Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-4833-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-05535-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.16.6; 3.21

2016 m. kovo 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui J. B., atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovėms Rasai Kiūdytei ir Vilijai Keršytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. prašymą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu (t. I, b. l. 1–10), kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. PS1-1168; 2) įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į pirmesnį darbą eiti Agentūros Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus pareigas; 3) priteisti iš Agentūros vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iki grąžinimo į pirmesnį darbą dienos; 4) priteisti 20 000 Eur neturtinę žalą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2011 m. iki atleidimo iš tarnybos dirbo Agentūros Rinkos reguliavimo priemonių departamento (toliau – ir Rinkos reguliavimo priemonių departamentas) direktoriumi (A lygio 17 kategorijos valstybės tarnautojas), tačiau šis departamentas kartu su kitu departamentu buvo panaikinti ir vietoje jų įsteigtas naujas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamentas (toliau – ir Žemės ūkio paramos departamentas). Reorganizacijos esmė – dubliuojamų funkcijų panaikinimas, atsisakymas nereikalingų valdymo grandžių, vadovaujamų pareigybių skaičiaus mažinimas, vienos praktikos taikymas, darbo krūvių išlyginimas, atliekamų funkcijų persipynimo šalinimas ir žmogiškųjų resursų paskirstymas.

Pareiškėjas nurodo, kad iš atsakovės gavo pranešimą apie jo pareigybės panaikinimą, o vėliau pasiūlymą eiti Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus patarėjo pareigas, kadangi jis neatitinka būtinų Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigoms eiti nustatytų specialiųjų reikalavimų (tam tikros srities išsilavinimo).

Pareiškėjas nurodo, kad 2013-11-03 įsteigta viena nauja A lygio 17 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybė – Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus ir jai keliamas vienas iš specialiųjų reikalavimų – ­turėti tam tikros srities išsilavinimą, kurio jis nėra įgijęs. Remdamasis 2002 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 685 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 7 ir 11.1 punktais, mano, kad griežtesnis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą biomedicinos arba technologijos arba socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą yra formalus ir nepagrįstas, nes siaurina asmenų, galinčių dirbti Žemės ūkio paramos departamento direktoriumi, ratą ir trukdo lygiomis galimybėmis pretenduoti eiti Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigas. Pareiškėjas yra baigęs matematikos studijas, kurios priskiriamos prie fizinių mokslų studijų srities ir nepatenka į reikalaujamų studijų sritį. Jo diplomas patvirtintas 2005 m. Studijų kokybės centre, jam suteiktas magistro laipsnis.

Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovė neįvertino jo 12 metų profesinės patirties, vadovaujant net keletui departamentų, bei to, kad ėjo Europos Tarybos darbo grupės pirmininko pareigas 2013 m. Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai.

Pažymi, kad Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybės aprašyme reikalavimas turėti biomedicinos, technologijos arba socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą neturi jokio ryšio su Žemės ūkio paramos departamento nuostatais. Kadangi reikalavimas išsilavinimui galimas vienas iš trijų, reiškia, kad kiekvienas iš jų nėra dominuojantis bei esminis. Pažymi, kad tik Žemės ūkio paramos departamento direktoriui ir departamento direktoriaus pavaduotojui yra reikalavimas turėti biomedicinos, technologijos arba socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą, o visiems Žemės ūkio paramos departamento skyrių vedėjams išlieka reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą.

Nurodo, kad Agentūroje nėra griežtų reikalavimų išsilavinimui, nes net specializuotų Agentūros padalinių vadovams yra bendras reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, pvz.: Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų, Kontrolės, Informacinių technologijų departamentų direktoriams ir padalinių vadovams, Finansų departamento direktoriaus pavaduotojui.

Pareiškėjas apibendrina, kad jo ilgametė darbo patirtis valstybės institucijose atliekant viešojo administravimo veiklą ir formalūs reikalavimai turėti konkretų išsilavinimą prieštarauja teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo principams, 2002 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 685 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ 11.1 punktui, 2004 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimo „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reglamentuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ 29 punkto nuostatai, t. y. riboja žmogaus konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė stresą, stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, pažeminimą, savo autoriteto ir reputacijos pablogėjimą, pagarbos sau sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą, neišsipildžiusius darbo veiklos lūkesčius, praradimą galimybės tobulėti savo profesijoje bei sumažėjusias galimybes tęsti darbą valstybės tarnyboje turint buvusio lygio statusą. Pareiškėjui dvasinius išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo lėmė ir tai, kad jam yra 60 metų, o nuo atleidimo iš darbo datos iki teisės į senatvės pensiją atsiradimo buvo likę mažiau nei 3,5 metų.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė prašymą patenkinti remdamasis prašyme išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jam buvo siūlytos įvairios pareigos. Departamento patarėjo pareigų atsisakė, nes eidamas šias pareigas negalėtų priimti privalomų sprendimų. Paaiškino, kad nori grįžti į eitas pareigas, nors jos ir panaikintos. Šį reikalavimą teismui formuluoja dėl to, kad jam palankaus sprendimo atveju vadovybė būtų įpareigota spręsti jo įdarbinimo klausimą, neatsižvelgdama į struktūrinius pokyčius.

