- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- A-63-850-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. individualios įmonės skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2007 m. kovo 21 d. ir 2007 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) turto arešto aktus Nr.14-28-6002 ir Nr.14-28-6248 (b.l. 5-6). Pareiškėjas nesutiko su priimtais sprendimais, nurodydamas, kad įmonės patikrinimas dar nebaigtas ir pati valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – inspekcija) pripažįsta, kad trūksta įrodymų, patvirtinančių patikrinimo akte nurodytą mokestinių nepriemokų sumą, neįmanoma nustatyti, kiek reikia areštuoti turto, todėl areštas yra neteisėtas. Pareiškėjas paaiškino, kad mokesčio permoka susidaro pastoviai, nes jis vykdo eksporto operacijas. Mokesčių administratorius priėmė sprendimą 2005 m. gruodžio 19 d., o turto areštas uždėtas tik 2007 m. vasario 1 d. Pareiškėjas rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 101 straipsnio 4 dalies komentaru. Pareiškėjas pabrėžė, kad turto areštas yra per didelė bausmė, galinti privesti įmonę prie bankroto, nes užšaldys dideles apyvartines lėšas ir įmonė nebegalės vykdyti veiklos bei įsipareigojimų. Be to, pareiškėjo įmonė nuolat deklaruoja ir sumoka mokesčius, jos apyvarta milijoninė, įmonė pajėgi sumokėti, jeigu prireiks, papildomai priskaičiuotus mokesčius. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2007 m. kovo 21 d. ir 2007 m. kovo 26 d. turto arešto aktuose nenurodyta, konkrečiai kokia yra pagrįsta rizika, kad įmonė, kaip mokesčių mokėtoja, gali jai priklausantį turtą paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, apsiribojama abstrakčiais teiginiais, tuo apribojant pareiškėjo teises į gynybą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.94-97). Atsakovas paaiškino, kad MAĮ 101 straipsnio 3 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčio mokėtojo turtą patikrinimo metu, t.y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Inspekcija nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. iki 2005 m. rugsėjo 19 d. atliko V. V. individualios įmonės patikrinimą, kurio metu buvo papildomai apskaičiuota 1369236,96 Lt mokestinė nepriemoka (876410,08 Lt PVM ir 144068,88 Lt šio mokesčio delspinigių, 314509 Lt pelno mokesčio ir 34249 Lt šio mokesčio delspinigių; 2005 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo aktas Nr.08-04-10-724). Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėjas vykdė veiklą ir sudarinėjo sandorius su įmonėmis (16 verslo partnerių), kurios realiai nevykdė veiklos, neteikė PVM deklaracijų, PVM nedeklaravo ir nemokėjo, padaryta išvada, kad realiai ūkinės operacijos nebuvo atliktos. Pareiškėjas prie pastabų dėl patikrinimo akto pateikė buhalterinę pažymą dėl prekių judėjimo. Inspekcija 2005 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 17-2-200 atlikti pakartotinį patikrinimą, kuris buvo pradėtas 2006 m. sausio 20 d., o 2006 m. gegužės 22 d. sustabdytas. Inspekcija, atsižvelgdama į numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydį bei patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 2 d., Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 d., 11 str. bei MAĮ 96 str. 2 d.), vadovaudamasi MAĮ 95 str., pritaikė vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų - 2007 m. vasario 1 d., 2007 m. kovo 21 d., 2007 m. kovo 26 d. areštavo įmonės deklaruotą pridėtinės vertės mokesčio permoką - 245632,89 Lt (107376,89 Lt areštuota 2007 m. vasario 1 d., 97078,00 Lt - 2007 m. kovo 21 d., 41178,00 Lt - 2007 m. kovo 26 d.). 