Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 174 str. 60 eurų bauda, pagal LR ATPK 187 str. 2 d. – 120 eurų bauda, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskiriant galutinę nuobaudą – 120 eurų baudą, nustatė :

Aprašomoji dalis

D. B. teismo nubaustas pagal LR ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. už tai, kad jis 2015-02-16, apie 00.00 val., viešoje vietoje, bendro naudojimosi patalpose – gyvenamojo namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto, būdamas neblaivus (nustatytas 1,25 promilės neblaivumas), keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkavo, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiklą, atsisakė pateikti savo duomenis ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais.

Tuo pačiu nutarimu nubausti ir R. M., T. G., D. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Skunde teigiama ir tai, kad pati pradžia šitos bylos kilo iš melagingų policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, ko pasėkoje Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio Vyresnysis postinis G. N. (jis įvykių nematė, nes buvo policijos komisariato patalpose) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuos perdavė nagrinėti teismui. Apeliantas teigia, kad vien policininko A. G. tarnybiniame pranešime parašyta melagystė, kad „vienas iš bute buvusių piliečių pasakė „tegul jie eina (necenzūrinis žodis) uždarykite duris“, kadangi nei vienas iš bute buvusių asmenų nevartojo šios frazės. Taip pat nurodo, kad nors teismas nutarime konstatavo, kad iškvietimas buvo antras, tačiau byloje nėra jokio pranešimo apie neva antrą iškvietimą. Atvykus policininkams, beveik visi buvę asmenys atsiprašė policininkų ir sakė, kad tikrai jokio triukšmo nebebus, tačiau policijos pareigūnai įsiveržė į butą ir pradėjo reikalauti iš ten buvusių asmenų dokumentų. Apeliantui kyla klausimas, ar policininkų reikalavimas bute buvo teisėtas. Tuo labiau, kad teismas nutarime nenurodė, kokio teisėto policininkų reikalavimo tariami pažeidėjai nevykdė.

Nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais ir vertindama liudytojų parodymus, institucija nurodo, kad jų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, proceso metu buvo nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas, pareiškėjo D. B. kaltė, kitos aplinkybės, teismas teisingai išsprendė administracinę bylą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad aukštesnės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad nors tuo pačiu Vilniaus apylinkės teismo 2015-07-02 nutarimu buvo nubausti ir R. M., T. G., D. K., tačiau jų apeliacinių skundų ar dėl jų apeliacinių skundų negauta. Tokiu būdu aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kitų nubaustųjų atžvilgiu.

Pažymėtina, kad D. B. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2015-02-16, apie 00.00 val., viešoje vietoje, bendro naudojimosi patalpose – gyvenamojo namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto, būdamas neblaivus (nustatytas 1,25 promilės neblaivumas), keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkavo, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiklą, atsisakė pateikti savo duomenis ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, paaiškino, kad laiptinėje nebuvo ir netriukšmavo (b.t. 4, b.l. 82), tačiau apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno argumento, susijusio su pastarojo kalte, o tik tai, kad teismas nepagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą, remdamasis melagingai surašytais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, nutarimą, kuriuo apeliantas nubaustas už administracinį teisės pažeidimą bei jam paskirta administracinė nuobauda, daroma išvada, kad byla ištirta išsamiai, skundžiamas nutarimas priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtas ir pagrįstas. Matyti, kad apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantas 2015-02-16, apie 00.00 val., viešoje vietoje, bendro naudojimosi patalpose – gyvenamojo namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto, būdamas neblaivus (nustatytas 1,25 promilės neblaivumas), keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkavo, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiklą, atsisakė pateikti savo duomenis, o jo keliama versija, kad jis laiptinėje nebuvo ir netriukšmavo, skundą nagrinėjančio teismo nuomone vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. G., Ž. A., V. M., A. B., M. P. nurodė, kad įvykio vietoje policijos patruliai reikalavo nesikeikti, tačiau vyrai ir moteris keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, asmenys nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, grasino atleisti iš darbo ir panašiai, buvo įspėti, kad asmenys gali būti sulaikyti, tačiau vyrai stumdėsi, priešinosi, atsisakė vykti į policijos komisariatą, mosikavo rankomis, todėl buvo uždėti antrankiai, D. B. taip pat buvo, jį taip pat sulaikė (b. t. 4, b.l. 107-109, 131-132).