Atsakovė Agentūra atsiliepime į prašymą prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 106–122).

Atsakovė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3D-608 „Dėl žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-258 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo 2015 m. lapkričio 3 d. (toliau – ir Įsakymas dėl struktūros pakeitimo), buvo pakeista Agentūros organizacinė struktūra: panaikinti Rinkos reguliavimo priemonių departamentas ir Tiesioginės paramos departamentas, įsteigtas naujas Žemės ūkio paramos departamentas, panaikinti Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų vertinimo skyrius ir Projektų administravimo skyrius, įsteigti Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Pirmasis projektų vertinimo ir administravimo skyrius ir Antrasis projektų vertinimo ir administravimo skyrius.

2015 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjui buvo įteiktas rašytinis pranešimas „Apie pareigybės panaikinimą“, kuriame buvo įspėtas, kad Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus (A lygio 17 kategorijos) pareigybė nuo 2015 m. lapkričio 2 d. bus panaikinta. 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui buvo įteiktas rašytinis pasiūlymas, nuo 2015 m. lapkričio 3 d. naujai įsteigus Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus patarėjo, karjeros valstybės tarnautojo (A lygio 15 kategorijos), pareigybę, eiti šias pareigas, tačiau pareiškėjas atsisakė.

Paaiškino, kad Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus pareigybė buvo skirta organizuoti, koordinuoti bei kontroliuoti Rinkos reguliavimo priemonių departamento darbą, administruojant šiam departamentui priskirtus klausimus.

Įgyvendindama Įsakymą dėl struktūros panaikinimo, kuriuo nuo 2015 m. lapkričio 3 d. buvo panaikintas Rinkos reguliavimo priemonių departamentas, Agentūra privalėjo panaikinti ir pareiškėjo pareigybę. Nesant Rinkos reguliavimo priemonių departamento, objektyviai neįmanomas ir pareiškėjo pageidaujamos Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus (A lygio 17 kategorija) pareigybės išlaikymas ar įsteigimas bei tuo labiau reikalavimo grąžinti pareiškėją į jo pirmesnį darbą, t. y. į Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus pareigas, patenkinimas.

Atkreipia dėmesį, kad Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus pareigybei buvo priskirtos bendrosios vadovavimo funkcijos: savarankiškai organizuoti ir tobulinti Rinkos reguliavimo priemonių departamento darbą, teikti pasiūlymus Agentūros direktoriui dėl jo veiklos tobulinimo, planuoti Rinkos reguliavimo priemonių departamento skyrių darbą, nustatyti skyrių veiklos plėtojimo ir tobulinimo kryptis, perspektyvas, strategiją bei kontroliuoti jų vykdymą, pagal kompetenciją atstovauti Agentūrai kitose organizacijose, nustatyta tvarka palaikyti ryšius su atitinkamo lygio pareigūnais tarptautinėse organizacijose, užsienio šalių valstybės ir privačiose institucijose, užtikrinti visos su atliekamais darbais susijusios dokumentacijos ir informacijos tiekimą, užtikrinti ataskaitų rengimą iš ES institucijų darbo organų susitikimų pagal nustatytus reikalavimus ir per nustatytą laiką ir pan. Taigi, ši pareigybė gali būti siejama išimtinai tik su Rinkos reguliavimo priemonių departamento egzistavimu ir jam priskirtų užduočių vykdymu.

Žemės ūkio paramos departamento uždaviniai apima tiesioginių išmokų, kompensacinių išmokų, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų priemonių bei licencijavimo ir sertifikavimo proceso administravimą. Iš Rinkos reguliavimo priemonių departamento perkeltos funkcijos yra susijusios tik su licencijavimo ir sertifikavimo procesu, t. y. perkeliamų funkcijų dalis yra susijusi tik su viena iš keturių Žemės ūkio paramos departamentui priskiriamų kuruoti priemonių grupe. Be to, visos iš Rinkos reguliavimo priemonių departamento perkeliamos priemonės administruojamos tik viename Žemės ūkio paramos departamento skyriuje – Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriuje. O kitų trijų grupių administravimas paskirstomas likusiems penkiems Žemės ūkio paramos departamento skyriams.