2004 m. gruodžio 2 d. inspekcija gavo Vokietijos finansų ministerijos 2004 m. lapkričio 24 d. prašymą Nr. ZVD 230-Z 4608 B-LT 46/04 išieškoti iš Lietuvos piliečio V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) akcizo už tabako gaminius bei prekių apyvartos mokesčių skolą, kuri su priskaičiuotais delspinigiais sudaro 13087,61 EUR (45188,89 Lt). Nustatyta, jog V. V. nelegaliai įvežė į Europos Bendrijų teritoriją prekes (cigaretes). Įsiskolinimas nebuvo sumokėtas. Inspekcijos teigimu, pagrįstą pavojų pagrindžia V. V., individualios įmonės savininko, kurio atsakomybė pagal įmonės prievolę yra subsidiari (Civilinio kodekso 2.50 str. 4 d.) nelegalus prekių (cigarečių) įvežimas į Europos Bendrijų teritoriją ir priskaičiuotų mokesčių (45188,89 Lt) vengimas. Inspekcija paaiškino pagal VĮ Registrų centro duomenis areštavusi vienintelį V. V. ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį 2006 m. lapkričio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismui padalijus ir pardavus, nepakaktų padengti ne tik asmeninės V. V. skolos Vokietijai (45188,89 Lt), bet ir 2005 m. gruodžio 19 d. inspekcijos sprendimu Nr. 17-2-200 papildomai apskaičiuotos 1369236,90 Lt mokesčio nepriemokos, todėl numatomai mokestinei nepriemokai užtikrinti 2007 m. vasario 1 d., 2007 m. kovo 21 d., 2007 m. kovo 26 d. areštavusi įmonės deklaruotą PVM permoką - 245632,89 Lt. Atsakovo manymu, yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio bei su juo susijusių sumų. Šią aplinkybę pagrindžia faktas, kad mokesčių vengimo, mokesčių mokėtojo nesąžiningumo aplinkybės buvo konstatuotos ne tik įmonės patikrinimo metu, bet ir V. V. nelegaliai gabenant prekes per Europos Bendrijų šalių sienas. Mokesčių administratorius, spręsdamas, ar tikslinga areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, nurodė atsižvelgęs į mokesčio mokėtojo turimo turto apimtį, numatomos mokestinės nepriemokos dydį, mokestinių prievolių užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes mokesčio mokėtojui, vadovavęsis patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nulėmė turto arešto tikslingumą ir pagrįstos rizikos tikimybę. Atsakovo teigimu, 2007 m. kovo 21 d. ir 2007 m. kovo 26 d. turto arešto aktai Nr. 14-28-6002 ir Nr. 14-28-6248 yra pagrįsti ir teisėti, priimti nepažeidžiant MAĮ reikalavimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu skundą atmetė. Byloje nustatyta, kad inspekcija 2007 m. kovo 21 d. (Nr. 14-28-6002) ir 2007 m. kovo 26 d. (Nr. 14-28-6248) surašė turto arešto aktus, kuriais buvo areštuota pareiškėjo įmonės 138256 Lt PVM permoka (b.l. 100, 102). Teismas nurodė, jog patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų, įvertinti turto, rėmėsi kitomis atsakovo išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Teismas konstatavo, jog pagal MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą mokestinė prievolė gali būti užtikrinama turto areštu. MAĮ 32 straipsnio 1 dalis tiesiogiai numato, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus, todėl inspekcija, atsižvelgdama į numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydį bei patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 2 d., Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 d., 11 str. bei MAĮ 96 str. 2 d.), vadovaudamasi MAĮ 95 str., pritaikė vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų - 2007 m. vasario 1 d., 2007 m. kovo 21 d., 2007 m. kovo 26 d. areštavo įmonės deklaruotą pridėtinės vertės mokesčio permoką - 245632,89 Lt (107376,89 Lt areštuota 2007 m. vasario 1 d., 97078,00 Lt - 2007 m. kovo 21 d., 41178,00 Lt - 2007 m. kovo 26 d.).
