Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-04-05 · Administracinė byla Nr. A-556-356-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-05
Bylos Nr.
A-556-356-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės
Advokatai
Kęstutis Jungevičius
Kategorijos
  • 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A17 – 356/2007Procesinio sprendimo kategorija 13.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,pareiškėjo atstovui advokatui Kęstučiui Jungevičiui,atsakovo atstovei Oksanai Sigeikinai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4-5) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą dėl pastato - išankstinės kasos, esančio Palangoje, J. Basanavičiaus g. l A, unikalus Nr. 2598-0003-1019, su priklausiniu - kiemo aikštele, kurios unikalus Nr. 2598-0003-1025, nukėlimo, nuvežimo ir saugojimo.

Pareiškėjas nurodė, kad 1994 m. rugsėjo 16 d. iš Palangos miesto valstybinės kino ir video įmonės (įmonė šiuo metu išregistruota) rašytine pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo pastatą - išankstinės kasos, esantį adresu: Palanga, J. Basanavičiaus g. l A, unikalus Nr. 2598-0003-1019, už 190 Lt su priklausiniu - kiemo aikštele, kurios unikalus Nr. 2598-0003-1025. Nuo šio pastato įsigijimo momento pareiškėjas jį valdė ir tebevaldo. Nurodytame prekybinės paskirties pastate savo veiklą iki šiol vykdo A. G. individuali įmonė. 1995 m. su Palangos miesto savivaldybe sudarė po pastatu esančios žemės nuomos sutartį trejiems metams, o šiam terminui pasibaigus ir šalims neprieštaraujant sutartis tapo neterminuota ir galioja iki šiol. Palangos miesto savivaldybė šiuo adresu išdavė pareiškėjo įmonei licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais, alumi, taip pat išdavė patentus veiklai vykdyti bei kitus leidimus. Per visą šį laikotarpį niekas nei iš fizinių asmenų, nei iš juridinių asmenų, tarp jų ir Palangos miesto savivaldybė, pareiškėjui jokių pretenzijų į šį pastatą nepareiškė. Pirkimo metu 1994 m. rugsėjo 16 d. pastatas nebuvo dar inventorizuotas ir įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre, nes pirmieji kadastriniai duomenys buvo užfiksuoti tik 1994 m. gruodžio 10 d. Kadangi šis pastatas nebuvo inventorizuotas, todėl tuo metu nebuvo galima sudaryti ir notarinės pirkimo - pardavimo sutarties. Šiuo metu pagal nekilnojamojo turto registro išrašą šio pastato su priklausiniu daiktinės teisės yra neįregistruotos, o Palangos miesto valstybinė kino ir video įmonė yra nurodyta tik kaip naudotojas, o ne savininkas. Kadangi aukščiau paminėtą pastatą pareiškėjas įgijo sąžiningai ir valdo teisėtai, atvirai (ką patvirtina žemės nuomos sutartis ir įvairios licencijos) ir nepertraukiamai, daugiau kaip dešimt metų, per visą šį laikotarpį turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet ja nepasinaudojo dėl to, kad daikto pirkimas - pardavimas nebuvo įformintas notariškai, todėl yra visi pagrindai, numatyti Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnyje, pagal kuriuos pareiškėjas turi teisę įgyti minimą daiktą su priklausiniu įgyjamosios senaties pagrindu. Šį faktą ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti tik teismas. 2005 m. balandžio 28 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta šį pastatą nukelti ir išvežti. Savivaldybė priėmė sprendimą nukelti pastatą vienašališkai. Pareiškėjas buvo pateikęs savivaldybei ekspertų išvadas, kad pastatas nėra laikinas statinys, tačiau ir į tai nebuvo atsižvelgta, o sprendime savivaldybė jį įvardijo kaip laikiną statinį. Pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybė nėra šio ginčijamo pastato savininkė, todėl ji negalėjo priimti ir sprendimo nukelti jo teisėtai valdomą statinį. Kadangi Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, CK bei kitiems įstatymams, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 90 – 91) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių tinkamų įrodymų, patvirtinančių grėsmę jo turtiniams interesams, nes laikinas statinys, esantis Palangoje, J. Basanavičiaus g. l A, nepriklauso nuosavybės teise pareiškėjui. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą ne siekdamas apginti tikrai pažeistas savo teises, o tik norėdamas sukelti teisminius ginčus. Tokiu būdu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjui buvo išduotas Leidimas Nr. 13 prekiauti ar teikti paslaugas viešojoje vietoje iš kiosko J. Basanavičiaus gatvėje (schemos Nr. 17). Šis leidimas galiojo nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. Pagal Prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 100, 12 punktą, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, per 10 kalendorinių dienų privalo nukelti laikinus statinius. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad skubiai iki 2005 m. sausio 16 d. nusikeltų laikiną statinį (kioską). Žemė yra savavališkai užimta, nes įstatymų nustatyta tvarka nėra suteikta naudotis, ir taip pat išnuomota. Žemės sklypo nuomos terminuota (iki 3 metų) sutartis buvo sudaryta 1996 m. birželio 12 d. Sutartis nebuvo pratęsta. Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane šio statinio nėra. Statinio Palangoje, J. Basanavičiaus g. 1A, daiktinės teisės neįregistruotos. 1994 m. rugsėjo 16 d. minėto statinio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nesilaikant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai keliamų reikalavimų (1964 m. CK 255 str.). Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis yra teisėtas minėto statinio valdytojas bei naudotojas, kad yra tariamai pažeistos jo teisės.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (b. l. 153 – 157) pareiškėjo skundą patenkino - Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. T2-66, kuriuo savivaldybės taryba nusprendė nukelti laikiną statinį, esantį J. Basanavičiaus g. l A (unikalus Nr. 2598-1-1019), ir pavesti Palangos miesto savivaldybės administracijai atlikti laikino statinio, esančio Basanavičiaus g. l A, nukėlimą, išvežimą ir saugojimą, panaikino. Teismas priteisė pareiškėjui iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 2 100 Lt turėtų išlaidų.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su pareiškimu kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti faktą, jog pastatą - išankstinės kasos, esantį Palangoje, J. Basanavičiaus g. l A, unikalus Nr. 2598-0003-1019, su priklausiniu - kiemo aikštele, kurios unikalus Nr. 2598-0003-1025, jis įsigijo įgyjamąja senatimi ir pripažinti į šį daiktą nuosavybės teises. Palangos miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šiuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose pastatas J. Basanavičiaus g. l A, nurodytas kaip laikinas statinys (b. 1. 122-127), kuris atitinka ir Statybos įstatyme nurodytos sąvokos ,,laikinas statinys” apibūdinimą. Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 35 straipsnyje numatyta, kad laikini įstatiniai nugriaunami, o ne nukeliami. Tai, kad statinį J. Basanavičiaus g. l A galima tik nugriauti, o ne nukelti, patvirtina ir tas faktas, kad šis pastatas yra su pamatais (b. 1. 42). Palangos savivaldybės taryba 2006 m. balandžio 28 d. sprendime nusprendė statinį J. Basanavičiaus g. l A nugriauti, o tai padaryti, kaip nurodo Statybos įstatymas, gali tik teismas. Tokios teisės atsakovui nesuteikia ir Prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 100, 12 punktas. Teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. T2-66 yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 164-168) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti: iš sprendimo motyvuojančios dalies pašalinti motyvus „Įsiteisėjusiuose Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, pastatas J. Basanavičiaus g. l A nurodytas kaip laikinas statinys. Jis atitinka ir Statybos įstatyme nurodytos sąvokos „laikinas statinys” apibūdinimą”. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime nurodytu ginčo statinio statusu, kad tai laikinas statinys. Prašo iš teismo sprendimo motyvuojančios dalies pašalinti kai kurias teismo išvadas, kurios gali būti laikomos prejudiciniais faktais ir tai gali sukelti tam tikrų sunkumų siekiant įgyvendinti savo teises į ginčo statinį.

