- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- 2YT-2998-329/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02312-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į antstolį Artūrą Auglį su 2016 m. balandžio 22 d. skundu, kuriuo prašė sustabdyti vykdomojoje byloje Nr.0023/09/02425 priimto patvarkymo galiojimą dalyje, kuriuo areštuota ½ dalis pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio. Nurodo, kad skolininkė turi nekilnojamojo turto - butą, adresu (duomenys neskelbtini), 924/1847 dalį žemės sklypo ir ūkio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad turi nepilnametį sūnų, kurį išlaiko vienas, nors santuoka nėra nutraukta, pareiškėjo pajamos yra mažos - 308,50 Eur per mėnesį, areštavus ½ jo gaunamo darbo užmokesčio gali nukentėti tiek jo, tiek nepilnamečio vaiko interesai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0023/09/02425 medžiagos nustatyta, kad išieškojimas vykdomas pagal Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro 2009 m. rugpjūčio 26 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr.DJ-5117 dėl skolos išieškojimo, kurioje skolininkė L. V., išieškotojas Lindorff Oy filialas (v. b. lapas 2). Antstolis Artūras Auglys, nustatęs, kad skolininkės sutuoktinis yra V. V. (santuoka sudaryta 2009 m. vasario 18 d.) ir nustatęs, kad vedybų sutartis Vedybų sutarčių registro duomenimis tarp sutuoktinių nėra sudaryta, pagal Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro 2009 m. rugpjūčio 26 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr.DJ-5117, priėmė patvarkymą areštuoti skolininkei L. V. priklausančias turtines teises į ½ dalį sutuoktinio V. V. gaunamo darbo užmokesčio (v. b. lapai 160,163).
Pareiškėjas 2016 m. balandžio 27 d. pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė sustabdyti vykdomojoje byloje Nr.0023/09/02425 priimto patvarkymo galiojimą dalyje, kuriuo areštuota ½ dalis pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio.
Antstolis Artūras Auglys 2016 m. gegužės 4 d. skundą tenkino iš dalies ir priėmė 2016 m. balandžio 4 d. patvarkymą Nr.0023/09/02425, pakeisdamas 2016 m. balandžio 4 d. patvarkymą, nurodant, kad areštuojamos L. V. priklausančios turtinės teisės į 10 proc. darbo užmokesčio dalį, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir į 35 proc. darbo užmokesčio dalį, kuri viršija Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį sutuoktinio V. V. gaunamo darbo užmokesčio, o pareiškėjo V. V. skundo dalyje dėl ½ arešto panaikinimo netenkino. Antstolis skundą perdavė nagrinėti teismui.
Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant Lietuvos Respublikos CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.
Suinteresuotas asmuo išieškotojas Lindorff Oy filialas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu. Prašo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI normose nustatyta tvarka, sprendžia, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas.
Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus sustabdyti vykdomojoje byloje Nr.0023/09/02425 priimto patvarkymo galiojimą dalyje, kuriuo areštuota ½ dalis pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio.
Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 664 str. 2 d. numato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, tik trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (664 str. 3 d.). Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų (CPK 663 str. 3 d.). CPK 668 str. nurodytas turtas, iš kurio negali būti išieškoma. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.3 p. nurodyta, jog negalima nukreipti išieškojimą į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. CPK 736 str. 1 d. 2 p. numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų.
Sutinkamai su LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Vedybų sutartis vedybų sutarčių registro duomenimis tarp sutuoktinių nėra sudaryta, šalių santuoka nenutraukta. Taigi, iš šio norminio reglamentavimo seka, kad skolininkei L. V. priklauso ½ (arba 50 procentų) jo sutuoktinio gaunamų pajamų (LR CK 3.88 str. 1d. 5 p.; CPK 667 str.).
Išnagrinėjus pareiškėjo pateikto skundo aplinkybes, motyvus bei įrodymus, darytina išvada, jog antstolis Artūras Auglys, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pareiškėjo skundą tenkinti nėra pagrindo, todėl jis atmestinas (CPK 513 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 510 str., 513 str., teismas
nutaria:
pareiškėjo V. V. skundo dėl antstolio Artūro Auglio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0023/09/02425 netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.