- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- N-525-908-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Kategorijos
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarties R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. birželio 29 d. surašė R. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2007 m. sausio 11 d. vykdamas automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, neteisėtai gabeno akcizais ir pridėtinės vertės mokesčių apmokestinamų prekių, t.y. 42 litrus dyzelinio kuro automobilio bake, perdarytame į 112 litrų talpos baką, tuo pažeisdamas Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, (toliau - ir Reglamentas Nr. 918/83) 112 straipsnio 1 dalies A punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2007 m. birželio 29 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) R. Š. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė 1 000 Lt baudą.
II.
R. Š. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti.
Nurodė, kad automobilio kuro bakas standartinis, nepakeistas į didesnės talpos baką, nes tai padaryti techniniu požiūriu nėra jokios galimybės. Pažymėjo, kad tikrinimo metu jokių bako pakeitimų, bako tvirtinimo elementų pakeitimų nepastebėta, virinimo žymių nenustatyta. Aplinkybę, ar bakas perdarytas, pakeista jo talpa, konstrukcija gali nustatyti tik ekspertai, o ne eilinis pasienietis, automobilis specialisto nebuvo apžiūrėtas. Nurodė, kad kuro matavimas nebuvo atliktas tiksliai, kuras buvo sveriamas, o ne matuojamas litrais, talpos, į kurias jis supiltas, buvo skirtingos, skirtingas ir jų svoris. Pabrėžė, kad nežinojo ir nežino, jog kuro bakas buvo pakeistas, bako patikrinimo aktas nepatvirtina, jog bakas nėra standartinis, to vizualiai nesimato. Automobilį jis įsigijo prieš tris mėnesius iki įvykio, jo bako ir kitų agregatų konstrukcijomis nesidomėjo. Pažymėjo, kad, net ir nustačius, jog bakas buvo nestandartinis, nebūtų subjektyviosios pažeidimo pusės, nes jis apie tai nežinojo. Nurodė, kad paaiškinimo neparašė, nes niekada nepripažino ir nepripažins, jog įvykdė administracinį teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog aplinkybę, kad pareiškėjo automobilio kuro bakas nebuvo standartinis patvirtina automobilį tikrinusių ir jį apžiūrėjusių pareigūnų surašytas aktas bei fotonuotraukos, taip pat faktas, jog iš bako išleista 132 kg dyzelinio kuro, kurį perskaičiavus į litrus (1litras = 0,848 kg) gavosi 112 litrų. Pažymėjo, kad VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis į Lietuvos Respubliką parvairuotas 2005 m. kovo 11 d., o 2005 m. kovo 16 d. jam išduotas valstybinis numeris ir jo savininku tapo tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėjas gyvenanti pilietė, todėl padarė išvadą, kad minėtą dieną R. Š. tapo automobilio naudotoju. 2006 m. lapkričio 8 d. automobilis perregistruotas R. Š. vardu. Pareiškėjas visą laiką naudojosi automobiliu, todėl jis negalėjo nežinoti automobilio kuro bako talpos. Iš automobilio išleistas kuras pasvertas patikrą praėjusiomis svarstyklėmis, todėl jo svoris neturėtų kelti abejonių, o tai, kad toks kuro kiekio nustatymo būdas nežinomas pareiškėjui, nereiškia, kad jo iš viso nėra. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 33 – 35 straipsnių nuostatas kurui akcizai taikomi svorio vienetui, todėl iš automobilio išleistas dyzelinis kuras buvo pasvertas, o po to svoris perskaičiuotas į litrus. Nurodė, kad pasvėrus litrą kuro nustatomas litro ir kilogramo santykis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 22 d. nutartimi skundą atmetė, o Nutarimą paliko nepakeistą.
Nurodė, kad R. Š. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais teisme. Ankstesnė automobilio savininkė yra R. Š. sesuo, o nuo 2006 m. lapkričio 8 d. jo savininku yra pats pareiškėjas. Remdamasis UAB „Moller Auto“ pateiktais duomenimis, pabrėžė, kad standartinio bako talpa aiški ir jokios ekspertizės tam patvirtinti nereikia. Padarė išvadą, jog UAB „Magira“ 2007 m. spalio 9 d. apžiūros aktas vertintinas kritiškai, nes pateikta Serviso partnerio sutartis su Latvijos įmone „Auto Group Baltic Sia“, nei kiti dokumentai neįrodo, kad UAB „Magira“ yra oficialus Volkswagen automobilių gamintojų atstovas Lietuvoje, todėl nutarė pirmenybę teikti oficialaus atstovo pateiktai informacijai. Teismas pripažino, kad kuras Raigardo pasienio poste buvo sveriamas pažeidžiant procedūros, tačiau tokio įrodinėjimo trūkumus kompensuoja kiti rašytiniai įrodymai bei liudytojų paaiškinimai teisme. Pats pareiškėjas teismui pateikė 2007 m. spalio 9 d. sąskaitą – faktūrą ir teigė, kad tą dieną į tą patį kuro baką įsipylė 111,85 litro dyzelinio kuro, kas atitinka 2007 m. sausio 11 d. svėrimo rezultatus. Pažymėjo, kad iš daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, jog pareiškėjas vežė nedeklaravęs 42 litrus dyzelinio kuro, kas pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 8 straipsnį neviršijo ATPK 210 straipsnio 3 dalyje nustatytos gabenamų prekių vertės. Pabrėžė, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad apie galimai iki jam įsigyjant automobilį pakeistą kuro baką jis nežinojo, nėra niekuo nuneigta, ypač atsižvelgiant į tai, jog nepateikti įrodymai, kad nuo 2005 metų praeinant automobilio techninę apžiūrą, būtų reikštos pretenzijos dėl kuro bako trūkumų, automobilio techniniuose dokumentuose kuro bako talpa nenurodyta, o nuoroda ant prietaisų skydelio yra apytikrė. Teismas, remdamasis ATPK 11 straipsniu, padarė išvadą, jog administraciniai teisės pažeidimai gali būti padaromi ir neatsargiai. Pažymėjo, jog nuobauda paskirta netinkamai, nes, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, turėjo būti skirtas sankcijos baudos minimumo ir maksimumo vidurkis, tačiau nutarė nuobaudos nekeisti dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kaltės forma.
III.
R. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kai ir skundas pirmosios instancijos teismui.
Papildomai nurodo, kad Institucijos pareigūnai tariamo kuro bako perdirbimo tinkamai neužfiksavo nuotraukose ir nesiėmė jokių priemonių tam užfiksuoti daugiau nei penkis mėnesius (pažeidimas užfiksuotas 2007-01-11, o protokolas surašytas 2007-06-29), o per tą laiką jis apie 40 kartų tuo pačiu automobiliu vyko į Baltarusijos Respubliką savo reikmėms pirkti dyzelinio kuro, tačiau pastabos jam pareikštos nebuvo. Pažymi, kad oficialaus Volkswagen gamintojo atstovo pažyma yra tik formali ir neatspindi tikros situacijos, nes UAB „Moller Auto“ atstovai realiai jo automobilio neapžiūrėjo, tikrų bako identifikacinių techninių duomenų nenustatė, rėmėsi tik bendra tokio tipo ir markės automobilio informacija. Pabrėžia, jog degalų svėrimo metu nedalyvavo ir akte nepasirašė, todėl jam nebuvo išaiškintos jokios jo procesinės teisės ir pareigos, atimtos procesinės galimybės reikšti pastabas, prašymus, pasiūlymus. Daro išvadą, kad administracinis teisės pažeidimas, susijęs su kontrabanda, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl kontrabanda negali užtraukti administracinės atsakomybės, jei pažeidėjas veikia neatsargiai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė jo skundo argumentų dėl tiesioginės tyčios kaltės formos nebuvimo jo veikoje, o tai yra pagrindas nutraukti bylą (ATPK 250 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.
Taip pat nurodo, kad iš apeliacinio skundo akivaizdu, jog apeliantas dalyvavo sveriant ir matuojant kurą, tačiau sąmoningai atsisakė pasirašyti akte. Pažymi, kad apeliantas, per pasienio kontrolės punktą veždamas aiškiai didesnį kaip 70 litrų kuro kiekį ir jo nedeklaruodamas, lengvabūdiškai tikėjosi išvengti žalingų pasekmių, nors turėjo jas numatyti, todėl daro išvadą, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantui inkriminuotas ATPK 210 straipsnio 3 dalies pažeidimas galėjo būti padarytas dėl neatsargumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, Institucijos pareigūno D. S. tarnybinis pranešimas, 2007 m. sausio 11 d. aktas, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, automobilio fotonuotraukos, UAB „Moller Auto“ raštas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. S., A. A., V. K. duoti parodymai patvirtina, kad apeliantas 2007 m. sausio 11 d. vykdamas automobiliu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, neteisėtai gabeno 42 litrus dyzelinio kuro perdarytam automobilio bake.