2. Teismo motyvai, kad ginčo statinys yra laikinas, prieštarauja teisės normų reikalavimams, netinkamai yra pritaikytos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies bei jį lydinčių teisės aktų nuostatos. Be to, teismas neįsigilino į Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutarties turinį.

3. Statinys, dėl kurio vyksta teisminiai ginčai, turi tam tikrą specifiką, jo teisinis statusas taip pat pasižymi tam tikru specifiškumu, jam taikomos specialios teisės normos. Išankstinės kasos Palangoje, Basanavičiaus g. 1 A, nėra laikinas statinys.

4. Kad minėtas statinys nėra laikinas, patvirtino eksperto B. Maskeliūno iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Klaipėdos komprojektas” atlikti tyrimai bei pateikta išvada. Statinys pradedamas registruoti Nekilnojamojo turto registre. Statybos priežiūrą vykdanti institucija Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikusi patikrinimą, konstatavo, kad statinys nėra kilnojamas daiktas. Pagal Statybos įstatymą laikinas statinys negali turėti pamatų. Pagal STR 1.01.07:2002, patvirtintą 2002 m. balandžio 16 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 ,,Dėl statybos techninio reglamento „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai patvirtinimo” šis statinys yra priskiriamas I nesudėtingų statinių grupei. Tokiam statiniui neprivalomi statinio kadastriniai matavimai ir registracija Nekilnojamojo turto registre.

5. Pareiškėjo manymu, teismo sprendimo motyvai neturi prejudicinės galios, o tik rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodyti faktai yra privalomi kitiems teismams. Klaipėdos apygardos administracinis teismas neįsigilinęs į Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo nutarties turinį nurodė, kad jais konstatuojama, jog pastatas Basanavičiaus g. 1 A yra laikinas statinys. Tokia išvada neatitinka Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo turinio. Palangos miesto apylinkės teismas niekur nenurodė, jog tai laikinas statinys, o priešingai - pripažino jį nekilnojamuoju daiktu.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo laikytis įstatymų, įstatymai nesuteikia teisės nesilaikyti jų dėl to, kad kitas teismas tam tikru būdu aiškino ir taikė teisės normas. Netgi esant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimams, kuriems patys įstatymai suteikia tam tikrą galią, teismai privalo laikytis įstatymų, tik juos turi taikyti atsižvelgdami į šių teismų teisės normų aiškinimo ir taikymo rekomendacijas. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. liepos 19 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas A. Girdzijauskas kasaciniame skunde kelia statinio, į kurį jis nori įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, statuso klausimą, o tai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas. Aukščiausiasis Teismas iš esmės patvirtino, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas statinio kvalifikavimas kaip laikino neturi prejudicinės galios.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 177-178) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo Statybos įstatymo aiškinimas prieštarauja logikai ir negali atspindėti tikrųjų įstatymo leidėjo siekių bei tikslų. Teismas nepagrįstai teigia, kad ginčo pastatą galima tik nugriauti, o ne nukelti, motyvuodamas tuo, kad šis pastatas yra su pamatais. Toks teismo teiginys sukelia dviprasmybę, kadangi pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį laikini statiniai - tai statiniai, kurie neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskai, paviljonai, vagonėliai ir kt.

