverstinai, t. y. reikalingus turto suradimo ir arešto veiksmus atliekant teismo įsakymą vykdančiam antstoliui, kas papildomai paneigia būtinybę panaikinti skundžiamą nutartį.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.