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.t. 2, b.l. 2); vyriausiojo patrulio N. R. 2015-02-16 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015-02-16, apie 00.00 val. patruliuojant gautas pranešimas apie triukšmą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu bei paskambinus į duris, jas atidarė vyras, kuris nurodė, kad buto šeimininko nėra, butas nuomojamas, pateikti nuomos sutartį atsisakė, buvo įspėti, kad, jei nevykdys teisėtų pareigūnų reikalavimų, bus sulaikyti ir pristatyti į komisariatą, o bute buvo toliau triukšmaujama, vyrai pradėjo elgtis arogantiškai. Vyrų dar kartą buvo pareikalauta prisistatyti, jie elgėsi įžūliai ir kategoriškai atsisakė tai padaryti, nurodė, kad butas yra jų privati valda ir jame jie gali ir darys ką nori. Po šių žodžių vyras išėjo į laiptinę ir bandė nuo durų nustumti vyriausiąjį patrulį A. G., kad galėtų užsirakinti buvo duris. Į pagalbą buvo iškviesti ekipažai. Vyrai ir toliau garsiai triukšmavo ir provokavo konfliktą. Atvykus kviestiems ekipažams, pažeidėjų buvo dar kartą pareikalauta prisistatyti, įspėti, kad priešingu atveju bus sulaikyti. Kadangi jie atsisakė, pareigūnai pranešė, kad vyrai yra sulaikomi, ir pareikalavo išeiti iš buto bei vykti su jais į policijos komisariatą. Vyrai atsakė, kad geruoju niekur nevažiuos, nes jie yra Lietuvos elitas, žvaigždės, advokatai, prodiuseriai, antstoliai ir kad pareigūnai labai pasigailės bei bus atleisti iš darbo. Prieš vyrus buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, jie buvo paguldyti laiptinėje ant grindinio, užlaužtos rankos ant nugaros, uždėti antrankiai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. G., D. B., R. M. (b.t. 2, b.l. 3).

Liudytojų parodymus taip pat patvirtina vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti visų sulaikytų asmenų veiksmai, kas patvirtina, kad atvykę pareigūnai prisistatė ir paaiškino, kodėl atvyko, prašė pakviesti buto savininką, o tokio nebuvus paprašė prisistatyti ir pateikti asmens dokumentus, tačiau bute asmenys nevykdė pareigūnų reikalavimų, atsikalbinėjo ir triukšmavo. D. B. nuo pat pradžių aktyviai trukdė pareigūnams – kalbėjo pakeltu tonu, aiškino savo nuomonę ir pareigūnams nepakluso, demonstratyviai prisistatė kitu asmeniu (b.t. 4, b.l. 120); alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2015-02-16, 01.38 val. D. B. buvo nustatytas 1,25 promilės girtumas (b.t. 2, b.l. 4).

Taigi matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai rėmėsi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kurie buvo nuoseklūs bei neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Be to, pats apeliantas pripažino, kad pareigūnai reikalavo prisistatyti ir pateikti asmens dokumentus, tačiau jis atsisakė (b.t. 4, 82).

Iš apelianto skundo taip pat matyti, kad pastarasis nesutinka su skundžiamu nutarimu ir dėl viešosios vietos nustatymo, teigdamas, kad butas negali būti pripažintas viešąja vieta 174 str. prasme. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad neteisėtus veiksmus D. B. atliko laiptinėje, kadangi buto durys buvo praviros ir konfliktas buvo girdimas laiptinėje, kas sudarė nepatogumų kitiems žmonėms, sutrikdė jiems įprastą gyvenimo būdą.

LR ATPK 174 str. nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vie­šą­ją tvar­ką ga­li­ma pa­žeis­ti ir vei­kiant pri­va­čio­je ap­lin­ko­je (bu­te), ku­rio­je nė­ra pa­ša­li­nių as­me­nų. Vie­šo­ji tvar­ka yra pa­žei­džia­ma, jei veiks­mai, pa­da­ry­ti pri­va­čio­je ap­lin­ko­je, su­da­ro ne­pa­to­gu­mų, su­dir­gi­na, su­trik­do as­me­nis, esan­čius ki­to­je vie­to­je, ar­ba su­ar­do jų nor­ma­lią įpras­tą gy­ven­se­ną, tai­gi pa­žei­džia jų tei­sę į nor­ma­lią ir ra­mią ap­lin­ką (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002).

Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta (laiptinė) neabejotinai yra viešoji vieta, kadangi šioje vietoje įprasta lankytis žmonėms.

Daroma išvada, kad apelianto padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 174 str., kadangi jis savo veiksmais (garsiai rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nepagrįstas apelianto skundo ir tas argumentas, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nenurodoma, kokių konkrečiai teisėtų policijos pareigūnų nurodymų pastarasis nevykdė. Teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo byla patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. B. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiklą, atsisakė pateikti savo duomenis ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Minėti pažeidimai aiškiai nurodomi tiek skundžiamame nutarime, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole, taigi apelianto veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal LR ATPK 187 str. 2 d.

Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad apeliantas D. B. skundžia policijos pareigūnų veiksmus, teigdamas, kad jie buvo nepagrįsti, neteisėti, būtent policijos pareigūnai išprovokavo konfliktą.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad byloje pateiktais duomenimis nėra nustatyta, kad policijos pareigūnų veiksmai būtų buvę neteisėti.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad apelianto D. B. administraciniai teisės pažeidimai, numatyti LR ATPK 174 str., 187 str. 2 d., yra visiškai įrodyti, byla ištirta išsamiai (LR ATPK 284 str. 1 d.), apylinkės teismas tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.