Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-06-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN15.-1608-673/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
AN15.-1608-673/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Kategorijos
Byla Nr. AN15.-1608-673/2019
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00204-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 21.9.9. (S)
KAUNO PYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 25 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka,

išnagrinėjusi Kauno AVPK Kėdainių r. PK teismui perduotą administracinę bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas nepilnamečiu buvęs K. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

ištyręs gautą medžiagą teismas nustatė, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), byloje kaltinamas tuo, kad 2018-02-13 apie 20.00 val., neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė neįgyta, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į svetimo asmens gyvenamojo namo tvorą, dėl tvoros apgadinimo padarydamas 384 Eur turtinę žalą, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Transporto priemonė nebuvo drausta, be valstybinės techninės apžiūros. Tai yra K. P. kaltinamas pažeidęs KET 9, 14, 127, 222, 226, 227 p. reikalavimus ir padaręs nusižengimus, numatytus ANK 415 str. 1 d. ir 2 d., ANK 417 str. 8 d. ir ANK 426 str. 1 d.

Byla grąžintina institucijai, surašiusiai protokolus, papildomam tyrimui atlikti.

Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pažymėtina, kad nustatydami pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ANK 569 str. 2 d.), kuriuos ištyręs ir įvertinęs nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą organas (pareigūnas) – šiuo atveju teismas, galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. ANK numatyti teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio nusižengimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinę bylą.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, kad teismui buvo pateikta administracinė byla, kurioje tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nekokybiškai.

Susipažinus su bylos medžiaga darytina išvada, kad teismui, įvykiui įvykus 2018-02-13, bylą perdavus į teismą daugiau nei po metų, tai yra 2019-06-20, nebuvo iš esmės pateiktas nė vienas įrodymas, kuris leistų manyti, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent protokole nurodytas automobilis ir, kad būtent nepilnametis K. P. automobilį vairavo įvykio metu, sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Iš bylos medžiagos visumos matyti, kad K. P. kaltę policijos institucija grindžia iš esmės tik tuo, kad yra duomenų, jog K. P. eismo įvykyje galimai dalyvavusį automobilį buvo nusipirkęs.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 8) matyti, kad policijos pareigūnas, surašydamas tarnybinį pranešimą, jame nurodė, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, nes sutampa visi požymiai sutampa, kad tas automobilis dalyvavo eismo įvykyje.

Kokie tie policijos pareigūno, kuris nėra specialistas, nustatyti konkretūs požymiai leido padaryti tokią išvadą, kad būtent tas automobilis dalyvavo protokole minimame eismo įvykyje – neaišku. Žalą patyręs asmuo prie savo tvoros rastas transporto priemonės vėžes įvardino kaip paliktas autobuso ar džipo (b. l. 10). Policijos pareigūnas palyginimą įvykio vietoje rastų detalių ir rasto apgadinto automobilio tarnybiniame pranešime aprašė labai lakoniškai ir nekonkrečiai, iš nekokybiškų fotonuotraukų įžiūrėti požymių sutapimo neįmanoma, įvykio vietoje rastos detalės ir automobilis nebuvo pateikti specialistui, kuris pagal savo turimas specialiąsias žinias būtų tokią išvadą galėjęs padaryti, todėl policijos institucijos išvada, kad būtent protokole nurodytu automobiliu buvo sukeltas eismo įvykis – kol kas iš esmės yra tik prielaida. Be to, teismui neaišku, kas per vietovė, kurioje galimai įvykyje dalyvavęs automobilis buvo rastas ((duomenys neskelbtini)). Ar tai K. P. ar kitų, su juo susijusių asmenų gyvenamoji vieta, o jei ne, tai kam priklauso sodyba, kas iš sodybos savininkų ar kitų asmenų galėtų nurodyti, kaip automobilis toje vietoje atsirado. Šios svarbios aplinkybės taip pat nebuvo išsiaiškintos.

Iš paties K. P. paaiškinimo matyti, kad jam net nebuvo užduotas klausimas apie protokole jam inkriminuotus nusižengimus. K. P. paaiškinime tik davė parodymus apie tai, kad automobilis buvo paimtas dėl jo 2017-11-28 padaryto nusikaltimo (?), po ko automobilis buvo uždarytas saugojimo aikštelėje ir pagal tyrėjos pakvitavimą (?) grąžintas jo tėvui V. P. ir buvo parduotas, tačiau dėl ko iš K. P. automobilis buvo paimtas, kada automobilis buvo gražintas, tai yra ar jis buvo grąžintas eismo įvykio dieną - byloje nėra absoliučiai jokių duomenų.

