Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei D. T.-S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir atsakovės D. T.-S. priešieškinį ieškovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, esančiais byloje nustatyta, kad ieškovas S. S. ir atsakovė D. T.-S. (iki santuokos T.) susituokė (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 60. Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, jog šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. S. S. Ieškovas ir atsakovė santuokos metu jokio privalomo registruoti nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neįgijo. Atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise yra registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo 2017 m. spalio 11 d. dirba (duomenys neskelbtini) pievagrybių ūkio darbininku, jam mokama minimali mėnesio alga.

Dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams

1) santuokos nutraukimas – santuokos nutraukimo bylos, kai abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams;

2) nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatytas – atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko M. S. S. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Šiaurės Airijoje, tai pagal Briuselis II bis reglamento 12 straipsnį, šio klausimo sprendimas būtų teismingas Šiaurės Airijos teismams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, Lietuvos Respublikos teismas nagrinėja klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo, tai, vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, šis reikalavimas nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme;

3) išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimas – pagal Išlaikymo reglamento Nr. 9/2009 3 straipsnio c, d punktus, teismas turi jurisdikciją spręsti dėl išlaikymo, jei yra kita susijusi byla, šiuo atveju – santuokos nutraukimas, be to, Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją kaip skolininko, šiuo atveju ieškovo, gyvenamosios vietos teismas.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, teismas daro išvadą, kad šis teismas turi jurisdikciją nagrinėti ne tik reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, bet ir reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Dėl sutuoktinių kaltės

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2014 m. balandžio 9 d. gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, santuokinio gyvenimo. Ieškovas kaltina atsakovę, kad ši nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų, nes su dukra išsikraustė iš jų bendrų namų, nepranešė savo naujojo gyvenamosios vietos adreso, negrįžo su ieškovu gyventi atgal į Lietuvą, nutraukė visus ryšius su juo. Atsakovė kaltina ieškovą tuo, kad šis panaudojo smurtą prieš ją, dėl ko ji policijos ir socialinių tarnybų su vaikais buvo apgyvendinta Moterų pagalbos namuose, nelankė jam įpareigotų lankyti kursų, siekiant išsaugoti jų šeimą, išvyko iš Šiaurės Airijos, kur jie gyveno, į Lietuvą. Dėl gyvenimo skirtingose šalyse, skirtingo požiūrio į gyvenimą ir šeimą šalys ėmė nebevesti bendro ūkio, nebegyventi santuokinio gyvenimo, nevykdyti sutuoktinių pareigų. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad sutuoktiniai nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, dėl to šalių santuoka faktiškai yra iširusi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykių pablogėjimo metu, ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006).

Byloje šalys nurodė skirtingas santuokos iširimo priežastis, tačiau abi šalys patvirtino, kad nuo 2014 m. balandžio 9 d. nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, santuokinio gyvenimo. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad sutuoktiniai nustojo gyventi kaip šeima dėl ieškovo kaltų veiksmų, nes buvo nustatytas smurto prieš atsakovę faktas, dėl ko Šiaurės Airijos kompetentingos institucijos ieškovą atskyrė nuo atsakovės su dukra ir jas apgyvendino atskirai nuo ieškovo Moterų pagalbos namuose, ieškovas, norėdamas vėl gyventi kartu su atsakove ir dukra, norėdamas išsaugoti savo šeimą, buvo įpareigotas dalyvauti kursuose, tačiau šių įpareigojimų neįvykdė. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas šeimos ateitį siejo su gyvenimu Lietuvoje, tačiau atsakovė nesutiko grįžti į Lietuvą ir liko Šiaurės Airijoje, ignoravo ieškovą, nebendravo su juo, neleido jam domėtis dukra, prisidėti prie jos auklėjimo, nepranešė ieškovui apie jų gyvenamosios vietos adresą ir pan. Taigi, faktinį šalių šeimos iširimą nulėmė šalių skirtingas požiūris į bendrą gyvenimą ir ateitį, tai nulėmė ir ieškovo, ir atsakovės kaltė. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nesiėmė jokių veiksmų santuokos išsaugojimui. Dėl šių aplinkybių teismas, spręsdamas ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo bylos aplinkybes, laiko, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, šalių reikalavimas nutraukti santuoką yra pagrįstas ir tenkintinas, o santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos, kaip tai nustatyta CK 3.66 straipsnio 1 dalyje.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos iki santuokos turėtos pavardės: S. S. – S. pavardė, o D. T.-S. – T. pavardė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu jokio privalomo registruoti nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, kurį reiktų dalinti santuokos nutraukimo metu, neįgijo, todėl šis klausimas nespręstinas.

Byloje nėra duomenų, kad šalims būtų reikalingas išlaikymas, jog jie turėtų kokių nors kreditorinių įsiskolinimų, todėl šie klausimai nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką nespręstini.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

Atsižvelgiant į tai, jog byloje tarp ieškovo ir atsakovės nekilo ginčas dėl šalių dukros M. S. S. gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko M. S. S. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė paaiškino, kad vaiko poreikiai per mėnesį siekia apie 600 Eur. Ši suma viršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertę (1 MMA). Nustatydamas iš ieškovo vaikui M. S. S. priteistiną išlaikymo sumą, teismas įvertina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovo, nes ji turi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, gauna darbo užmokestį, pašalpas vaikams, kurių bendra suma per mėnesį yra apie 952 eurai, t. y. jos pajamos beveik tris kartus viršija ieškovo per mėnesį gaunamas pajamas, tačiau, atsakovė be dukros M. S. S. dar turi išlaikyti ir sūnų; 2) ieškovas šiuo metu dirba, vienintelės jo pajamos yra gaunamas darbo užmokestis, kurio dydis yra 340 eurų, jis dar išlaiko nepilnametį sūnų K. S. ir Vaikų išlaikymo fondui kas mėnesį moka po 50 Eur, taigi, atskaičius šias sumas, ieškovui pragyvenimui lieka 250 Eur, tačiau ieškovas yra visiškai darbingas, jauno amžiaus ir turi realias galimybes gauti didesnes nei 340 Eur dydžio mėnesio pajamas. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė, neproporcinga ieškovo turtinei padėčiai, todėl mažintina iki 150 Eur per mėnesį.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą už trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. – atitinkamai 5 400 Eur (po 150 Eur kas mėnesį), kadangi nustatyta, kad jis tuo metu nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.200 straipsnis). Be to, tai pripažino ir pats ieškovas.

Priteisus iš ieškovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama atsakovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų. Iš esmės patenkinta 0 procentų ieškinio reikalavimų ir 50 procentų priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 423,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–268 straipsniais, 271 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 60, tarp S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T.-S. (iki santuokos – T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių S. S. ir D. T.-S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. S. palikti S. pavardę, o D. T.-S. palikti T. pavardę.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove D. T.-S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį.

Priteisti iš ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiui vaikui M. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 5400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.

Vaikui M. S. S. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti atsakovę D. T.-S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. T.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.