- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- e2-3227-664/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00273-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Ieškovas
- „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- R. A.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Intrum Lietuva“ pareikštą ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 586,51 Eur pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą, 52,79 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį atsisakoma priimti.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
2000 m. gruodžio 22 d. Reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) yra nustatytos specialios taisyklės, reglamentuojančios bylų, susijusių su vartotojų sutartimis, teismingumą. Reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas, kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑536/2008). Vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turėtų būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant vartotojui pareikšto ieškinį priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo savo iniciatyva įvertinti vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo.
Europos Teisingumo Teismas 2009 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi Városi Bíróság (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Győrfi. Šioje byloje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas iš esmės tarp tos pačios kategorijos šalių: paslaugų teikėjo ir vartotojo. Be visa kita, ETT sprendime pasisakė, jog Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, nebent vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą.
Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 177 – 185 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta, reiškiančia asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, laikytina toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Lietuvoje atsakovas neturi registruotino nekilnojamojo turto, taip pat nepateikta duomenų, kad Lietuvoje atsakovas turėtų ir socialinių ar ekonominių interesų (išrašas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtina, kad atsakovas Lietuvoje nedirba nuo 2012 m. gruodžio mėn.). Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl ieškinys turi būti pareikštas kompetentingam Jungtinės Karalystės teismui pagal atsakovo gyvenamosios vietos adresą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-768-661/2017).
Motyvuojamoji dalis
Dėl išvardintų priežasčių ieškinį kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams atsisakytina priimti (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Ieškovui išaiškintina, kad su ieškiniu jis turėtų kreiptis į kompetetingą Jungtinės Karalystės teismą pagal atsakovo gyvenająmą vietą (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3 dalis).
Pagal Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio l dalies 3 punktą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo, todėl ieškovui grąžintinas jo sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovui išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 291–292 straipsniais,
nutaria:
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Intrum Lietuva“ ieškinį pareikštą atsakovui R. A. dėl įsiskolinimo priteisimo atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei “Intrum Lietuva“, įmonės kodas 304615887, 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirtąjį skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.