Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, (duomenys neskelbtini), neturinčios galiojančių administracinių nuobaudų, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016-09-22 apie 19.00 val., Panevėžyje, ties Klaipėdos g. 103 pastatu, vairuodama automobilį Mazda CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevruodama atbuline eiga, nepaliko saugaus atstumo iš galo bei kliudė gale stovėjusį automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 bei 114 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos J. M. kaltė dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų grindžiama šiais surinktais rašytiniais įrodymais: 2016-10-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-75007752-16 (1-2 b.l.); išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (3-11 b.l.); teistumo pažyma (12 b.l.); policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2016-09-22 apie 22.42 val., buvo gautas pranešimas, jog Panevėžyje, ties Klaipėdos g. 103, įvyko eismo įvykis. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo rastas apgadintas automobilis Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja R. N. paaiškino, jog 2016-09-22 apie 19.00 val. savo neapgadintą automobilį paliko stovėti Klaipėdos g. 103, esančioje prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, o grįžusi namo į (duomenys neskelbtini), už stiklo valytuvo rado lapelį, kuriame buvo nurodytas automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir parašyta, jog šis automobilis sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Apžiūrėjusi pamatė, kad apgadintas jos automobilio kairės pusės sparnas ir priekinis bamperis. Apklausus eismo įvykio liudytoją S. N. ši paaiškino, kad sėdėdama savo automobilyje prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo, kaip prieš ją už kokių 2-3 metrų juodos spalvos džipas, manevruodamas atbuline eiga, kliudė gale stovėjusį lengvąjį automobilį. Smūgis buvo pakankamai stiprus, nes stovintis automobilis sujudėjo. Juodo džipo vairuotoja, supratusi, kad pasistatyti automobilio nepavyks, pastebėjusi priekyje jos buvusią laisvą stovėjimo vietą, nuvažiavo į ją. Sustojusi išlipo ir nuėjo. Eidama neapžiūrėjo nei savo, nei apgadinto automobilio. Nustačius, kam priklauso lapelyje nurodytas automobilis, buvo susisiekta su J. M., kuri paaiškino, jog 2016-09-22 buvo prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Klaipėdos g. 103, su automobiliu Mazda CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jokio automobilio nekliudė. Grįžusi namo sulaukė policijos pareigūnų skambučio, bet pagalvojo, jog jai skambina telefoniniai sukčiai ir nekreipė į tai dėmesio. Policijos pareigūnai pasakė, kad ji, vairuodama automobilį Mazda CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo kliudyti kitą automobilį. Po pokalbio su policijos pareigūnu J. M. nuėjo prie savo automobilio ir ant galinio buferio dešinės pusės pastebėjo baltą brūkšnį, kuris lengvai nusivalė pabraukus pirštu (13-15 b.l.); eismo įvykio vietos schema (16 b.l.); papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad automobiliui Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės sparnas (17 b.l.); J. M. rašytiniu paaiškinimu, kad 2016-09-22 apie 19.15 val. atvažiavo vyrui priklausančiu automobiliu Mazda CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Klaipėdos g. 103, esančią prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę, ten pastatė automobilį ir nuėjo į prekybos centrą apsipirkti. Jokio smūgio nejuto. Į namus sugrįžo apie 21 val. pastatė automobilį kieme ir nuėjo į namus. 23.03 val. sulaukė skambučio. Skambinęs vyriškis paklausė, ar ji tą dieną buvo prekybos centre „Maxima“ ir, ar vairuoja automobilį Mazda CX-7. Taip pat pasakė, kad ji sudaužė kažkokį baltą automobilį Citroen ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Buvo tikra, kad jai skambina telefoniniai sukčiai. Baigusi pokalbį nuėjo į kiemą prie automobilio jo apžiūrėti. Ant galinio bamperio dešinio kampo pamatė baltą brūkšnį, kurį perbraukus pirštu, jis liko ant piršto. Daugiau nieko nebuvo matyti (18-19 b.l.); rašytiniu R. N. paaiškinimu (20 b.l.); įvykį mačiusios liudytojos S. N. rašytiniu paaiškinimu, kad 2016-09-22 apie 19.00 val. sėdėdama savo automobilyje prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje Klaipėdos g. 103, pastebėjo, kaip prieš ją už kokių 2-3 metrų juodos spalvos džipas, manevruodamas atbuline eiga, kliudė gale stovėjusį lengvąjį automobilį. Smūgis buvo pakankamai stiprus, nes stovintis automobilis sujudėjo. Juodo džipo vairuotoja, supratusi, kad pasistatyti automobilio nepavyks, pastebėjusi priekyje jos buvusią laisvą stovėjimo vietą, nuvažiavo į ją. Sustojusi išlipo ir nuėjo. Eidama neapžiūrėjo nei savo, nei apgadinto automobilio. Išlipusi iš savo automobilio ji (liudytoja) nuėjo prie minėto juodo džipo ir nufotografavo jo galinio bamperio dešinę pusę, nes būtent ta vieta jis kliudė kitą automobilį. Pamatė baltą brūkšnį ant galinio bamperio dešinės pusės. Taip pat nufotografavo ir nukentėjusį automobilį, ant kurio priekinio bamperio kairės pusės matėsi braukimo žymės (21 b.l.); rašteliu (22 b.l.); fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti abiejų automobilių sugadinimai (23-24 b.l.); J. M. vairuotojo pažymėjimo kopija (26 b.l.).

