- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1767-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07039-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo D. K. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai dėl teisės į teisingumą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1,00 (vieną) Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, kuriuo prašė peržiūrėti tiek pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-41-512/2019, tiek ir apeliacinės instancijos nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1153-769/2019 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-07039-2016-9). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą motyvuodamas tuo, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Ieškovo teigimu, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, inter alia pasinaudoti visomis civilinio proceso kodekso nurodytomis teisėmis įgyvendinant teisę į teisingą teismą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2020 spalio 26 d. pašalinti ieškinio trūkumą – konkrečiai nurodyti koks fizinis ar juridinis asmuo pažeidžia konkrečią (ne abstrakčią) ieškovo teisę ir sumokėti žyminį mokestį, priklausomai nuo reikalavimo (dalyko).
Šalies argumentai
3. 2020 spalio 26 d. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais, įpareigoti iš naujo spręsti kasacinio skundo priėmimo klausimą bei iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti neturtinę žalą – 1,00 (vieną) Eur. Nurodė, kad atsakovė yra Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi teismai veikia Lietuvos Respublikos vardu, o neturtinė žala pasireiškė tuo, kad valstybė, privalėjusi užtikrinti konstitucinę teisę į teisingą teismą, to nepadarė ir ieškovui sukėlė dvasinių kančių, kurios pasireiškė susilpnėjusia teisingumą vykdančių institucijų veikla. Kadangi neįmanoma apskaičiuoti neturtinės žalos dydžio, reikalaujamas dydis – simbolinis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovo D. K. procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino ji ieškovui.
5. Teismas nurodė, kad ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga. Ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalies pavartota teisinė terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardintų. Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumo motyvuodamas tuo, kad pasvarstymai pagal pareiškėjo patirtą praktiką dėl valstybėje galiojančių civilinio proceso normų, kas liečia kasacinį procesą, ir citatos iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, savarankiškai atlikta teisėtyra yra tik teisinės terminologijos vartojimas, o ne teisinių santykių turinio atskleidimas, pažeistos subjektinės teisės aplinkybių nurodymas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 spalio 27 d. nutarties, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
7.1. ieškinys yra padalintas į dvi dalis: 1) ieškinio faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kurioms esant ieškovas mano, jog jo teisės pažeistos; 2) teisinį argumentavimą, kurio tikslas – teisiškai įvertinti faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, jog ieškovo teisės pažeistos;
7.2. teisių pažeidėja atsakovė – Lietuvos Respublika. Atsakove Lietuvos Respublika nurodyta, nes teismas negali būti atsakovu, kadangi jis sprendimus, kurie gali būti teisės pažeidimo pagrindu, priima Lietuvos Respublikos vardu. Ieškovas tinkamai nurodė atsakovę ir pagrindė, kodėl ji patraukta atsakove šiame ieškinyje;
7.3. iš ieškinio turinio matyti, jog pažeidimo esmė – kasacinio teismo atsisakymas priimti kasacinį skundą. Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, jog jokio čia teisės pažeidimo nematyti, nes kasacinis teismas gali nepriimti kasacinio skundo. Tačiau ieškinyje išplėtotas teisinis argumentavimas pagrindžia ieškovo manymą, jog būtent toks atsisakymas, kuris įvyko jo atžvilgiu, yra teisiškai nepagrįstas, t. y. sudarantis teisinį pagrindą manyti, jog tokiu būdu teismas pažeidė teisę į teisingą teismą, inter alia civilinį procesą, kasacinio skundo priėmimo svarstymo metu. To pakanka, jog, remiantis Lietuvos respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalimi, asmuo galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu;
7.4. ieškovas teisingai suformulavo ieškinio reikalavimą – pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais, įpareigoti iš naujo spręsti kasacinio skundo priėmimo klausimą bei iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti neturtinę žalą – 1,00 Eur. Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumą, jo negali nepriimti, o tik išnagrinėjęs bylą – ieškinį tenkinti arba atmesti. Skundžiama nutartis yra ieškinį išsprendžianti, t. y. galutinio sprendimo pobūdžio, todėl neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl teisės į teisingumą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo pripažino nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau ji negali būti ginama abstrakčiai. Ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, tam, kad būtų apginta jo pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas įgyvendinama, kai asmuo turi materialųjį ir procesinį teisinį subjektiškumą, t. y. prašo apginti pažeistą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Kita būtina teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė, sąlyga yra ta, jog šią teisę tampa įmanoma apginti tik tuo atveju, jeigu asmuo į teismą kreipiasi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atitinkamos tvarkos ir sąlygų kreiptis į teismą teisminės gynybos išvardijimas nėra be tikslo ar siekiant nepagrįstai apriboti ar net paneigti besikreipiančio į teismą asmens teisę. Įstatymu nustatyta teisės kreiptis į teismą tvarka įgalina identifikuoti inicijuojamo nagrinėti ginčo esmę, užtikrina bylos nagrinėjimo proceso optimizavimą bei sudaro prielaidas asmenims, prieš kuriuos inicijuojama byla, tinkamai pasirengti bylos procesui bei laiku pasinaudoti jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis bei taip išvengti nepagrįstų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2013).
10. CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti CPK.
11. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, įtvirtintus CPK 111 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus specialiuosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
12. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas ieškinio, kaip procesinio dokumento, trūkumų nepašalino, t. y. neatskleidė teisinių santykių turinio, nenurodė pažeistos subjektinės teisės aplinkybių.
14. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškinyje apibrėžė ieškinio dalyką ir pagrindą, paaiškino jog yra pažeista jo teisė i teisingą teismą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neveikimo, kadangi kasacinis teismas atsisakė priimti jo kasacinį skundą; atsakovė yra Lietuvos Respublika, kadangi teismai veikia Lietuvos Respublikos vardu. Ieškovo neturtinė žala pasireiškė dvasinėmis kančiomis dėl susilpnėjusios teisingumą vykdančių institucijų veiklos. Kadangi neįmanoma apskaičiuoti neturtinės žalos dydžio, reikalaujamas dydis – simbolinis 1 Eur.
15. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais sutinka iš dalies. Ieškovas ieškinyje nurodė ieškinio dalyką, t. y. prašymą pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais, priteisti neturtinę 1 Eur dydžio neturtinę žalą bei įpareigoti iš naujo spręsti kasacinio skundo priėmimo klausimą. Ieškovas taip pat nurodė ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovas pareikštus reikalavimus grindžia tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neteisėtai atsisakė priimti jo kasacinį skundą, dėl ko buvo apribota ieškovo teisė į teisingą teismą. Ieškovas savo patirtą žalą kildina iš, pasak jo, nepagrįstai atsisakyto priimti kasacinio skundo, prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą ir įpareigoti iš naujo spręsti kasacinio skundo priėmimo klausimą. Ieškovo teigimu, tokiu būdu bus realizuota jo konstitucinė teisė į teisingą teismą.
16. Taigi ieškovas ieškinyje dėl pripažinimo valstybės veiksmų neteisėtais ir neturtinės žalos priteisimo nurodė tiek ieškinio faktinį pagrindą, tiek ir jo dalyką. Ar toks reikalavimas ir jo faktinis pagrindas yra pagrįsti, turi būti sprendžiama jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo metu. Vien aplinkybė, kad ieškinys galimai yra netenkintinas dėl jo nepagrįstumo, nesudaro pagrindo atsisakyti jį priimti, nes ieškinio pagrįstumas turi būti vertinamas ne jo priėmimo metu, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškinio priėmimo metu teismas patikrina, ar formaliąja prasme ieškinys atitinka jam nustatytus turinio ir formos reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada skundžiamoje nutartyje, jog ieškinys dalyje dėl pareikšto reikalavimo pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais ir priteisti neturtinę žalą turi trūkumų dėl jame nenurodyto faktinio pagrindo ir dalyko, yra nepagrįsta, todėl naikintina, o šioje ieškinio dalies priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
17. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė ir naują reikalavimą – įpareigoti iš naujo spręsti kasacinio skundo priėmimo klausimą. Pasisakant dėl šio reikalavimo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas laikyti ieškinį nepaduotu nepašalinus jo trūkumų, net nesprendė, ar ieškinys šioje dalyje atitinka CPK įtvirtintus ieškiniui keliamus jo turtinio ir formos reikalavimus, ar jis iš viso nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl ieškinys šioje dalyje yra su trūkumais ir kad ieškovas nepašalino jo trūkumų, nes dėl šios ieškinio dalies teismas nenurodė jokių jo trūkumų.
18. Šiuo aspektu sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, pažymėtina, kad ieškovo ieškinyje nurodytas reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti jo kasacinį skundą pripažintinas kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kasacinį procesą reglamentuojančio CPK XVII skyriaus normas. CPK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacija galima tik esant bet vienam iš alternatyvių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Ar kasacinis skundas atitinka bent vieną iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų ir ar egzistuoja teisinis pagrindas jį priimti, sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija, kurios priimta nutartis šiuo klausimu pagal įstatymą negali būti skundžiama (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas teisminės valdžios atskyrimas nuo kitų valdžių, teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Todėl nei valstybė, ar bet kokia jos institucija, nei įstatymų leidžiamoji ar vykdomoji valdžia negali išspręsti kasacinio skundo priėmimo klausimą vietoj kasacinio teismo atrankos kolegijos, be to, negali įpareigoti Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą įpareigoti priimti kasacinį skundą ar įpareigoti jo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Tokios teisės neturi ir joks kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose įtvirtintas teismas. Dėl šios priežasties ieškovo pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti kasacinio skundo priėmimo klausimą yra neįgyvendinamas, todėl, kaip jau minėta, yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
19. Atsižvelgiant į nurodytą, atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl nutarties 17 punkte nurodyto ieškinio reikalavimo laikyti ieškinį nepaduotu yra teisiškai nepagrįsta, todėl naikintina. Dėl šios nutarties 18 punkte nurodytų motyvų ieškovo ieškinio dalies (dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti kasacinio skundo priėmimo klausimą) priėmimo klausimas išspręstinas iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – ieškinį dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti kasacinio skundo priėmimo klausimą atsakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo D. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo D. K. ieškinio dalies pagal reikalavimą pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais ir priteisti vieno euro dydžio neturtinę žalą priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Dėl ieškovo D. K. ieškinio dalies pagal reikalavimą įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti ieškovo kasacinio skundo priėmimo klausimą priimti naują nutartį – atsisakyti priimti ieškovo ieškinį šioje dalyje.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.