Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 19 d. sprendimu skundą tenkino. Panaikino teisingumo ministro 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (1.16.)-7R-7493 neatleisti Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž..

Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad 2008-01-06 atlikusi patikrinimą Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narė Svajonė Šaltauskienė surašė išvadą „Dėl Ukmergės r. 3-ojo notaro biuro notaro R. Ž. (pradėjusio veiklą 2006-08-22) veiklos patikrinimo“ (b. l. 23–24). 2008-01-21 notarų atestacijos komisija, įvertinusi visą medžiagą, notaro R. Ž. paaiškinimus eilinės atestacijos posėdyje ir vadovaudamasi Notarų atestavimo nuostatų 1–2, 14.2, 15 ir 18 punktais, priėmė nutarimą Nr. 18 (b. l. 28–33), kuriame nurodė, kad Ukmergės r. 3-iojo notaro biuro notaras R. Ž. tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, kad pašalins notarų atestacijos komisijos nurodytus darbo ir profesinės etikos trūkumus, ir nustatė, kad notaro pakartotinis atestavimas bus vykdomas artimiausiame notarų atestavimo komisijos posėdyje. 2008-07-15 buvo surašyta išvada „Dėl Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž. veiklos patikrinimo“ (b. l. 50–51). 2008-07-21 notarų atestacijos komisija priėmė nutarimą Nr. 44 (b. l. 34–45), kuriame nustatė, kad Ukmergės r. 3-iojo notaro biuro notaras R. Ž. netinka eiti notaro pareigų. 2008-08-03 notaras pateikė skundą teisingumo ministrui (b. l. 120–123), kuriame prašė panaikinti 2008-08-06 Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimą ir 2008-07-21 Lietuvos notarų rūmų atestacijos komisijos nutarimą. Teisingumo ministras 2008-09-01 priėmė sprendimą Nr. (1.16.)-7R-7493 (b. l. 21–22), kuriame, atsižvelgdamas į tai, kad 2008-08-06 nutarime Notarų rūmų prezidiumas atestacijos apimties pakankamumo neįvertino, vadovaudamasis proporcingumo principu ir LR notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nutarė neatleisti Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž..

Pažymėjo, kad ginčas kilo dėl 2008-09-01 teisingumo ministro 2008-09-01 sprendimo Nr. (1.16.)-7R-7493 teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reguliuoja LR notariato įstatymas, teisingumo ministro 1999-05-11 įsakymu Nr. 122 patvirtinti Notarų atestavimo nuostatai ir 2007-10-22 Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 22 patvirtinta Notarų atestavimo vykdymo ir organizavimo tvarka (b. l. 79–89).

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Žemesnės instancijos teismas

LR notariato įstatymo 4 straipsnio 2–3 dalyse reglamentuojama notarų atestacija: notarai yra periodiškai atestuojami. Notarų atestavimą vykdo Notarų rūmai, o Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Teisingumo ministro patvirtintuose Notarų atestavimo nuostatuose yra nustatoma notarų atestacijos tvarka ir procedūros. Notarų atestavimo nuostatų 5 punkte nurodyta, kad notarų atestaciją vykdo ir organizuoja Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaryta notarų atestacijos komisija iš penkių notarų trejiems metams. Šių nuostatų 14 punkte nurodyta, kad notarų atestacijos komisija uždarame posėdyje priima vieną iš šių nutarimų: tinka eiti notaro pareigas; tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins notarų atestacijos komisijos nurodytus darbo ir profesinės etikos trūkumus; netinka eiti notaro pareigų. Notarų atestavimo nuostatų 18–19 punkte nustatyta notarų atestacijos komisijos sprendimo apskundimo tvarka: notarų atestacijos komisijos nutarimai skundžiami Notarų rūmų prezidiumui per dešimt darbo dienų nuo notarų atestacijos komisijos nutarimo paskelbimo dienos. Notarų rūmų prezidiumas skundus dėl notarų atestacijos komisijos nutarimų išnagrinėja per penkias darbo dienas. Notarų rūmų prezidiumas, nustatęs, kad notarų atestacijos komisijos nutarimas prieštarauja įstatymams, kitiems norminiams teisės aktams, panaikina notarų atestacijos komisijos nutarimą ir apie tai praneša komisijos pirmininkui ir atestuotam notarui. Notarų rūmų prezidiumo nutarimai dėl notarų atestavimo skundžiami teisingumo ministrui per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Teisingumo ministras išnagrinėja skundus per penkias darbo dienas. Teisingumo ministro sprendimas dėl notarų atestacijos komisijos nutarimo skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. LR notariato įstatyme ir Notarų atestacijos nuostatuose yra nustatytos Lietuvos notarų rūmų ir teisingumo ministro teisės ir pareigos. Pažymėjo, kad dėl viešojoje teisėje vyraujančio imperatyvaus (subordinacinio) reguliavimo metodo teisės ir pareigos normose nustatomos itin tiksliai ir nesukuriama prielaidų teisės normas aiškinti plačiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-803-07), todėl teisingumo ministras negali turėti daugiau teisių, nei nustatyta teisės aktuose, ir jo priimti sprendimai negali prieštarauti įstatymams ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams. LR notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notarus skiria ir atleidžia teisingumo ministras. LR notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad notaro įgaliojimai pasibaigia, kai jis netinka eiti pareigų pagal atestavimo rezultatus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notaro įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš pareigų) įforminamas teisingumo ministro įsakymu. Taigi, priėmus nutarimą notaro įgaliojimai pasibaigė. Įgaliojimų pasibaigimo faktą privalo įforminti teisingumo ministras. Nei LR notariato įstatyme, nei ministerijos ar Notarų atestavimo nuostatuose nėra nurodyta teisingumo ministro teisė neįgyvendinti notarų atestacijos komisijos ar Lietuvos notarų rūmų prezidiumo priimtų sprendimų dėl notarų neatestavimo.