Dėl Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų nurodo, kad didžioji Žemės ūkio paramos departamentui priskirtų uždavinių dalis yra susijusi su buvusio Agentūros Tiesioginės paramos departamento Tiesioginės paramos administravimo skyriaus kompetencija (t. y. tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis, atskirų tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų, skirtų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams, susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas, susietosios paramos už pienines karves (toliau – tiesioginės išmokos), kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones (toliau – kompensacinės išmokos). Pažymi, kad pagal Žemės ūkio paramos departamentui priskirtas funkcijas šis departamentas užtikrina ir Agentūros darbo dokumentacijos atitiktį išoriniams Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktams, vykdo administruojamų procesų valdymo kontrolę, teikia pasiūlymus dėl departamentui priskirtų priemonių administravimo sistemos tobulinimo.

Departamentui priskirtų priemonių administravimas apimą plačią procesų sferą – nuo paraiškų vertinimo, sankcijų pareiškėjams už padarytus pažeidimus apskaičiavimo iki sprendimų rengimo. Kad būtų sėkmingas šių procesų įgyvendinimas, reikalingas sisteminis požiūris bei tam tikrų kompetencijų spektras. Šiame departamente administruojamos priemonės skirtos teikti paramą žemės ūkiui, todėl norint tinkamai ir sėkmingai spręsti darbinėje veikloje kylančius klausimus gali būti reikalingas žemės ūkio krypties arba žemės ūkio mokslų krypties išsilavinimas, kuris priskiriamas prie biomedicinos srities studijų. Taip pat šiam departamentui priskirtos priemonės yra reglamentuojamos ES reglamentais, kurie tiesiogiai taikomi įgyvendinant kontrolės, sankcijų skyrimo, išmokų mokėjimo mechanizmus, todėl tinkamam departamentui priskirtų uždavinių įgyvendinimui, gebėjimui pateikti pasiūlymus dėl priskirtų priemonių administravimo tobulinimo gali būti reikalingos teisės, ekonomikos ar vadybos krypties, kurios priskiriamos prie socialinių mokslų srities, studijų išsilavinimas.

Daugelis administruojamų priemonių priskiriamos prie pagal deklaruojamus žemės ūkio plotus gaunamų priemonių, administravimo procesui naudojami kitų institucijų teikiamų planų duomenys, veiklos procesui yra svarbus tinkamas jų panaudojimas, todėl organizuojant departamento darbą gali būti tikslinga turėti ir žemėtvarkos šakos, patenkančios į technologijų mokslų studijų srities inžinerijos krypties studijas, išsilavinimą.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštu Vilniaus darbo biržai pranešė apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą, buvo konsultuotasi su Agentūroje veikiančia profesine sąjunga. Pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 43 str. 1 d., buvo įteiktas siūlymas eiti naujas, nuo 2015 m. lapkričio 3 d. įsteigtas, Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus patarėjo pareigas, tačiau jis atsisakė. 2015 m. spalio 5 d. pareiškėjui buvo pateiktas siūlymas rinktis iš tuo metu esančių laisvų pareigų. Visų siūlomų pareigų pareiškėjas atsisakė.

Pareiškėjui atsisakius buvusių laisvų ir naujai įsteigtų pareigybių, kurioms keliamus specialiuosius reikalavimus jis atitiko, 2015 m. lapkričio 2 d. buvo atleistas panaikinus jo pareigybę ir atsižvelgus, kad pareiškėjui taikomas 4 mėnesių įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminas, pareiškėjo atleidimo data buvo perkelta į 2015 m. gruodžio 28 d.

Atsakovė atsiliepime į prašymą taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir mano, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė prašymą atmesti remdamosi atsiliepime į prašymą išdėstytais motyvais.

Prašymas atmestinas.

Remiantis šioje administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2011 m. vasario 1 d. ėjo Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus, karjeros valstybės tarnautojo (A lygio 17 kategorijos), pareigas (t. I, b. l. 123).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3D-608 „Dėl žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-258 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeista Agentūros organizacinė struktūra: panaikinti Agentūros Rinkos reguliavimo priemonių departamentas ir Tiesioginės paramos departamentas, įsteigtas naujas Žemės ūkio paramos departamentas, panaikinti Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų vertinimo skyrius ir Projektų administravimo skyrius, įsteigti Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Pirmasis projektų vertinimo ir administravimo skyrius ir Antrasis projektų vertinimo ir administravimo skyrius (t. I, b. l. 128–129).

Agentūros direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. PS1-761 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. PS1-1039 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. lapkričio 2 d. buvo, inter alia, panaikinta Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus, karjeros valstybės tarnautojo (A lygio 17 kategorijos), pareigybė (t. I, b. l. 139–194).

Agentūra 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 11843-(2.25) „Pranešimas apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą“ pateikė 2015 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus darbo biržai pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą (t. I, b. l. 195–196).

2015 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas „Apie pareigybės panaikinimą“, kuriame jis įspėtas, kad 2015 m. lapkričio 2 d. bus panaikinta Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus (A lygio 17 kategorijos) pareigybė (t. I, b. l. 197–198).