2. Tai, kad ginčo pastatas yra laikinas statinys, patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartis. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

3. Teismo priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, nes nagrinėjant analogišką administracinę bylą (2003 m. spalio 17 d. Nr. A5-936/2003) buvo priimtas priešingas sprendimas, t. y. minėtoje byloje laikini statiniai – kioskai, buvo nukelti ir teismas Klaipėdos miesto savivaldybės atliktus nukėlimo veiksmus pripažino teisėtais. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 13 straipsnį.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 185-186) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ginčo statinys, esantis Palangoje, J. Basanavičiaus g. l A, nėra laikinas statinys. Pažymi, kad B. Maskeliūno pateikta išvada teismui nėra privaloma. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad ginčo statinys jau stovi 25 metus, kas patvirtina jo nelaikinumą, laikytina nepagrįsta. Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog laikinas statinys skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, tačiau tai, kad statinys stovi ilgiau nei tris metus, nekeičia jo statuso ir nesudaro pagrindo statinio nelaikinumui pripažinti, jis ir toliau lieka laikinu statiniu. Pareiškėjas, įsigydamas kioską rašytine sutartimi, pripažino, kad kioską įsigijo kaip laikiną statinį.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 188) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Statybos įstatymo 35 straipsnis kalba tik apie statinių nugriovimą. Priešingai, nei teigia apeliantas, įstatymas numato, kad laikini statiniai gali būti nugriaunami ir nėra numatytas kitoks laikinųjų statinių nukėlimo, išardymo ir pan. mechanizmas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Statybos įstatymo normas. Kita vertus, apeliantas niekur nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu savivaldybė gali priimti sprendimą dėl laikino statinio nugriovimo, jokie teisės aktai savivaldybei tokių teisių nesuteikia. Atsakovas klaidina teismą įvardindamas statinį kiosku ir susiedamas su skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Remtis šia nutartimi nagrinėjant administracinę bylą negalima, kadangi faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra skirtingos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas, todėl teisėjų kolegija pasisakys dėl kiekvieno skundo atskirai.

Bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo III skyrius, kuris nenumato galimybės skųsti teismo sprendimo motyvų. Tokia pozicija grįstina interpretuojant neįsiteisėjusių teismų sprendimų apskundimo taisykles. Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose įtvirtini reikalavimai keliami apeliaciniam skundui. Inter alia yra ir reikalavimas apeliantui nurodyti apeliacinio skundo dalyką, t. y. materialinį teisinį reikalavimą, kuris organiškai susietas su skundo reikalavimu. Pastarasis gali būti kildinamas tik Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje apibrėžtų bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, kontekste. Įstatymų leidėjas nesuteikia teismui teisės spręsti dėl viešojo administravimo sistemos subjektų priimtų teisės aktų argumentacijos kaip savarankiškų skundo reikalavimų. Pats reikalavimas turi būti grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis (skundo pagrindas), lemiančiomis teismo baigiamojo akto priėmimą, kuris ir gali būti skundžiamas proceso dalyvių, argumentuojant tam tikromis bylos aplinkybėmis. Tokiu būdu A. G. apeliacinio skundo reikalavimas iš sprendimo motyvuojančios dalies pašalinti motyvus „Įsiteisėjusiuose Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, pastatas J. Basanavičiaus g. l A nurodytas kaip laikinas statinys. Jis atitinka ir Statybos įstatyme nurodytos sąvokos „laikinas statinys” apibūdinimą” atmestinas.

V.