Jei policijos institucijos papildomai surinktų ir pateiktų duomenų pakaktų įrodyti, kad būtent minimas automobilis dalyvavo eismo įvykyje ir jį buvo nusipirkęs K. P., tai teismui neaišku, kokiais duomenimis policija disponuoja protokole nurodydami, kad būtent pats K. P. automobilį vairavo įvykio laiku. Nė vienas asmuo įvykio vietoje K. P. nematė, tokių asmenų byloje nurodyta nėra, o K. P. apie tai klausimai užduoti apskritai nebuvo, nebuvo atlikti jokie tyrimai, kurie įrodytų, kad K. P. galėjo įvykio laiku būti įvykio vietoje, pvz. aiškinantis asmens telefono buvimo celes, aiškinantis jo alibi eismo įvykio metu ir pan.

K. P. ir jo tėvas V. P. paaiškinimuose nurodė, kad automobilį pasiėmę iš saugojimo aikštelės, tuoj pat jį pardavė nežinomam asmeniui, kad tuo laiku kartu su jais buvo ir P. N., tačiau, kaip teismas jau pasisakė, jokių duomenų kada tai galėjo būti (kada įvyko tas automobilio paėmimas iš aikštelės, ar tai buvo nusižengimo padarymo dieną) nėra, dėl Pažėrų nurodytų aplinkybių neapklaustas ir kartu buvęs P. N..

Apklaustas automobilių aikštelės savininkas J. T. tik nurodė, kad automobilį pagal tyrėjos sprendimą iš aikštelės atidavė V. P., tai yra ne administracinėn atsakomybėn patrauktam K. P., tačiau kada tas buvo, kas automobilį išvairavo – nenurodė, nors, jei tai buvo padaryta ne eismo įvykio dieną, J. T. liudijimas įrodinėjant K. P. kaltę tiesioginės įtakos neturėtų.

K. P. iškelta versija, kad automobilis, paėmus jį iš aikštelės ir pavažiavus apie 1 km., buvo parduotas kitam asmeniui, buvo tirta paviršutiniškai, tai yra apklausiant tik K. P. ir jo tėvą V. P., kurie yra suinteresuoti, tačiau joks išsamesnis tyrimas atliktas nebuvo, kaip jau minėta, nebuvo apklaustas nei kartu buvęs P. N., savalaikiai nesiaiškinta, ar Pažėrų paaiškinimuose nurodytų automobilių (Opel Vectra, VW Caravell, BMW) judėjimo aplinkybes buvo užfiksavę miesto stebėjimo kameros.

Taigi taip nekokybiškai suformuota byla po daugiau nei metų nuo įvykio buvo perduota teismui siekiant, kad teismas pats už policijos instituciją atliktų visą tyrimą, tai yra aiškintųsi ar tai tikrai buvo protokole nurodytas automobilis, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, kas jį galėjo vairuoti eismo įvykio metu, kur įvykio laiku galėjo būti K. P., aiškintųsi automobilio paėmimo iš aikštelės ir galimo jo pardavimo aplinkybes, kviestųsi ir apklaustų: policijos pareigūną, kuris nustatė, kad visi požymiai sutampa, kad būtent tas automobilis dalyvavo eismo įvykyje; kviestųsi specialistą dėl įvykio vietoje rastų detalių ir aikštelėje saugomo automobilio palyginimo; kviestųsi apklausai V. P. ir P. N. (prieš tai dar nustačius ir jo adresą) - dėl automobilio pardavimo aplinkybių ir laiko, išsiaiškintu sodybos gyventojus, kurių sodyboje buvo rastas galimai eismo įvykį sukėlęs automobilis, aiškintųsi kaip automobilis ten atsirado, rašytų užklausas dėl telefono celių, stebėjimo kamerų ir kt.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nurodant teisės aktą, kurio reikalavimai buvo pažeisti, nebuvo nurodytas KET 16 p. pažeidimas, nors apie tokį kalbama aprašant pažeidimo esmę, tačiau nurodytas perteklinis KET 9 p. pažeidimas, nors tai yra tik bendro pobūdžio norma, tai yra kuomet protokole yra ir specialiosios normoms, bendros bei specialios normų konkurencijai taikoma tik speciali norma.

Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad teismui perduota administracinio nusižengimo byla yra su esminiais įrodymų trūkumais, kurie, teismui turint pareigą kaip galima greičiau išnagrinėti bylą, negali būti pašalinti teisme, teismui nėra pateikta pakankamai duomenų apie padarytą nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, surašiusiai nusižengimo protokolą, papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą Nr. AN15.-1608-673/2019 grąžinti Kauno AVPK Kėdainių r. PK administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Laima Šablevičienė