2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui įteiktas rašytinis siūlymas įsteigus nuo 2015 m. lapkričio 3 d. Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus patarėjo, karjeros valstybės tarnautojo (A lygio 15 kategorija), pareigybę, eiti šias pareigas (t. I, b. l. 199–200).

2015 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjui buvo įteiktas patikslintas rašytinis siūlymas eiti Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus patarėjo, karjeros valstybės tarnautojo (A lygio 15 kategorija), pareigas (t. II, b. l. 1–2).

2015 m. spalio 5 d. pareiškėjui buvo pateiktas rašytinis 2015 m. spalio 2 d. pasiūlymas eiti Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietoje skyriaus vedėjo (A lygio 15 kategorijos) pareigas; Kokybės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 13 kategorijos) pareigas; Kokybės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) pareigas; Informacinių technologijų departamento Sistemų administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) (du pareigybių etatai) pareigas (t. II, b. l. 11–13).

2015 m. spalio 13 d. pareiškėjui buvo pateiktas rašytinis pasiūlymas (priedas Nr. 18) eiti Informacinių technologijų departamento Sistemų projektavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 13 kategorijos) (du pareigybių etatai) pareigas; Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Antrojo projektų vertinimo ir administravimo skyriaus patarėjo (A lygio 14 kategorijos) pareigas; Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Pirmojo projektų vertinimo ir administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 13 kategorijos) (du pareigybių etatai) pareigas; Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Pirmojo projektų vertinimo ir administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) pareigas (skirtas įgyvendinti kaimo plėtros priemones pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą); Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Tęstinių priemonių administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) pareigas (skirtas įgyvendinti kaimo plėtros priemones pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą); Strateginio valdymo departamento Informacinių sistemų vystymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 13 kategorijos) (trys pareigybių etatai) pareigas; Strateginio valdymo departamento Informacinių sistemų vystymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 13 kategorijos) pareigas (skirtas įgyvendinti kaimo plėtros priemones pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą) (du pareigybių etatai); Žemės ūkio paramos departamento Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 13 kategorijos) pareigas; Žemės ūkio paramos departamento Trečiojo tiesioginės paramos administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 11 kategorijos) pareigas. 2015 m. spalio 22 d. pareiškėjui buvo pateiktas rašytinis 2015 m. spalio 21 d. pasiūlymas (priedas Nr. 19) eiti naujas Žemės ūkio paramos departamento Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) pareigas, kurios bus įsteigtos nuo 2015 m. lapkričio 3 d.

Agentūroje nuo 2015 m. lapkričio 3 d. buvo įsteigta A lygio 17 kategorijos valstybės tarnautojo Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybė. Šioms pareigoms eiti yra keliami specialieji reikalavimai, kurie nurodyti Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. PS1-761. Vienas iš specialiųjų reikalavimų – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą biomedicinos arba technologijos, arba socialinių mokslų studijų srities (t. II, b. l. 58–63).

Agentūros direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. PS1-1168 „Dėl J. B. atleidimo iš pareigų“ (t. II, b. l. 65) pareiškėjas 2015 m. lapkričio 2 d. buvo atleistas iš Agentūros Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus pareigų, panaikinus minėtą pareigybę, atleidimo datą perkeliant į 2015 m. gruodžio 28 d.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, vykdant departamentų reorganizavimą ir pareiškėjo atleidimo procedūrą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja, inter alia, Valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai jo pareigybė panaikinama. To paties įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.

Ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o pareiškėjas į tokias pareigas nebuvo paskirtas, nes neatitiko naujai įsteigto Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 punkto reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą biomedicinos arba technologijos, arba socialinių mokslų studijų srities.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3D-608 „Dėl žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-258 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ dėl struktūros pakeitimo buvo atlikta ne tik reorganizacija, susijusi su Rinkos reguliavimo priemonių departamento ir Tiesioginės paramos departamento panaikinimu, Žemės ūkio paramos departamento įsteigimu, tačiau šiuo įsakymu buvo panaikinti Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų vertinimo skyrius ir Projektų administravimo skyrius, įsteigti Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Pirmasis projektų vertinimo ir administravimo skyrius ir Antrasis projektų vertinimo ir administravimo skyrius. Taigi, kaip matyti iš Įsakymo dėl struktūros pakeitimo, atlikta reorganizacija nėra susijusi išimtinai su Žemės ūkio paramos departamento įsteigimu.

Nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. PS1-761 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr.PS1-1039 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. lapkričio 2 d. buvo, inter alia, panaikinta Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus, karjeros valstybės tarnautojo (A lygio 17 kategorijos), pareigybė, šias pareigas ėjo pareiškėjas (t. I, b. l. 139–194). Jis apie pareigybės panaikinimą informuotas 2015 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu „Apie pareigybės panaikinimą“ (t. I, b. l. 197–198).