Sistemiškai aiškindamas LR notariato įstatymą, teismas priėjo išvadą, kad tiek skirdamas notarus, tiek ir juos atleisdamas, teisingumo ministras yra saistomas LR notariato įstatyme įtvirtintų notarų skyrimo ir atleidimo pagrindų. Taigi teisingumo ministras priima sprendimą atleisti notarą, kai atsiranda LR notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Kaip jau buvo nurodyta, notarus atestuoja ir sprendimus dėl jų tinkamumo ar netinkamumo eiti pareigas priima notarų atestacijos komisija, kurią sudaro Lietuvos notarų rūmų prezidiumas (Notarų atestacijos nuostatų 5 punktas). Notarų atestacijos komisija turi teisę priimti vieną iš sprendimų: tinka eiti notaro pareigas, tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, kad pašalins notarų atestacijos komisijos nurodytus darbo ir profesinės etikos trūkumus, netinka eiti notaro pareigų (Notarų atestacijos nuostatų 14 punktas). Teismas, sistemiškai aiškindamas notarų atestaciją reglamentuojančius aktus, priėjo išvadą, kad notarų atestacijos komisijos nutarimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigų, yra notaro įgaliojimų pasibaigimą konstatuojantis aktas, kuris turi būti įgyvendinamas teisingumo ministrui priimant įsakymą. Pažymėjo, kad notarų atestacijos komisijos nutarimas neatestuoti notaro R. Ž. yra nenuginčytas, todėl galiojantis, teisingumo ministras ginčijamu sprendimu jo nepanaikino.

LR notariato įstatymas reglamentuoja teisingumo ministro ir notarų savivaldos institucijos santykius. Teismas, įvertinęs LR notariato įstatymo nuostatas, priėjo išvadą, kad teisingumo ministras vykdo Lietuvos notarų rūmų priežiūrą (LR notariato įstatymo 7 ir 11 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad teisingumo ministras turi teisę nesutikti su Lietuvos notarų rūmų priimamais sprendimais ir, siekdamas juos nuginčyti, turi teisę kreiptis į teismą (LR notariato įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį ir atsižvelgdamas į teisingumo ministro teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad teisingumo ministras, priimdamas ginčijamą sprendimą, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes anksčiau nurodyti teisės aktai nesuteikia jam teisės priimti tokio pobūdžio sprendimų – neatleisti iš pareigų notaro, kai yra galiojantis notarų atestacijos komisijos sprendimas dėl notaro neatestavimo.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, konstatavo, kad teisingumo ministro sprendimas neatleisti Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž. yra neteisėtas, nes jis neįvykdė įstatymo reikalavimo, todėl naikintinas.