Aptarti bylos įrodymai neabejotinai patvirtina, kad J. M., vairuodama automobilį ir manevruodama atbuline eiga, kliudė bei apgadino kitą transporto priemonę ir šie jos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtį. Dėl šio pažeidimo pažeidėjos kaltė įrodyta visiškai, todėl ji baustina. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad kitą automobilį J. M. apgadino apie 22.42 val., tačiau iš kitų bylos duomenų matyti, kad automobilis Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas daug anksčiau, t.y. apie 19.00 val. kaip matyti, tiek pati pažeidėja, tiek liudytoja S. N. ir nukentėjusio automobilio vairuotoja R. N. patvirtino, kad įvykio vietoje jos visos buvo apie 19.00 val., bet ne 22.42 val. (18-21 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms tai laikytina apsirikimu ir administracinio teisės pažeidimo laikas tikslintinas nurodant, kad jis buvo padarytas ne apie 22.42 val., o apie 19.00 val.

Taip pat nustatyta, kad J. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir už tai, kad ji pasišalino iš 2016-09-22 Panevėžyje, ties Klaipėdos g. 103, įvykusio eismo įvykio, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimus.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis teisės pažeidimas yra padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. M. įvykio dieną atbuline eiga manevruodama automobiliu, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir jį apgadino, tačiau eismo įvykio vietoje, su kuriuo susijusi, nepasiliko, iš eismo įvykio vietos pasišalino. J. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes jokio atsitrenkimo į kitą transporto priemonę nei smūgio nepajuto. Apie tai, kad apgadintas ir jos pačios vairuotas automobilis ji sužinojo tik tada, kai paskambino ir apie tai pranešė policijos pareigūnas. Iš policijos pareigūno T. D. tarnybinio pranešimo (13-14 b.l.) ir įvykio liudytojos S. N. rašytinio paaiškinimo (21 b.l.) matyti, kad minėta liudytoja patvirtino, jog automobilio Mazda CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja po atsitrenkimo į kitą automobilį, nepavykus sustoti norimoje vietoje, supratusi, kad pasistatyti savo automobilio nepavyks, pastebėjusi priekyje buvusią laisvą stovėjimo vietą, nuvažiavo į ją; sustojusi išlipo ir nuėjo; eidama neapžiūrėjo nei savo, nei apgadinto automobilio. Ši paminėta aplinkybė patvirtina, kad J. M. iš tikrųjų nepajuto kontakto su kitu automobiliu, todėl po atsitrenkimo susirado kitą tinkamą automobiliui pasistatyti vietą ir jį pastačiusi ten paliko bei nuėjo į parduotuvę apsipirkti, o ne išvažiavo iš eismo įvykio vietos, kas būtų logiškas veiksmas, siekiant pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Liudytos S. N. nurodyta aplinkybė, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, nes automobilis, į kurį atsitrenkė J. M., net sujudėjo, nepaneigia to, jog administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. to galėjo ir nepajusti. Visų pirma pažymėtina, kad jos vairuotas automobilis Mazda CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pakankamai aukštas ir nemažų gabaritų, todėl kontaktas atsitrenkus į kitą transporto priemonę gali būti labai mažai juntamas arba visai nejuntamas, tuo labiau, kad parkavimosi metu automobilis judėjo gana lėtai. svarbu ir tai, kad automobilio Mazda CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimas yra nežymus ir padarytas automobilio galinio bamperio apatinėje dalyje, kas leidžia daryti išvadą, jog smūgio J. M. galėjo ir nepajusti. Teismo įsitikinimą, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos sustiprina dar ir tai, kad šioje byloje nenustatyta, jog jos vairuojamas automobilis būtų buvęs neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ar be techninės apžiūros, taip pat nenustatyta, kad ji automobilį vairavo neblaivi ar pan. Priešingai, J. M. turėjo teisę vairuoti transporto priemones (26 b.l.), jos vairuotas automobilis atitiko visus įstatymo keliamus reikalavimus, nuo administracinės bylos pradžios ji neneigė buvusi įvykio vietoje, pripažino savo kaltę, kad galbūt atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau kategoriškai neigė tai pastebėjusi ar pajutusi. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad pasišalindama J. M. tikėjosi apsunkinti jos tapatybės nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, būtų stengusis paslėpti eismo įvykio pėdsakus, ar iš eismo įvykio vietos būtų pasišalinusi itin skubiai ir pan.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad J. M. nepadarė jai inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., kadangi jos veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo nutraukiama J. M. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Pažeidėjos atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailestis. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjai, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, pažeidimo padarymo motyvus. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. neteista, bausta administracine tvarka, dirba, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus visas kitas aplinkybes, darytina išvada, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjai už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą paskiriant minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas,

nutaria:

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

J. M. administracinę bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti jos veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 16062525908, gavėjo kodą 188659752.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.