Pareiškėjo manymu, reikalavimas, kad Žemės ūkio paramos departamento direktorius turėtų aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą biomedicinos arba technologijos, arba socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą, yra formalus ir nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Todėl jei dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) eiti žemesnės kategorijos pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka.

Taigi, sprendžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau, ar jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, todėl naikinama, o valstybės tarnautojas gali būti dėl to atleistas iš tarnybos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A143-247/2010, Nr. A662-674/2011, Nr. A756-346/2011, Nr. A146-174/2011, Nr. A143-1086/2011 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus ir Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybės aprašymus, ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad reikalavimai Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus ir Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybėms skiriasi.

Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus pareigybės aprašymo (Agentūros direktoriaus 2012 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. PS1-1403 redakcija) 6.1 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, o 6.2 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti ne mažiau kaip 3 metų darbo patirtį ir 1 metų vadovaujamojo darbo patirtį (t. II, b. l. 65–66).

Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybės aprašymo (Agentūros direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. PS1-761) 6.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą biomedicinos arba technologijos, arba socialinių mokslų studijų srities, o 6.2 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų Departamento veiklos sričiai priskirtų priemonių administravimo darbo patirtį (t. II, b. l. 62–63).

Nustačius, kad skiriasi anksčiau aprašytuose pareigybių aprašymuose nustatyti specialieji reikalavimai, turi būti vertinama, ar šie skirtumai yra pagrįsti ir jais nėra siekiama dirbtinai paneigti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos. Tą iš esmės siekia įrodyti pareiškėjas.

Sprendžiant dėl asmens galimybės eiti vienas ar kitas pareigas, dėl jo atitikties bendriesiems ir specialiesiems pareigybės reikalavimams, atsižvelgiama į tokių reikalavimų pagrįstumą ir realumą, nes dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens pirmumo teisės likti tarnyboje. Tik toks vertinimas gali užtikrinti veiksmingą, o ne formalų teisės aktuose valstybės tarnautojams nustatytų garantijų įgyvendinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2495/2012).

Vertinant minėtų pareigybių aprašymų skirtumus taip pat pažymėtina, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia, tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011).

Vertinant bendruosius ir specialiuosius reikalavimus valstybės tarnautojams taip pat yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 685 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“. Metodikos 5 punktas nustato, kad aprašant pareigybę turi būti apibrėžiama jos paskirtis, nustatomos bendrosios ir / ar specialiosios veiklos sritys, pareigybei priskiriamos funkcijos, specialieji reikalavimai atitinkamas pareigas einančiam valstybės tarnautojui. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas bendrąsias ir / ar specialiąsias veiklos sritis, atsižvelgiama į pareigybės paskirtį ir teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos ar įstaigos struktūrinio padalinio veiklą, nuostatas. Metodikos 11 punktas nustato, kad, atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir / ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai. Metodikos 11.1 papunktyje nurodyta, kad pareigybės aprašyme nustatomas reikiamas išsilavinimas gali būti apibrėžiamas per studijų sritį (sritis), kvalifikacinį laipsnį ir / ar profesinę kvalifikaciją, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis); studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytą išsilavinimą.

Taigi, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatyta, kad Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybė buvo įsteigta panaikinus Rinkos reguliavimo priemonių departamentą ir Tiesioginės paramos departamentą, o vietoje jų įsteigus Žemės ūkio paramos departamentą. Vadinasi, reikia įvertinti, ar Žemės ūkio paramos departamento funkcijos objektyviai ir kokybiškai skiriasi nuo Rinkos reguliavimo priemonių departamento funkcijų, kad pateisintų Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybės aprašyme įtvirtintus papildomus specialiuosius reikalavimus, palyginti su reikalavimais Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriui.

Įvertinus Rinkos reguliavimo priemonių departamento nuostatus, patvirtintus Agentūros direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. BR1-1023 (Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. BRI-52 redakcija, toliau – ir Rinkos reguliavimo priemonių departamento nuostatai; t. II, b. l. 69–71), matyti, kad Rinkos reguliavimo priemonių departamentui buvo priskirti šie uždaviniai: vykdyti bendrą žemės ūkio produktų rinkos organizavimą, taikant importo, eksporto licencijas bei sertifikatus su iš anksto nustatyta kompensacija; skatinti žemės ūkio produktų eksportą, administruojant ES paramą – eksporto kompensacijas; užtikrinti importo, eksporto licencijų ir sertifikatų su iš anksto nustatyta kompensacija bei eksporto kompensacijų administravimo sistemos diegimą ir įgyvendinimą; užtikrinti Agentūros kompetencijai priklausančios funkcijos (išduoti leidimą atlikti mokėjimus, administruojant intervencines / paramos priemones), kuri deleguota teisės aktais ir bendradarbiavimo sutartimis Deleguotas funkcijas vykdančiai institucijai (toliau – ir DFVI), kontrolės sistemos ir kontrolės priemonių, numatytų su Rinkos reguliavimo priemonių departamento Deleguotų priemonių kontrolės skyriumi suderintuose DFVI darbo procedūrų aprašuose ir su jais susijusiuose dokumentuose, atitinkančių ES šalių narių mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimą bei Europos žemės ūkio garantijų fondo sąskaitų patikrinimą ir patvirtinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taikymą; siekiant didesnės pieno rinkos pusiausvyros pagal kompetenciją įgyvendinti pieno gamybos kvotų administravimo sistemą; vykdyti kitoms institucijoms deleguotų funkcijų kontrolę ir prevenciją, siekiant išvengti neteisėto paramos suteikimo; užtikrinti Rinkos reguliavimo priemonių departamento darbo dokumentacijos atitiktį LR ir ES teisės aktams bei Rinkos reguliavimo priemonių departamento poreikiams.