Teismas nustatė, kad esant LR notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui – notaras netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus, o tai konstatuojama notarų atestacijos komisijos nutarimu, – teisingumo ministrui teisės aktuose nenustatyta teisė notaro įgaliojimo pasibaigimo neįforminti įsakymu.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipia dėmesį, kad Teisingumo ministro 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. (1.16.)-7R-7493 buvo motyvuotas. Ministras nurodė, kad 2008 m. liepos 21 d. vykusios notaro R. Ž. atestacijos metu buvo tiriami jo profesinės veiklos trūkumai ir jo poelgiai, kurie pagal savo pobūdį gali būti drausmės bylos iškėlimo pagrindu ir nagrinėjimo dalyku, tačiau ne atestacijos objektu“. Priėmus sprendimą neatleisti pagal atestavimo rezultatus, ministro sprendimas automatiškai neleidžia įsigalioti Notarų rūmų prezidiumo nutarimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepasisakė dėl Notarų atestacijos komisijos nutarimo galiojimo, kadangi tam nebuvo pagrindo, nes šis nutarimas teismui nebuvo skundžiamas ir yra galiojantis, o teismui buvo apskųstas teisingumo ministro 2008-09-01 raštas „Dėl Jūsų skundo" Nr. (1.16.)-7R-7493.

6. Pagal Notarų atestavimo nuostatų 19 punkto esmę ir prasmę, teisingumo ministras nagrinėja patį notaro skundą, bet ne Notarų rūmų prezidiumo nutarimo teisėtumą, kadangi, kaip minėta aukščiau, tokia teisė teisingumo ministrui nesuteikta Notariato įstatyme. Teisingumo ministras, vadovaujantis Notariato įstatymo 11 str. 3 d., neturi teisės nagrinėti ir naikinti Notarų rūmų sprendimų bei nutarimų, o tik manydamas, jog jie prieštarauja įstatymams, gali apskųsti teismui. Būtent skundo dėl Notarų rūmų prezidiumo nutarimo esmė ir yra, kad notaras, dėl kurio priimtas jo netenkinantis sprendimas, susijęs su jo atestacija, manydamas, kad tas sprendimas prieštarauja įstatymui, gali apie tai „informuoti“ teisingumo ministrą, pateikdamas pastarajam skundą dėl tokio Prezidiumo nutarimo. O teisingumo ministras, išnagrinėjęs tą skundą ir sutikdamas su juo, gali apskųsti jau patį Notarų rūmų prezidiumo nutarimą ar Notarų atestacijos komisijos nutarimą teismui, kaip prieštaraujančius įstatymui, bet jokiu būdu jų nepanaikinti.

Teisingumo ministrui galioja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taigi, teisingumo ministras gali priimti tik tokius sprendimus, kurie yra numatyti įstatymo. Todėl, išnagrinėjęs notaro skundą dėl Notarų rūmų prezidiumo nutarimo, teisingumo ministras neturi teisės panaikinti Notarų rūmų prezidiumo nutarimo, nes tokios teisės nesuteikia teisės aktai, o tokiu atveju jis turi dvi pasirinkimo galimybes, dvi teises, kurios numatytos Notariato įstatymo 11 str. 3 d. arba 23 str. 2 d. Taigi, išnagrinėjęs skundą, teisingumo ministras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 11 str. 3 d., apskundžia Notarų rūmų prezidiumo nutarimą teismui, arba, vadovaudamasis Notariato įstatymo 23 str. 1 d. 7 p. ir 23 str. 2 d., įformina notaro įgaliojimų pasibaigimą. Kitaip pasielgti teisingumo ministras negali, kadangi to nenumato įstatymas. Todėl teisingumo ministras negali pats panaikinti Notarų rūmų prezidiumo nutarimo arba atsisakyti įforminti notaro įgaliojimų, nes tokios teisės įstatyme nenumatytos.

Notariato įstatymo 23 str. 1 d. yra nustatyti tie juridiniai faktai, kuriems esant „notaro įgaliojimai pasibaigia“, kaip kad numato Notariato įstatymo 23 str. 1 d. Pagal Notariato įstatymo 23 str. 1 d. 7 p. notaro įgaliojimai pasibaigia, „kai jis netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus“. Pagal Notariato įstatymą notaro įgaliojimai pasibaigia įvykus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems juridiniams faktams. T.y. vien ta aplinkybė, kad teisės aktų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad notaras netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus, lemia tokio notaro įgaliojimų pasibaigimą. Pagal 23 straipsnio 2 dalį teisingumo ministras tik privalo įforminti notarų įgaliojimų pasibaigimą, priimant įsakymą. Ne teisingumo ministro sprendimas, o notaro neatestavimas (t.y. Notarų atestacijos komisijos nutarimas) lemia notaro įgaliojimų pasibaigimą. Gavęs Notarų rūmų sprendimą neatestuoti notaro R. Ž., kuriuo jis pripažintas netinkamu eiti notaro pareigas, teisingumo ministras pagal notariato įstatymą privalėjo įforminti šio notaro įgaliojimų pasibaigimą, priimdamas atitinkamą įsakymą. Įstatymas nesuteikia teisės ministrui atsisakyti įforminti notaro įgaliojimų pasibaigimą.