Svarstant atsakovo Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą pažymėtina, kad skundo reikalavimas apibrėžia administracinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl pateikiant skundą pareiškėjo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus. Nagrinėjamoje administracinėje byloje jokių abejonių ar dviprasmybių nekyla – A. G. kreipėsi į teismą prašydamas naikinti viešojo administravimo subjekto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą dėl pastato - išankstinės kasos, esančio Palangoje, J. Basanavičiaus g. l A, unikalus Nr. 2598-0003-1019, su priklausiniu - kiemo aikštele, kurios unikalus Nr. 2598-0003-1025, nukėlimo, nuvežimo ir saugojimo. Tai ir yra šios bylos nagrinėjimo objektas. Siekiant patikrinti tarybos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o kartu ir teismo, būtina atsakyti, ar viešojo administravimo subjektas turėjo teisę priimti tokį sprendimą ir, ar tai padarė pagrįstai. Kitokiam skundžiamam teisės akto aiškinimui prielaidų nebuvo. Vietos savivaldos įstatymas savivaldybės funkcijoms, kaip antai prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešose vietose taisyklių nustatymas, įgyvendinti savivaldybės tarybai suteikia pakankamai plačius įgalinimus. Pavyzdžiui, jų tarpe numatyta teisė: priimti sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, pavedant savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo funkcijas, nustatyti šių objektų eksploatavimo tvarką; priimti sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise; tvirtinti savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planus, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, nustatyti tyliąsias zonas. Nustatyti savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūrėti, kaip ji įgyvendinama; neperžengiant įstatymų nustatytų įgaliojimų, priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams (Vietos savivaldos įstatymo Antrasis skirsnis, Ketvirtojo skirsnio 17 str.).Palangos miesto savivaldybės taryba įgyvendindama įstatymų leidėjo priskirtas funkcijas 2004 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 100 „Dėl prekybos viešose vietose“, kuriuo patvirtino Prekybos viešose vietose taisykles (b.l. 97-102; toliau – ir Taisyklės). Šių taisyklių 12 punkte nurodyta, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo „pasibaigus Leidimo galiojimui, per 10 kalendorinių dienų išvežti (nukelti) laikinus statinius. Neįvykdžius minėto reikalavimo, savivaldybė praneša asmenims, turintiems teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl savavališko žemės užėmimo bei naudojimo, administracinėms poveikio priemonėms taikyti. Tokiu atveju laikinus statinius įstatymų nustatyta tvarka išveža (nukelia) savivaldybė, o nukėlimo, išvežimo ir saugojimo išlaidas apmoka statinio savininkas“. Taigi Palangos miesto savivaldybės 2005 m. balandžio 28 d. sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir subjekto, turinčio kompetenciją ginčo klausimui spręsti. Tačiau vietos bendruomenės valdymo institucijos sprendimas turi būti ne tik atitinkantis teisės aktus, bet ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis teisę visuomeniniam santykiui taikyti tokią teisinę kvalifikaciją, kuri ir reglamentuoja konkrečius faktinius santykius, o šiuo atveju, viešojo administravimo sektoriuje.Taisyklių 12 punktas numato viešojo administravimo subjektui aktyvių veiksmų teisę atsisakius pardavėjui ar paslaugos teikėjui savo noru atlikti jam priskirtą prievolę, tačiau šių veiksmų atlikimas saistomas faktine aplinkybe – nukėlimas, išvežimas galimas tik laikinojo statinio atžvilgiu. Nustačius priešingai, t. y. konstatavus faktinę aplinkybę, jog statinys nėra laikinas savivaldybė neturi teisinio pagrindo vadovautis Taisyklių 12 punktu.Klaipėdos apygardos administracinis teismas darydamas išvadą, kad ginčo statinys laikinas, rėmėsi Palangos miesto apylinkės teismo, Klaipėdos apygardos teismo sprendimais, tačiau nuoroda į šių teismų sprendimus šioje administracinėje byloje prejudicinės reikšmės neturi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ginčo statinys nėra laikinas. „Nurodytas statinys yra įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto registre. Tai matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. liepos 1 d. išrašo, kuriame yra nurodyti šio statinio kadastro matavimai, jo unikalus numeris. Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymo prasme tai reiškia, kad šie duomenys (apie tai, kad nurodytas statinys yra nekilnojamasis turtas) laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (4 str.)“ (b.l. 40-41, 65; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N10-223/2007, 2007 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-373/2007).Esant tokiom faktinėm aplinkybėm Palangos miesto savivaldybės taryba neturėjo teisinio pagrindo taikyti Taisyklių 12 punkto, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas taip pat. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. G., Palangos miesto savivaldybės apeliacinius skundus atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Anatolijus Baranovas Nijolė Piškinaitė Arūnas Sutkevičius