Rinkos reguliavimo priemonių departamentui, įgyvendinant uždavinius, buvo priskirtos šios funkcijos: administruoti žemės ūkio produktų importo, eksporto licencijų bei sertifikatų su iš anksto nustatyta kompensacija sistemą; administruoti žemės ūkio produktų eksporto kompensacijų sistemą; administruoti žemės ūkio produktų, kuriems taikomos importo, eksporto licencijos bei sertifikatai su iš anksto nustatyta kompensacija, užstatų sistemą; administruoti žemės ūkio produktų importo tarifines kvotas, skirstomas pagal licencijas; administruoti pagalbos žemės ūkio produktais teikimą; koordinuoti muitinės taikomas priežiūros priemones, įgyvendinant žemės ūkio produktų importo, eksporto licencijų bei sertifikatų su iš anksto nustatyta kompensacija bei eksporto kompensacijų sistemą; vykdyti paramos priemonių administravimo valdymo kontrolę; administruoti pieno gamybos kvotų sistemą; pagal kompetenciją rinkti, kaupti ir sisteminti institucijų, kurioms deleguotos funkcijos, susijusios su VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros administruojamomis deleguotomis intervencinėmis / paramos priemonėmis, teikiamą informaciją, prižiūrėti bei koordinuoti šių deleguotų funkcijų vykdymą, atlikti tikrinimus, siekiant įsitikinti, ar institucijos, kurioms deleguotos funkcijos, užtikrina šių deleguotų funkcijų tinkamą atlikimą, bei rengti atliktos kontrolės ir patikrinimų ataskaitas; pagal kompetenciją derinti ir teikti pastabas dėl DFVI pateiktų darbo procedūrų aprašų ir su jais susijusių dokumentų formų; laiku ir tinkamai perkelti į darbo procedūrų aprašus bei kitus dokumentus visus LR ir ES teisės aktų pakeitimus, susijusius su Rinkos reguliavimo priemonių departamento administruojamomis priemonėmis, bei rengti ir esant poreikiui keisti Rinkos reguliavimo priemonių departamentui priskirtų priemonių administravimo darbo procedūrų aprašus bei kitus dokumentus; pagal Rinkos reguliavimo priemonių departamento kompetenciją teikti pasiūlymus ir informaciją Žemės ūkio ministerijai dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų rengimo, galiojančių teisės aktų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo Rinkos reguliavimo priemonių departamento administruojamų priemonių įgyvendinimo klausimais; atlikti darbo procedūrų atitikties išoriniams teisės aktams, susijusiems su Rinkos reguliavimo priemonių departamento administruojamomis priemonėmis, vertinimą; pagal kompetenciją rengti informaciją Agentūros interneto svetainei departamentui priskirtų priemonių administravimo klausimais, esant poreikiui ją atnaujinti; lygiagrečiai su darbo procedūrų aprašų keitimu esant poreikiui inicijuoti informacinių sistemų pakeitimų užsakymą.

Taigi palyginus Rinkos reguliavimo priemonių departamento nuostatus su Žemės ūkio paramos departamento nuostatais, patvirtintais Agentūros direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. BR1-248 (toliau – ir Žemės ūkio paramos departamento nuostatai; t. II, b. l. 117–119), matyti, kad šių departamentų funkcijos ir uždaviniai iš esmės skiriasi.

Iš Žemės ūkio paramos departamento nuostatų matyti, kad šio departamento uždaviniai yra pagal kompetenciją vykdyti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis, atskirų tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų, skirtų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams, susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas, susietosios paramos už pienines karves (toliau – ir tiesioginės išmokos), kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones (toliau – ir kompensacinės išmokos), ES paramos, valstybės pagalbos ir kitas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų priemonių administravimą (toliau – ir Nacionalinėmis lėšomis finansuojamos priemonės), taip pat vykdyti paraiškų licencijoms ir sertifikatams gauti administravimą, licencijų ir sertifikatų išdavimą, užtikrinti užstatų administravimą bei licencijų panaudojimo kontrolę (toliau – ir Licencijavimo ir sertifikavimo procesas); užtikrinti tiesioginių ir kompensacinių išmokų, Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų priemonių bei Licencijavimo ir sertifikavimo proceso darbo dokumentacijos atitiktį LR ir ES teisės aktams.