Europos Tarybos reglamentas EEB Nr. 918/83 įtvirtina, jog be importo muitų leidžiama įvežti degalus, esančius privačių ar komercinių motorinių transporto priemonių ar motociklų, specialiųjų konteinerių, įvažiuojančių į Bendrijos muitų teritoriją, standartiniuose bakuose (112 str. 1 d. a p.). Standartiniai bakai apibrėžiami, kaip bakai, gamintojo nuolatinai pritvirtinti prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių, kai degalus iš jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonės judėjimui ir, prireikus, šaldymo ir kitų sistemų darbui vežimo metu (2 d. c p.). Standartiniais bakais taip pat laikomi dujų bakai, pritvirtinti prie motorinių transporto priemonių, skirti dujas tiesiogiai naudoti kaip degalus ir bakai, prijungti prie kitų sistemų, kurios gali būti įtaisytos transporto priemonėje, – bakai, gamintojo nuolatinai pritvirtinti prie visų to paties tipo talpų, kurių nuolatinė konstrukcija leidžia degalus tiesiogiai naudoti šaldymo ir kitų sistemų, įtaisytų specialiuosiuose konteineriuose, darbui vežimo metu.
Nagrinėjamu atveju UAB „Moller Auto“ pažyma patvirtina, kad tokio tipo kaip apelianto automobilio standartinio bako talpa yra 70 litrų. Todėl, nustačius, kad apeliantas per sieną bandė įvežti 112 litrų dyzelinio kuro, darytina išvada, kad 42 litrais kuro buvo viršyta standartinio kuro bako talpa.
Apeliantas, ginčydamas Nutarimą, remiasi UAB „Magira“ 2007 m. spalio 9 d. automobilio apžiūros aktu. Pažymėtina, jog tokia apžiūra atlikta praėjus 8 mėnesiams po Institucijos atliktos apelianto automobilio apžiūros. Be to, iš kartu su apžiūros aktu pateiktų automobilio fotonuotraukų matyti, kad kuro bakas automobilyje pritvirtintas skirtingai nei jis buvo pritvirtintas Institucijos apžiūros atlikimo metu. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė UAB „Magira“ apžiūros aktu, nes jis kelia pagrįstas abejones apžiūros išvadų pagrįstumu.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kuro svėrimas nebuvo įformintas visiškai tinkamai, tačiau toks faktas, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, nevertintinas kaip esminis apelianto padaryto pažeidimo įrodymų atžvilgiu. Tačiau kartu pažymėtina, kad galimai dėl netinkamo kuro svėrimo įforminimo buvo apsirikta skaičiuojant surasto kuro kiekį. Svėrimo aktas tvirtina, kad automobilio bake buvo rasta 132 kg dyzelinio kuro. 1 litras dyzelinio kuro svėrė 0,848 kg. Todėl 132 kg dyzelinio kuro sudaro ne 112 litrų, o 155,66 litrus (132 : 0,848 = 155,66). Tokiu būdu R. Š. vežė 75 litrais daugiau dyzelinio kuro, nei buvo galima. Tačiau šis apsirikimas pažeidimo kvalifikacijai reikšmės neturi, nes 75 litrų dyzelinio kuro kaina neviršija 5 minimalių gyvenimo lygių sumos.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas automobilį eksploatuoja pakankamai seniai, kad pats pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, jog žinojo, kad jo kuro bakas talpina 112 litrų, taip pat atsižvelgiant į apelianto paaiškinimus, jog jis tiek prieš, tiek ir po Nutarimo jo atžvilgiu priėmimo dienos, ir toliau vyko į Baltarusijos Respubliką ir savo automobiliu gabeno tokį patį kuro kiekį, bei atsižvelgus į tai, kad Institucijos padarytose automobilio fotonuotraukose ir UAB „Magira“ atliktos automobilio apžiūros metu padarytos fotonuotraukose užfiksuotas kuro bako pritvirtinimas yra skirtingi, konstatuotina, kad apeliantas jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą padarė pilnai suvokdamas savo veiksmų priešingumą teisės reikalavimams, t.y. pažeidimą padarė tyčia, todėl pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nėra. Kita vertus akcentuotina ir tai, kad teisės aktų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (LR Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis).
Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad apelianto padaryta veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda skirta pagal įstatymus, nuobaudą paskyrė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, todėl tiek institucijos nutarimas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.