Teismas vadovavosi MAĮ 101 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis. Nuspręsta, jog inspekcijos abejonė, kad pareiškėjas gali vengti sumokėti mokesčius, yra pagrįsta nustatytais byloje faktais: pakartotinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų, įvertinti turto, be to, pareiškėjas nėra iki šiol padengęs akcizo už tabako gaminius bei prekių apyvartos mokesčių skolos, kuri su priskaičiuotais delspinigiais sudaro 13087,61 EUR (45188,89 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad yra pagrįsta rizika, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, kad šią aplinkybę pagrindžia faktas, jog patikrinimo metu buvo konstatuotos mokesčių vengimo, mokesčių mokėtojo nesąžiningumo aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, inspekcijos 2007 m. kovo 21 d. (Nr. 14-28-6002) ir 2007 m. kovo 26 d. (Nr. 14-28-6248) turto arešto aktai, kuriais buvo areštuota pareiškėjo 138256 Lt PVM permoka, įvertinti kaip pagrįsti ir teisėti.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir skundą patenkinti. Apeliantas mano, kad teismas suklydo vertindamas skundą. Pažymima, jog areštas remiasi 2005 m. gruodžio 19 d. Vilniaus AVMI sprendimu Nr. 17-2-200 "Dėl 2005 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo akto Nr.08-04-10-724". Jie skundu teismui įrodinėjo, kad šis sprendimas nepatvirtino patikrinimo akto išvadų ir nuspręsta atlikti papildomą tyrimą, kuriuo būtų patikslintos papildomai priskaičiuotos sumos. Inspekcijos atstovas teisme patvirtino, kad patikrinimas nebaigtas, išreikšti įtarimai nepatvirtinti, patikrinimas sustabdytas 2006 m. gegužės 22 d., o tyrimo medžiaga perduota FNTT Vilniaus skyriui, kuris iki šiol jokių veiksmų nesiėmė, todėl negalima patvirtinti, kad patikrinimo akte papildomai priskaičiuotos sumos yra teisingos. Apeliantas teigia, kad jam, kaip įmonės savininkui, jokie įtarimai nepareikšti. Kadangi pati inspekcija pripažįsta, jog trūksta įrodymų, kad patvirtinti patikrinimo akte nurodytą mokestinių nepriemokų sumą, apelianto teigimu, areštas yra neteisėtas (negalima įvykdyti MAĮ 101 str. 2 d. reikalavimo areštuoti tiek mokesčio mokėtojo turto, kokia yra mokesčių nepriemoka). Apeliantas pažymi, jog pagal MAĮ 3 straipsnio 5 dalį visi teisės aktų prieštaravimai turi būti aiškinami mokesčio mokėtojo naudai, todėl šiuo atveju arešto aktai naikintini. Be to, Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 2 dalis taip pat draudžia areštuoti daugiau turto negu reikia.
Atsiliepimas
Apelianto teigimu, teismas suklydo ir vertindamas 2005 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo akto Nr.08-04-10-724 išvadas bei inspekcijos pateiktą atsiliepimą į skundą, nes šiame patikrinimo akte V. V. individualiai įmonei nereiškiamos jokios pretenzijos dėl prekių pardavimo, pretenzijos reiškiamos tik dėl prekių pirkimo. Teigiama, jog atsiliepime pateikta apie tai klaidinga informacija. Apeliantas pažymi, jog atsakovas sprendimu konstatavo, kad patikrinimo akto išvadas dėl įmonės neteisėtai atskaityto pirkimo PVM būtina pagristi papildomais įrodymais, Patikrinimų skyriui pavedė pakartotinai patikrinti 876410,08Lt PVM, 314509 Lt pelno mokesčio bei PVM ir pelno mokesčio delspinigių apskaičiavimą, kaltinimai dėl apgaulingos veiklos nepatvirtinti ir todėl neteisėti.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog turto areštas yra inspekcijos darbuotojos kerštas už skundus dėl jos neveikimo (skundai yra Vilniaus apygardos administraciniame teisme). Pažymima, jog turto areštai prasidėjo tik 2007 metais, o ne 2005 metais, kai buvo padarytas patikrinimas. Teismas suklydo vertindamas faktą, kad jie apkaltinti apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimu.
Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į pastabas dėl turto arešto formos pažeidimų. Paaiškinama, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr.VA-81 buvo patvirtinta Turto arešto akto forma FR0506. Užpildydama ją, Vilniaus AVMI pažeidė keletą reikalavimų: neteisingai nurodė vietą, kurioje surašytas turto arešto aktas (vyr. specialistės Jelenos Butkuvienės darbo vieta yra ne Šermukšnių g.4-4, Vilniuje, o Kauno g.16, Ukmergėje); kaip dokumentas, kuriuo remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka, nurodytas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr.17-2-200, nors šiuo sprendimu Vilniaus AVMI nepatvirtino patikrinimo akto, tik liepė atlikti papildomą tyrimą, jame nenurodytas mokestinės nepriemokos dydis; arešto terminas nurodytas neribotas, nors pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalies komentarą turto areštas yra laikinas mokesčio mokėtojo teisių į turtą apribojimas, todėl reikia nurodyti apibrėžtą terminą, iki kurio galioja turto areštas; nenurodytas areštuoto turto saugotojo ar turto administratoriaus kodas, pažeidžiant inspekcijos viršininko įsakymo reikalavimą bei Civilinio proceso kodekso 678 straipsnio 1 dalies 11 punktą; pažeidžiant inspekcijos viršininko įsakymo bei Civilinio proceso kodekso 678 straipsnio 1 dalies 11, 12 punktų reikalavimus, nenurodytas atsakingas turto saugotojas bei nėra jo parašo, taip pat nėra parašo, kad jis supažindintas su atsakomybe už perduoto turto išsaugojimą (grafoje yra tik jo parašas ir vardas bei pavardė). Todėl, apelianto manymu, turto arešto aktas turi būti naikinamas.
Apeliantas pažymi, jog inspekcija nei areštuodama turtą, nei teisme nepateikė jokių naujų, anksčiau nežinomų faktų, kad atsirado naujos rizikos, dėl kurios prireikė turto arešto. Įmonė laiku moka mokesčius, neskolinga inspekcijai, SODRAI ir muitinei (byloje pateiktos pažymos). Nurodoma, kad inspekcija pritaikė turto areštą tik praėjus 3 metams (patikrinimas prasidėjo 2004 m. rugsėjo 27 d.) po to, kai nustatė PVM įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo pažeidimus (kad V. V., kaip fizinis asmuo, skolingas Vokietijos mokesčių inspekcijai, buvo žinoma jau 2004 m.). Pareiškėjas pabrėžia, kad V. V. įmonė yra juridinis asmuo, vykdantis visas prievoles valstybės biudžetui (tai patvirtina pati inspekcija). Inspekcija turi pretenzijų tik V. V. kaip fiziniam asmeniui, pretenzijos yra užsienio valstybės - Vokietijos. Apeliantas teigia, jei būtų norėjęs, per tokį laiko tarpą galėjo visą įmonės turtą bei pinigines lėšas paslėpti ar parduoti, tačiau įmonės apyvarta išliko beveik tokia pati. Pažymima, jos areštavus įmonės PVM permokas 320 000 Lt sumai, žlugdoma įmonė bei mažinama gaunamų mokesčių suma, nes neturėdami pakankamai apyvartinių lėšų, jie bus priversti mažinti įmonės apyvartą, tuo pačiu mokamą PVM, pelno mokestį.