Iš Žemės ūkio paramos departamento nuostatų matyti, kad šis departamentas atlieka toliau nurodomas funkcijas: pagal kompetenciją administruoja tiesiogines ir kompensacines išmokas, Nacionalinėmis lėšomis finansuojamas priemones bei administruoja paraiškas, susijusias su licencijavimo ir sertifikavimo procesu; kaupia ir sistemina informaciją, susijusią su Departamente administruojamų priemonių įgyvendinimu Lietuvoje; jei reikia, inicijuoja paraiškų patikras vietoje; laiku ir tinkamai perkelia į darbo procedūrų aprašus bei kitus dokumentus visus LR ir ES teisės aktų pakeitimus, susijusius su Europos žemės ūkio garantijų fondu (toliau – ir EŽŪGF), Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (toliau – ir EŽŪFKP), Nacionalinėmis lėšomis finansuojamomis priemonėmis bei Licencijavimo ir sertifikavimo procesu; rengia ir, jei reikia, keičia tiesioginių ir kompensacinių išmokų, Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų priemonių bei Licencijavimo ir sertifikavimo proceso darbo procedūrų aprašus bei kitus dokumentus; teikia pastabas dėl bendradarbiavimo sutarčių su kitomis institucijomis, inicijuoja bendradarbiavimo sutarčių sudarymą ir (arba) keitimą; pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl tiesioginių ir kompensacinių išmokų administravimo sistemos, Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų priemonių sistemos, Licencijavimo ir sertifikavimo proceso tobulinimo, Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) dalies, apimančios Agentūros teikiamas paslaugas, vystymo ir tobulinimo; pagal kompetenciją konsultuoja pareiškėjus tiesioginių ir kompensacinių išmokų, Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų priemonių skyrimo, Licencijavimo ir sertifikavimo proceso klausimais; pagal kompetenciją vykdo esančių paramos priemonių administravimo valdymo kontrolę; teisės aktų nustatyta tvarka ir kitais atvejais rengia ir teikia Europos Komisijai, kitoms institucijoms bei Agentūros struktūriniams padaliniams informaciją, susijusią su Licencijavimo ir sertifikavimo procesu; identifikavusi paramos lėšų naudojimo pažeidimus, klastos, apgaulės ar kitokių neatitikimų atvejus, informuoja apie tai Departamento direktorių bei atitinkamus Agentūros struktūrinius padalinius. Taigi, reziumuojant palyginimą, sutiktina su atsakove, kad Rinkos reguliavimo priemonių departamento funkcijos ir uždaviniai sudaro tik nedidelę dalį Žemės ūkio paramos departamento atliekamų funkcijų ir uždavinių. Pabrėžtina, kad Rinkos reguliavimo priemonių departamento funkcijos ir uždaviniai iš esmės perkelti tik vienam iš šešių Žemės ūkio paramos departamento skyrių – Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriui (t. II, b. l. 120–122). Iš to seka, kad Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybė objektyviai ir kokybiškai skiriasi nuo Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus pareigybės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybės įsteigimas ir Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus pareigybės panaikinimas yra realūs.

Vertinant specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybei, konstatuotina, kad nustačius, jog ši pareigybė įsteigta atliekant realius organizacijos pakeitimus, atsakovė turi plačią diskrecijos teisę spręsti dėl savo struktūros ir joje veikiančių žmonių. Kaip minėta anksčiau, viešojo administravimo subjektas, būdamas atsakingas už įgyvendinimą valstybės politikos atitinkamoje jam pavestoje srityje, nustatydamas administracijos struktūrą (inter alia, panaikindamas, pakeisdamas, įsteigdamas valstybės tarnautojų pareigybes), turi teisę veikti savo nuožiūra, jei tai nėra padaryta viešojo administravimo subjekto steigėjo. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010).

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija (paskyrimas į kitas pareigas) nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos, o tarnautojas, pretenduojantis į atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-255/2013; 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-227/2011; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009).

Teismas palaiko atsakovės argumentus dėl sprendimo į Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pareigybės aprašymą įtraukti specialųjį konkretaus išsilavinimo reikalavimą (biomedicinos arba technologijos, arba socialinių mokslų studijų srities).

Atsakovė nurodė, kad Žemės ūkio paramos departamentui priskirtų priemonių administravimas apimą plačią procesų sferą nuo paraiškų vertinimo, sankcijų pareiškėjams už padarytus pažeidimus apskaičiavimo iki sprendimų rengimo. Kad būtų sėkmingas šių procesų įgyvendinimas, reikalingas sisteminis požiūris bei tam tikrų kompetencijų spektras. Šiame departamente administruojamos priemonės skirtos teikti paramą žemės ūkiui, todėl norint tinkamai ir sėkmingai spręsti darbinėje veikloje kylančius klausimus gali būti reikalingas žemės ūkio krypties arba žemės ūkio mokslų krypties išsilavinimas, kuris priskiriamas prie biomedicinos srities studijų. Taip pat šiam departamentui priskirtos priemonės yra reglamentuojamos Europos Sąjungos reglamentais, kurie tiesiogiai taikomi įgyvendinant kontrolės, sankcijų skyrimo, išmokų mokėjimo mechanizmus, todėl tinkamam departamentui priskirtų uždavinių įgyvendinimui, gebėjimui pateikti pasiūlymus dėl priskirtų priemonių administravimo tobulinimo gali būti reikalingos teisės krypties, ekonomikos krypties ar vadybos krypties, kurios priskiriamos prie socialinių mokslų srities, studijų išsilavinimas. Administravimo procesui naudojami kitų institucijų teikiamų planų duomenys, veiklos procesui yra svarbus tinkamas jų panaudojimas, todėl organizuojant departamento darbą gali būti tikslinga turėti ir žemėtvarkos šakos, patenkančios į technologijų mokslų studijų srities inžinerijos kryptį, studijų išsilavinimą. Kaip minėta, teismas su šiais paaiškinimais sutinka ir pažymi, kad jie yra konkrečiai sietini su Žemės ūkio paramos departamento veiklos sritimi.

Pareiškėjas akcentuoja savo darbo patirtį ir profesinius pasiekimus, kurie iš tiesų rodo jo profesionalumą jo veiklos srityje, ir aukštus pasiekimus, tačiau teismas nesutinka su pareiškėju, kad ilgametė darbo patirtis šiuo atveju turi būti besąlygiškai vertinama kaip svarbesnė nei tam tikros srities išsilavinimas. Kaip minėta anksčiau, atsakovė turi plačią diskrecijos teisę organizuoti savo struktūrą ir spręsti, kokios jos tarnautojų dalykinės savybės geriausiai prisidėtų prie efektyvaus įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo. Jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja valstybės įstaigų suteikti prioritetą darbo patirčiai, o ne asmens išsilavinimui.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad reikalavimas turėti tam tikros srities išsilavinimą siaurina į valstybės tarnybą galinčių pretenduoti asmenų ratą, tačiau teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad visi specialieji reikalavimai daugiau ar mažiau siaurina galinčių pretenduoti asmenų ratą. Be to, Metodikos 11 punktas nustato, kad, atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir / ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai. Taigi, specialieji reikalavimai yra institucijos teisė ir jie laikytini nepagrįstais tik tuo atveju, jei jie visiškai nesietini su konkrečių priskirtų tai pareigybei funkcijų atlikimu. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad specialusis reikalavimas turėti tam tikrą išsilavinimą yra teisėtas ir pagrįstas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Agentūra įgyvendino realią struktūros reformą, kurios metu buvo panaikinti du jos departamentai ir įsteigtas naujas departamentas, ir pagrįstai naujai pareigybei nustatė specialųjį reikalavimą dėl tam tikros srities išsilavinimo ir jis yra susijęs su įsteigto departamento atliekamomis funkcijomis ir uždaviniais. Tai nustačius nebevertintina, kodėl S. M., o ne pareiškėjas buvo paskirta į Žemės ūkio departamento direktoriaus pareigas, nes teismas konstatavo, kad pareiškėjui minėtos pareigos nebuvo siūlytos pagrįstai, kadangi jis neatitiko direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui per atleidimo procedūrą buvo užtikrintos visos jo teisės: buvo tinkamai pranešta apie pareigybės panaikinimą, buvo siūlomos įvairios kitos pareigos, pareiškėjui nesutikus, jis buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas, vadinasi, reorganizacijos ir vėliau atleidimo procedūros metu nebuvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymas. Taigi, atmestinas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Agentūros direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. PS1-1168. Taip pat atmestinas jo reikalavimas įpareigoti grąžinti jį į pirmesnį darbą į Agentūros Rinkos reguliavimo priemonių departamento direktoriaus pareigas ir priteisti iš Agentūros vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo (2015 m. lapkričio 3 d.) iki grąžinimo į pirmesnį darbą dienos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Netenkinus minėto reikalavimo atmestinas pareiškėjo prašymas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo (2015 m. lapkričio 3 d.) iki grąžinimo į pirmesnį darbą dienos.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą. Viešoji atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atveju atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, nenustačius Agentūros neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tirti kitų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų egzistavimo, todėl pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus prašymą, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. B. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo J. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.