Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, jog teismas nepakankamai laikėsi ATPK 284 str. 1 d. reikalavimų. Apelianto manymu, esant prieštaravimams tarp pareigūnų ir jo žmonos parodymų, turėjo būti atlikta akistata, pritaikius BPK normas, taikomas baudžiamųjų nusižengimų procese. Apeliantas nurodo ir tai, jog jo gynybą apsunkino ir pareigūnų surašyto bei jam įteikto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio visiškas neįskaitomumas, todėl laikytina, kad jam nebuvo įteiktas protokolas nedelsiant, kaip kad to reikalauja ATPK 259 str. 3 d. Skunde taip pat akcentuojama, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sužlugdys apelianto visus planus ir apsunkins šeimos ir taip nelengvą gyvenimą, kadangi negalės vairuoti ir žemės ūkio mašinas. Pabrėžiama ir tai, jog vidurnakčio metu susidariusią situaciją lėmė būtinasis reikalingumas išsaugoti pašarą, reikalingą ūkyje (ATPK 17 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. A. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., įrodytas byloje surinkta medžiaga.

Apeliaciniame skunde neigiama A. S. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo ir nurodoma, kad jis nevairavo automobilio, transporto priemonę vairavo jo žmona, o užgesus automobiliui, A. S. priėjo prie automobilio, norint pažiūrėti, kas atsitiko. Tokia iškelta A. S. versija vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti teisinę padėtį, ir atmetama.

A. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų duotais parodymais, L. S. pakvitavime nurodytomis aplinkybėmis, alkotesterio duomenimis bei kita bylos medžiaga.

Analizuojant policijos pareigūnų A. Sm. ir M. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes matyti, kad 2012 m. birželio 19 d., apie 00.40 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo A. S., iš kurio burnos sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, jam nustatytas 1,43 promilių girtumas. Automobilis pagal pakvitavimą buvo perduotas L. S., kuri nurodė, jog automobilį vairavo jos vyras – A. S. (b. l. 8, 9). Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, jos atitinka jų parodymus, duotus teisme. Policijos pareigūnai tiek tyrimo metu, tiek teisme tvirtino matę, jog automobilį vairavo būtent A. S., o ne jo žmona. Pareigūnai nurodė, jog važiavo iš paskos automobilio, o privažiavę prie transporto priemonės prie vairo sėdėjo apeliantas, kitų asmenų šalia nebuvo, apelianto žmona atėjo vėliau, jau besiaiškinant aplinkybes. Pažymima, jog pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jie galėtų duoti neteisingus parodymus, pažymint ir tai, kad jie apklausiant teisme buvo įspėti dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. Taip pat nenustatyta duomenų, leidžiančių manyti, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių objektyvių duomenų nepateikė ir apeliantas, tuo tarpu liudytoja apklausta nubausto asmens žmona teisme tvirtino nemačiusi anksčiau policijos pareigūnų, jų nepažinojusi. Be to, pati L. S. pažeidimo padarymo dieną surašytame pakvitavime nurodė, jog automobilį vairavo jos vyras (b. l. 5). Vėliau pakeisti jos parodymai vertintini kaip siekis padėti savo vyrui išvengti administracinės atsakomybės ir atmetami, juolab, kad šios liudytojos ir apelianto nurodytos aplinkybės prieštarauja surinktų įrodymų visumai.

Iš byloje esančio asmens neblaivumo testo matyti, jog 2012 m. birželio 19 d., apie 00.44 val., A. S. nustatytas 1,43 promilių neblaivumas (b. l. 2). Aplinkybės, kad pažeidimo padarymo metu A. S. buvo išgėręs, neneigė ir pats apeliantas. Kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, A. S. 2011 m. liepos 14 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams (b. l. 7). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi A. S. paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas sutrumpintas iki 6 mėnesių (b. l. 38).

Nepagrįstas apelianto skundo teiginys, jog pagal teismo nutarimą A. S. vairuojantį automobilį turėjo stumti žmona, nors tai, apelianto manymu, paneigia 2012 m. liepos 10 d. medicininiame pažymėjime pateikta išvada, jog žmonai nerekomenduojamas sunkus fizinis darbas, susijęs su stereotipiniais judesiais, draudžiama kilnoti svorį virš 10 kg. Pažymima, jog šios aplinkybės nebuvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jie nematė, jog kas nors būtų stūmęs automobilį ar būtų šalia transporto priemonės ar automobilio viduje. Be to, pareigūnai tvirtino važiavę iš paskos A. S. vairuojamam automobiliui, tikino matė automobilį ir asmenį, vairavusį transporto priemonę, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareigūnai galėjo nematyti automobilio dėl apaugusių medžių, krūmų. Apelianto pateikta UAB (duomenys neskelbtini) aptarnavimo sąmata su 2012 m. birželio 28 d. apmokėjimo čekiu, priešingai nei nurodyta skunde, nepatvirtina aplinkybės, jog pažeidimo padarymo metu, t.y. 2012 m. birželio 19 d., automobilis geso ir kad A. S. ne vairavimo tikslu buvo priėjęs prie transporto priemonės, o dėl techninių patarimų, pagalbos. Pažymima, kad minėtas skundo teiginys paneigtas aukščiau aptartais objektyviais bylos duomenimis. Apygardos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių buvo būtina, pritaikius BPK normas, atlikti akistatą tarp nubausto asmens žmonos ir policijos pareigūnų.

Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog jo gynybą apsunkino ir pareigūnų surašyto bei jam įteikto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio visiškas neįskaitomumas, todėl jam nebuvo įteiktas protokolas nedelsiant, kaip kad to reikalauja ATPK 259 str. 3 d. Kaip matyti iš paties A. S. parodymų, duotų teisme, jam buvo įteikti du administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl tiriamo pažeidimo. Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo surašytas antras protokolas, o pirmas pripažintas negaliojančiu ir sugadintu, nes iš pradžių nepavyko nustatyti aplinkybės, jog A. S. jau buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 126 str. 1 d. (b. l. 24). Be to, pirmosios instancijos teisme buvo pagarsintas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, jog buvo pažeista ar tam tikru būdu apsunkinta pastarojo teisė į gynybą.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju nenustatyta taipogi būtinojo reikalingumo sąlygų, numatytų ATPK 17 str. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog A. S., kaip pats nurodo, artėjant lietui, norėjo atvežti šienavimo vietoje paliktus kelis kūgelius išdžiūvusio šieno, be to, ir nustačius šias aplinkybes, jos negali būti laikomos labiau reikšmingomis nei žala, galėjusi atsirasti dėl neblaivaus asmens vairavimo transporto priemonę.

Įvertinus apylinkės teismo nustatytas ir ištirtas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad A. S. pakartotinai per metus vairavo transporto priemonę neblaivus ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino ATPK 26 straipsnio 1 dalies ir ATPK 130² straipsnio nuostatas. A. S., pažeidimo padarymo metu turinčiam teisę vairuoti transporto priemones, paskirta pagrindinė ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas neviršija sankcijoje numatyto vidurkio, ir papildoma nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas (ATPK 21 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai, 22 straipsnis). ATPK 130² straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma. Be to, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe.

Apelianto nurodytos aplinkybės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sužlugdys apelianto visus planus ir apsunkins šeimos ir taip nelengvą gyvenimą, kadangi negalės vairuoti ir žemės ūkio mašinas) neleidžia pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Tuo pačiu pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą. Pažymėtina, jog galimos dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės - materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. - nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatos, nes bet kurios administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar nekonfiskuoti automobilio.

Esant šioms aptartoms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.