Apeliantas nurodo, kad mokestinių įstatymų pažeidimai dar nėra nustatyti, todėl negalima taikyti MAĮ 101 straipsnio 4 dalies ir areštuoti PVM permokos. Kadangi nėra mokesčių administratoriaus sprendimo dėl papildomai priskaičiuotų mokestinių sumų, nėra mokestinės nepriemokos ir negalima taikyti ir MAĮ 101 straipsnio 3 dalies (nėra juridinio pagrindo taikyti PVM permokos areštą). Apeliantas teigia, jog įmonė turi pakankamai lėšų, kad sumokėtų papildomai priskaičiuotas mokesčių sumas, jei tokios bus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymi, jog MAĮ suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t.y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad, neatlikus patikrinimo, negalima taikyti laikinųjų prievolės užtikrinimo būdų, yra nepagrįsti. Atsakovas paaiškina, jog 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimas atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą priimtas, siekiant pagrįsti patikrinimo aktą papildomais įrodymais bei tinkamai išnagrinėti pareiškėjo PVM atskaitos pripažinimo (nepripažinimo) klausimą. Pakartotinio patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkinių operacijų turinys pagrįstas realiai įvykusiomis operacijomis, kiek prekių ir paslaugų pirkta iš sąžiningų, teisėtai veikiančių pardavėjų (iš įmonių, realiai vykdančių PVM apmokestinamą veiklą), bei kiek prekių ir paslaugų pareiškėjas pardavė įmonėms, kurių nerandama, ar įmonėms, kurios nevykdo veiklos ir neturi galimybių ją vykdyti, siekia ne ekonominių ar komercinių, bet neteisėtų mokestinių tikslų, t. y. galimybės įsigyti dokumentus, pagrindžiančius PVM atskaitą. Inspekcijos sprendimu nebuvo paneigta patikrinimo aktu konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Atsakovo teigimu, dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo iš dalies negalima nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų, įvertinti turto. Inspekcija nurodo areštavusi PVM permoką, vadovaudamasi MAĮ 32 straipsnio 1 dalimi. Pažymima, jog teismas, vertindamas rizikos, kad pareiškėjas ir ateityje gali vengti sumokėti mokesčius, faktą, įvertino ir tą aplinkybę, kad pareiškėjas vengia sumokėti akcizą už tabako gaminius bei prekių apyvartos mokestį (45188,89 Lt).
Atsakovas paaiškina, jog inspekcija sprendimą areštuoti turtą įformina turto arešto aktu, kurio forma FR0506 yra patvirtinta inspekcijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11, be to, pagal MAĮ 101 straipsnio 6 dalį mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Nei Civilinio proceso kodekso 678 straipsnyje, kuriame reglamentuotas turto arešto akto turinys, nei turto arešto akto FR0506 formoje nėra numatyta turto arešto akto galiojimo trukmė. Sistemiškai aiškinant MAĮ, atsakovo teigimu, turto arešto akto galiojimo terminas sietinas su turto arešto paskirtimi - užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą, t.y. iki mokestinės prievolės pabaigos. Pažymima, jog turto arešto aktuose nurodyta, kad turto saugotojas yra Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos skyrius. Turto saugotojas, išieškotojas ir turto arešto aktą surašęs asmuo, kai areštuojama deklaruota PVM permoka, sutampa. Inspekcijos rekvizitai nurodyti patvirtintoje turto arešto akto formoje. Atsižvelgiant į tai, kad jie nesikeičia, pakartotinai prie saugotojo jie nenurodomi. Ta aplinkybė, kad V. V. turto arešto akte pasirašė ir turto saugotojo bei savininko grafoje, kaip nurodo atsakovas, nėra pagrindas arešto aktą pripažinti neteisėtu bei negaliojančiu. Atsakovas nurodo, jog turto arešto akto surašymo vieta aktuali yra tuomet, kai turto arešto aktas surašomas išvykus iš inspekcijos, t.y. turto buvimo vietoje. Šiuo atveju turtas areštuojamas inspekcijoje, turto arešto aktą tvirtina inspekcijos pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Šermukšnių g. 4. Paaiškinama, jog turto arešto aktą surašė darbuotoja, kurios darbo vieta yra Ukmergėje, tačiau ji dirba Nepriemokų išieškojimo skyriuje, kuris yra Šermukšnių g. 4. Nepriklausomai nuo to, kokia nurodyta turto arešto akto surašymo vieta, turto arešto aktas surašytas inspekcijoje. Atsakovas remiasi MAĮ 2 straipsnio 12 dalimi, pažymėdamas, jog mokesčių administravimo sąvoka apima ir tinkamą mokesčių išieškojimą užtikrinančių priemonių taikymą. Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių tikslas - užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, t.y. jų taikymu siekiama, kad mokesčio mokėtojo finansinė padėtis per visą mokestinio tyrimo ar patikrinimo laikotarpį išliktų tokia, kokia buvo prieš mokestinės nepriemokos atsiradimą, ir tai garantuotų mokestinės nepriemokos išieškojimo įmanomumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 d. nustato, kad už mokesčių administravimą yra atsakinga valstybės įstaiga ar inspekcija, turinti įstatymo suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Mokesčių administravimo sąvoka apima ir tinkamą mokesčių išieškojimą užtikrinančių priemonių taikymą. Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių tikslas-užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, siekiant, kad mokesčio mokėtojo finansinė padėtis per visą mokestinio tyrimo ar patikrinimo laikotarpį išliktų tokia, kokia buvo prieš mokestinės nepriemokos atsiradimą.
Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 d. 2 p. nustato, kad mokestinė prievolė gali būti užtikrinama turto areštu.
Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 d. suteikia mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumoktas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ar su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžinama mokesčio permoka ( skirtumas).
Mokesčių administravimo įstatymas suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t.y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Pareiškėjo mokestinis patikrinimas nėra baigtas, todėl mokesčio administratorius turėjo teisę taikyti turto areštą , esant duomenims apie mokestinę nepriemoką.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi V. V. individualios įmonės patikrinimą 2005-09-19 aktu papildomai apskaičiavo 1369236.96 Lt mokestinę nepriemoką, konstatuodama, kad pareiškėjas vykdė veiklą ir sudarinėjo sandorius su įmonėmis ( 16 verslo partnerių), kurios realiai nevykdė veiklos, neteikė PVM deklaracijų, PVM nedeklaravo ir nemokėjo, todėl buvo padaryta išvada, kad realiai ūkinės operacijos nebuvo atliktos.
2005-12-19 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą atlikti pakartotinį patikrinimą, siekiant nustatyti ar PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkinių operacijų turinys pagrįstas realiai įvykusiomis operacijomis, kiek paslaugų ir prekių pirkta iš teisėtai veikiančių pardavėjų bei kiek prekių ir paslaugų pareiškėjas pardavė įmonėms, kurių nerandama, ar įmonėms kurios veiklos nevykdo ar neturi realios galimybės ją vykdyti. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas apgaulingai tvarkė apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų, įvertinti turto.
Pakartotinis patikrinimas mokesčių administratoriaus sprendimu sustabdytas tuo pagrindu, kad medžiaga apie pareiškėjo veiklą susijusi su mokestiniu patikrinimu buvo perduota Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apskrities skyriui įvertinti ar įmonės veikoje nėra nusikaltimo požymių. Minėtu sprendimu nepaneigta nustatyti patikrinimo akte mokesčių įstatymų pažeidimai, todėl inspekcija atsižvelgdama į numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydį bei nustatytus pažeidimus, pagrįstai areštavo grąžintiną pareiškėjui mokesčio permoką.
Skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad įmonė pastoviai vykdo veiklą, deklaruoja ir moka mokesčius, apyvarta milijoninė ir įmonė pajėgi sumokėti papildomai priskaičiuotus mokesčius, todėl atmetami pareiškėjo argumentus, kad mokesčio permokos areštas gali privesti pareiškėjo įmonę prie bankroto, nes bus įšaldytos didelės apyvartinės lėšos, pareiškėjas negalės vykdyti veiklos ir įsipareigojimų.
Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė argumentus ir pagrindė teiginį, dėl inspekcijos abejonės, kad pareiškėjas gali vengti sumokėti mokesčius. Teismas nurodė, kad inspekcijos abejonės, kad pareiškėjas gali vengti sumokėti mokesčius pagrįstos faktais : pakartotinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėja apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų, įvertinti turto, taip pat atsižvelgė, kad nesumokėti akcizo už tabako gaminius bei prekių apyvartos mokesčių skolos su delspinigiais( V. V. nelegaliai įvežė į Europos Bendrijų teritoriją prekes - cigaretes).
Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti turto arešto akto formos pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo juos naikinti. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, surinktus įrodymus ir pagrįstai skundo nepatenkino.
Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. V. individualios įmonės skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.