Notariato įstatymo 23 str. 1 d. yra numatyta ir daugiau juridinių faktų, kuriems esant pasibaigia notaro įgaliojimai, pavyzdžiui, notaro mirtis, notaro netekimas Lietuvos Respublikos pilietybės, įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo notaras nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, notarui sulaukus 65 metų amžiaus, tai pat kai jis netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus, todėl būtų nonsensas, jeigu įvykus bet kuriam iš aukščiau minėtų juridinių faktų, tarkim notaras mirtų arba jam būtų atimta pilietybė, ar įsiteisėtų teismo sprendimas, kuriuo notaras nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą o teisingumo ministras savo sprendimu atsisakytų įforminti notaro įgaliojimų pasibaigimą ir tokiu būdu leistų tokiam notarui vykdyti toliau savo notaro veiklą. Taigi, įstatyme todėl ir nėra suteikta teisingumo ministrui teisė atsisakyti įforminti notaro įgaliojimų pasibaigimą įvykus 23 str. 1 d. numatytam juridiniam faktui, ir todėl teisingumo ministras privalėjo įforminti notaro įgaliojimų pasibaigimą.

7. Teisingumo ministras negali būti laikomas paskutiniuoju ikiteisminio ginčo nagrinėjimo subjektu notarų atestavimo srityje, kadangi, pirma, teisingumo ministras neturi teisės vykdyti notarų atestacijos, o nutarimų revizavimas būtų viena iš atestacijos vykdymo formų, o pagal Notariato įstatymo 4 str. 2 d. notarų atestaciją vykdo tik Notarų rūmai, t.y. tiek priimant nutarimą dėl notaro atestacijos, tiek revizuojant tokius nutarimus, antra, teisingumo ministrui nesuteikta teisė panaikinti nei Notarų atestacijos komisijos nutarimų, nei Notarų rūmų prezidiumo nutarimų dėl notaro atestacijos, todėl jį laikyti paskutiniu ginčo nagrinėjimo subjektu, negalime, nes jis negali nagrinėti Notarų rūmų nutarimų teisėtumo, jų panaikinti, priešingai nei Notarų rūmų prezidiumas, kuris turi teisę panaikinti Notarų atestacijos komisijos nutarimą.

Nesutinkame, su atsakovo pateikiama ikiteisminio ginčo ir priimtų nutarimų apskundimo tvarka, kadangi remiantis teisės aktais, ši tvarka yra tokia: Notarų atestacijos komisija, vadovaudamasi Notarų atestavimo nuostatais, atestuoja notarą ir priima nutarimą šis nutarimas gali būti skundžiamas Notarų rūmų prezidiumui, kuris vadovaudamasis Notarų atestavimo nuostatais bei išnagrinėjęs skundą palieka galioti nutarimą arba jį panaikina. Notarų rūmų prezidiumo nutarimą dėl atestavimo notaras skundžia teisingumo ministrui, kuris vadovaudamasis Notariato įstatymo 11 str. 3 d. ir pritardamas notaro skundui bei manydamas, kad Notarų rūmų nutarimas prieštarauja įstatymams, turi teisę skųsti jį teismui, arba nepritardamas notaro skundui, vadovaudamasis Notariato įstatymo 23 str. 1 ir 2 d., įformina notaro įgaliojimų pasibaigimą. Šį sprendimą dėl notaro įgaliojimų pasibaigimo notaras turi teisę apskųsti teismui pagal Notarų atestavimo nuostatų 19 p.

9. Nesutinkame su aukščiau išdėstytais atsakovo teiginiais, nes teismas savo sprendime mini ne „Notarų rūmų prezidiumas", o „Notarų rūmai" turi reikalavimo teisę. Notarų rūmai yra juridinis asmuo. Pagal Civilinio kodekso 2.81 str. 1 d. juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus. Notarų rūmų prezidiumas yra juridinio asmens - Notarų rūmai, valdymo organas.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. Pagal šio straipsnio 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teisingumo ministras, nevykdydamas Notarų atestacijos komisijos sprendimo, pažeidžia Lietuvos notarų rūmų įstatymo saugomą interesą, nes jo priimtą sprendimą ministras privalo įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, Lietuvos notarų rūmai turi reikalavimo teisę ir gali pateikti skundą dėl teisingumo ministro sprendimo ir įpareigoti atlikti veiksmus, nes Notarų rūmų priimtą sprendimą ministras privalo įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka, o tai jis priimtame sprendime daryti atsisakė.