Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-02-03 · Civilinė byla Nr. e2-61-330/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-03
Bylos Nr.
e2-61-330/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
M. E.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl skolos išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. E. ir E. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Scandagra“, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu 2020 m. vasario 4 d. vekselio davėjo M. E. ir vekselio turėtojos UAB „Scandagra“ pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį M. E. įsipareigojo sumokėti (pateikus vekselį) atsakovei UAB „Scandagra“ 163 923,10 Eur sumą, numatant, kad E. E. laiduoja visu savo turtu už vekselio davėją M. E. vekselyje nurodytą sumą bei atsisako teisės, kad išieškojimas pirmiau būtų nukreiptas į konkretų vekselio davėjo turtą; 2) panaikinti 2020 m. spalio 13 d. notarės L. Palionienės išduotą vykdomąjį įrašą, kuriuo reikalaujama solidariai išieškoti iš M. E. ir laiduotojos E. E. vekselio turėtojo UAB „Scandagra“ naudai 163 923,10 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, 597,07 Eur už vykdomojo įrašo padarymą, 4,64 Eur pranešimo siuntimo išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Scandagra“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinė byla nutraukta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

4. 2021 m. spalio 26 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovo M. E. prašymas išdėstyti 163 923 Eur skolos sumokėjimą trejų metų laikotarpiui, kasmet iki gruodžio 31 d. sumokant 54 641 Eur.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Scandarga“ atsiliepimu į ieškovo prašymą su prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė prašymą išdėstyti skolą.

7. Teismas nurodė, kad teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo.

8. Teismas konstatavo, kad 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi visiškai ir galutinai išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl vekselio galiojimo ir juo užtikrintų prievolių įvykdymo, tai yra šalys susitarė, kad ieškovų pasirašytas vekselis, taip kaip jame nurodyta, yra išduotas likusių neįvykdytų prievolių, kylančių iš 2011 m. spalio 28 d. šalių sudarytos sutarties Nr. ST12/017, užtikrinimui. Ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimų dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, tokios taikos sutarties vykdymas nereikalauja priverstinio vykdymo.

9. Teismas pabrėžė, kad byloje nebuvo sprendžiama dėl skolos priteisimo, skolos dydžio ar skolos mokėjimo išdėstymo. Kadangi priverstinis išieškojimas antstolio vykdomas ne pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, bet pagal notaro vykdomąjį įrašą, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis, numatanti teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, šiuo atveju netaikoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas M. E. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės, patenkinant prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo.

11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Teismas neteisingai vertino, kad byloje nebuvo sprendžiami skolos priteisimo, skolos dydžio ar skolos mokėjimo išdėstymo klausimai.

11.2. Kad byloje buvo sprendžiami turtiniai reikalavimai, patvirtina ir byloje mokėto žyminio mokesčio dydis.

11.3. Ieškovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo susijęs su sandoryje nurodytos sumos ginčijimu, tai yra reikalavimas susijęs ne tik su teisės pripažinimu, bet ir su skolos priteisimu.

11.4. Byloje nustatyta skolos suma gali būti išdėstymo pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnį objektu.

11.5. Likusi skolos suma turėtų būti išdėstyta trejų metų laikotarpiui dėl sudėtingos ieškovų finansinės padėties.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė su atskiruoju skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

13. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

13.1. Atskiruoju skundu skundžiamas jau išnagrinėtos bylos įsiteisėjęs sprendimas.

13.2. Priimdamas atskirąjį skundą, teismas privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, todėl teismas turėtų atsisakyti priimti atskirąjį skundą.

13.3. Tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų įvykdymas nereikalauja priverstinio vykdymo.

13.4. Neribota ieškovų teisė prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą sukeltų neapibrėžtumą atsakovei, kuri pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, turi pagrįstus lūkesčius į priklausančių mokėti sumų išieškojimą per įmanomai trumpiausią terminą.

13.5. Vykdymo procese gautas atsakymas, kad 2021 m. Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos išmokas antstolis gali skirstyti savo nuožiūra, kadangi M. E. yra įvykdęs sutartinius įsipareigojimus. Tai yra keista aplinkybė, jei reikėtų vertinti ieškovų teiginius apie esą jų sunkią finansinę padėtį ir pajamų neturėjimą.

14. 2021 m. sausio 26 d. apeliacinės instancijos teisme gauti ieškovo atstovės pateikti papildomi dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas išdėstyti skolą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų

16. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, susijusius su jo turtine padėtimi – 2022 m. sausio mėn. bankų ir kredito unijos sąskaitų išrašus, M. E. ūkio 2022 m. kasos knygos kopiją bei Creditinfo pateikiamą asmeninę ieškovo M. E. kreditų istoriją. Ieškovas prašė pridėti papildomus dokumentus prie bylos, nors prašymo motyvų nenurodė.

17. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

18. Iš pateiktų duomenų matyti, kad jie sudaryti vėliau nei buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl akivaizdu, kad šie duomenys negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir jis negalėjo spręsti dėl jų priimtinumo. Visgi ieškovas nenurodė priežasčių, dėl kurių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po apskųstos nutarties priėmimo. Esant nurodytai aplinkybei, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovo pateiktus duomenis atsisakoma priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Atskiruoju skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjimu atveju negalimas skolos išdėstymas, kadangi byloje nebuvo sprendžiami skolos priteisimo, skolos dydžio ar skolos mokėjimo išdėstymo klausimai. Ieškovo nuomone, skolos išdėstymas šioje byloje yra galimas, nes prašymu buvo siekiama modifikuoti nutarties vykdymą, nepaisant to, kad teismo nutartimi konkrečios sumos nebuvo priteistos, o vykdymas atliekamas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą.

20. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

21. Civilinėse bylose ieškinį sudaro du privalomieji elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).

22. Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12, 13 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškinį pareiškęs asmuo, suformuluodamas ieškinio dalyką bei pagrindą, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Aptariamu atveju pareikštu ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiu paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir tuo pagrindu panaikinti notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Kaip minėta, civilinė byla buvo nutraukta, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

23. Susipažinus su teismo patvirtintos taikos sutarties turiniu matyti, jog taikos sutartimi susitarta, kad 2020 m. vasario 4 d. vekselis yra likusių neįvykdytų prievolių, kylančių iš 2011 m. spalio 28 d. sutarties, užtikrinimo priemonė, o šalys neginčija, kad minėtas vekselis atitinka visus teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus vekselio formai ir turiniui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi nesutarta dėl skolos mokėjimo, skolos dydžio ar mokėjimo išdėstymo klausimų.

24. CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytinos teismo patvirtintos taikos sutartys. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), todėl taikos sutarties atveju priverstinai CPK nustatyta tvarka gali būti vykdomas tik teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį pagrindu išduotas vykdamasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 dalis).

25. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; <...> teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės <...>.

26. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020 20-21 punktai ir juose nurodyta praktika).

27. Aptartas reguliavimas suponuoja, kad byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, teismas, esant šalies prašymui, gali koreguoti (keisti) tik pagal patvirtintos taikos sutarties sąlygas išduodamo vykdomojo rašto vykdymo tvarką. Analizuojamu atveju pagal šalių sutartas taikos sutarties sąlygas vykdomasis raštas negali būti išduodamas, kadangi šalys nesusitarė dėl sąlygų, kurios galėtų būti priverstinai vykdomos CPK nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje negalimas vykdymo tvarkos pakeitimas.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima formuluoti apibendrinančią išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis