- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- 1-1989-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13008-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Nukentėjusysis
- L. D.
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, laikoma neteista (teistumas išnykęs),
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą:
ji 2025 m. balandžio 14 d., apie 11.50 val., parduotuvėje „IKI“, esančioje Taikos pr. 28, Klaipėdoje, pagrobė prie kasos Nr. 4 ant prekystalio paliktą L. D. 20 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 480 Eur. Tokiu būdu ji pagrobė L. D. priklausantį nedidelės 500 Eur vertės turtą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. M. kalta neprisipažino bei paaiškino, kad tą įvykį, kai kasoje buvo palikta piniginė, ji prisimena.. Tada prieš ją stovėjo moteriškė, kuri paliko piniginę. Ji paėmė tą piniginę, pamatė, kad moteriškė išėjo pro duris, ji bėgo iš paskos, bet, kol jai užsidegė šviesoforas, moteriškė įlipo į autobusą ir nuvažiavo. Ji nespėjo pribėgti ir piniginę paliko sustojime. Negali atsakyti, kodėl paėmė piniginę, ji tik norėjo gero žmogui. Vaizdo įraše matė, kad pirma ji piniginę įsidėjo į savo žalią tašę bei paskui uždėjo nupirktais produktais. Jos niekas nieko neklausė, kol buvo prie kasos, be to, kiek ji supranta, moteriškė rusakalbė, o ji nekalba rusiškai, mokyklą baigė 1985 metais, mokyklos laikais mokėjo rusų kalbą, bet dabar jos nebemoka. Nuolaidų kortelė, kurią ji panaudojo apsipirkdama, yra jos asmeninė, kai dirbo kebabinėje, ten dirbo toks vaikinukas, kuris jai ir atidavė tą kortelę. Šiuo metu dirba Klaipėdos medienoje, uždirba 900 eurų į rankas, už buto nuomą moka dukra, anksčiau buvo registruota Užimtumo tarnyboje, gaudavo pašalpą.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. D. paaiškino, kad tą dieną buvo su savo reikalais nuėjusi į mokesčių inspekciją, paskui nusprendė nusipirkti produktų ir nuėjo į „IKI“ parduotuvę. Turėjo iš bankomato nusiimti pinigus, nes butas, kuriame gyvena su mama, yra nuomojamas, ir tą dieną buvo sutarusi su buto šeimininku, kad kai jis atvyks, atiduos pinigus už nuomą. Ten prie kasų yra bankomatas, ji nuėjo prie bankomato nusiimti pinigus. Ji nuėmė pinigus iš mamos pensininkės kortelės ir iš savo darbinės kortelės. Tiksliai nepamena, bet nusiėmė apie 500 eurų. Pinigus įsidėjo į piniginę ir nuėjo į parduotuvę pirkti produktų. Pasiėmusi produktų, ji nuėjo prie kasos, pasiėmė piniginę ir išsiėmė savo banko kortelę, o piniginę padėjo priešais save ant stalo prie kasos. Už prekes atsiskaitė banko kortele, ją laikė rankoje. Buvo didelė žmonių, laukiančių kasoje, eilė ir ji skubėjo prekes sudėti atgal į vežimėlį, sudėjusi nuėjo, o piniginė taip ir liko gulėti ant prekystalio prie kasos. Kaip ji supranta, kaltinamoji pasinaudojo tuo momentu, nes piniginės ji pradėjo ieškoti iš karto, pirmiausia rankinuke, paskui tarp prekių. Ji labai pasimetė, ją pradėjo purtyti. Klausė kasininkės rusų kalba, ar ji (kasininkė) nematė jos piniginės. Kasininkė sakė nueiti pas apsauginį, ji pas jį nuėjo, apsauginis liepė kviesti policiją. Žmonės jai padėjo iškviesti policiją. Ji nematė, ką tuo metu darė kaltinamoji. Negalėjo net pagalvoti, kad kažkas gali paimti svetimą piniginę. Prie kasos buvo suoliukas, ji ant jo sėdėjo ir laukė policijos. Kaltinamoji meluoja, kad bandė ją vytis. Policijos laukė apie valandą. Dar kartą nusiėmė pinigų, nes jai reikėjo sumokėti nuomą. Pinigus nusiėmė, kai laukė policijos. Buto šeimininkas jos ilgai laukė, kol ji sutvarkė reikalus policijoje. Piniginėje buvo mamos ukrainietiška kortelė, ji turėjo dėl jos skambinti į U.. Policija jai padėjo užblokuoti mamos kortelę, nes kaltinamoji galėjo kortele pasinaudoti. Piniginės ji nerado.
Iš 2025 m. balandžio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. D. nurodė jos 2025 m. balandžio 14 d., apie 11.50 val., turto vagystės aplinkybes bei apie tai davė parodymus (1 t., 1-12 b. l.).
Iš AB Swedbank L. D. sąskaitos išrašo nuo 2025 m. balandžio 13 d. iki 2025 m. balandžio 15 d. matyti, kad iš bankomato, esančio Taikos pr. 28, Klaipėdoje, 2025 m. balandžio 14 d. 11.22 val. išgryninta 200 Eur bei 12.18 val. išgryninta 450 Eur (1 t., 93-94 b. l.).
Iš AB Swedbank V. P. sąskaitos išrašo matyti, kad 2025 m. balandžio 14 d. 11.21 val. iš bankomato, esančio Taikos pr. 28, Klaipėdoje, išgryninta 200 Eur (1 t., 106-110 b. l.).
Iš 2025 m. balandžio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti „Iki“ parduotuvės, esančios Taikos pr. 28, Klaipėdoje, vaizdo įrašai. 1. Vaizdo įrašas pavadinimu „59 apsauga“ spalvotas, be garso, ekrane matoma data 2025-04-14, laikas 11:19:59. Vaizdo kamera fiksuoja parduotuvėje „Iki“ praėjimą, dešinėje pusėje yra kasos, kairėje pusėje „Swedbank“ bankomatas, kavos automatas, terminalas, suoliukai. Vaizdo įraše matyti, kad 11:20:08 prie „Swedbank“ bankomato prieina moteris, šviesių trumpų plaukų, stambaus kūno sudėjimo, vilki tamsios spalvos rūbus, rankose laiko raudonos spalvos rankinę, tyrimo duomenimis L. D.. 11:22:34 ji nueina nuo bankomato ir atsisėda ant suoliuko, esančio šalia bankomato. 11:24:14 moteris atsistoja nuo suoliuko ir nueina į vaizdo kameros nestebimą zoną. Įrašo trukmė 04:59 min. 2. Vaizdo įrašas pavadinimu „99 Įėjimas“ spalvotas, be garso, ekrane matoma data 2025-04-14, laikas 11:30:00. Vaizdo kamera fiksuoja parduotuvės „Iki“ įėjimo/išėjimo automatines duris. Vaizdo įraše matyti, kad 11:32:08 į parduotuvę užeina moteris, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, kurie surišti, vilki juodą striukę, raudonas kelnes, užsidėjusi baltą šaliką, avi juodos spalvos batus su baltais padais, rankoje neša žalios spalvos maišelį, ant pečių užsidėjusi šviesios spalvos kuprinę. Įrašo trukmė 02:57 min. 3. Vaizdo įrašas pavadinimu „Kasa 4“ spalvotas, be garso, ekrane matoma data 2025-04-14, laikas 11:44:57. Vaizdo kamera fiksuoja kasą Nr. 4, vaizdas iš viršaus. Vaizdo įraše matyti, kad 11:45:15 prie kasos prieina L. D. su vežimėliu, kuriame įdėta raudona rankinė. L. D. kairėje rankoje laiko juodą piniginę, dešinėje rankoje laiko nuolaidų „Mylimiausią“ kortelę. Kasininkei skenuojant prekes, L. D. prideda nuolaidų kortelę prie kortelių skaitytuvo, po to įsideda ją į piniginę, išima iš piniginės „Swedbank“ kortelę, savo juodą piniginę pasideda ant kasos stalo kampe ir pradeda dėti pirkinius į maišelį. Kasininkei nuskenavus prekes, L. D. atsiskaito už pirkinius „Swedbank“ kortele, susideda pirkinius į vežimėlį ir nueina nuo kasos, savo juodos piniginės nepaima, piniginė lieka ant kasos stalo. 11:47:09 prie kasos prieina moteris su žalios spalvos maišeliu rankoje, vilkinti juodą striukę, baltą šaliką, raudonas kelnes, kuri 11:47:11 prie kortelių skaitytuvo prideda nuolaidų „Mylimiausią“ kortelę, po to kortelę įsideda į savo piniginę. Minėta moteris mato ant kasos stalo paliktą L. D. juodą piniginę, 11:47:19 ji paima paliktą svetimą piniginę ir deda ją į savo žalios spalvos maišelį, po to deda į maišelį nuskenuotus pirkinius (pusę kepalo tamsios duonos, du batonus, pieno pakelį, grietinės indelį ir 3 svogūnus), atsiskaito už pirkinius grynais pinigais, kasininkė paduoda jai kasos kvitą. Jai atsiskaitant 11:47:42 prie kasos prieina L. D., galimai klausia kasininkės dėl paliktos piniginės. 11:48:14 moteris paėmusi L. D. piniginę, jos negrąžina ir nueina nuo kasos. L. D. pasilieka prie kasos. Įrašo trukmė 04:59 min. 4. Vaizdo įrašas pavadinimu „08 Kasos“ analogiškas vaizdo įrašui pavadinimu „Kasa 4“. 5. Vaizdo įrašas pavadinimu „59 apsauga“ spalvotas, be garso, ekrane matoma data 2025-04-14, laikas 11:45:12. Vaizdo kamera fiksuoja parduotuvėje „Iki“ praėjimą, dešinėje pusėje yra kasos, kairėje pusėje „Swedbank“ bankomatas, kavos automatas, terminalas, suoliukai. Vaizdo įraše matyti, kad L. D. kasoje atsiskaito už prekes, deda pirkinius į vežimėlį ir 11:46:38 su vežimėliu nueina nuo kasos iki priešais esančio suoliuko, kur apžiūri savo daiktus, galimai pastebi, kad prie kasos paliko piniginę, skubiai su vežimėliu grįžta prie kasos jos ieškoti. Jai būnant prie kasos, 11:47:52 moteris su žalios spalvos maišeliu rankoje, vilkinti juodą striukę, baltą šaliką, raudonas kelnes, nuo kasos nueina. Įrašo trukmė 05:02 min. (1 t., 114-116 b. l.).
Iš 2025 m. gegužės 28 d. UAB „IKI Lietuva“ atsakymo matyti, kad 2025 m. balandžio 14 d., apie 11.47 val., 4 kasoje parduotuvėje „IKI“, esančioje Taikos pr. 28, Klaipėdoje, asmuo, atsiskaitęs už prekes grynais, panaudojo V. G. priklausančią „Iki mylimiausią“ lojalumo kortelę (1 t., 125-126 b. l.). ??
Iš 2025 m. liepos 9 d. Klaipėdos AVPK vyresniosios tyrėjos D. S. tarnybinio pranešimo dėl asmens nustatymo matyti, kad įtariamosios nuotrauka 2025 m. liepos 8 g. buvo patalpinta žiniasklaidos priemonėse https://www.atviraklaipeda.lt/2025/07/08/praso-padeti-atpazinti-moteri-3/ ir https://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/nusikaltimai-ir-nelaimes/policija-praso-padeti-atpazinti-moteri-1710266. Į skelbimą atsiliepė du asmenys, kurie nurodė, kad atpažįsta nuotraukoje užfiksuotą moterį, nurodė, kad tai L. M. (1 t., 141 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje
Vagystė pagal BK 178 straipsnį – tai tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Nors kaltinamoji L. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, kalta neprisipažino ir parodė, kad ji paėmė paliktą piniginę, norėdama ją grąžinti nukentėjusiajai, bėgo paskui ją, bet kol jai užsidegė šviesoforas, moteriškė įlipo į autobusą ir nuvažiavo, todėl ji piniginę paliko sustojime, tačiau, teismo nuomone, tokia jos versija yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Pirmiausia, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. D. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog prieš piniginės pagrobimą ji joje turėjo 480 Eur, kurių dalį buvo ką tik išsiėmusi iš bankomato, šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina AB Swedbank L. D. ir V. P. sąskaitų išrašai, iš kurių turinio matyti, kad iš bankomato esančio Taikos pr. 28, Klaipėdoje, 2025 m. balandžio 14 d. 11.22 val. nuimta 200 Eur bei 12.18 val. nuimta 450 Eur, o 2025 m. balandžio 14 d. 11.21 val. iš V. P. kortelės nuimta 200 Eur, taip pat „Iki“ parduotuvės, esančios Taikos pr. 28, Klaipėdoje, vaizdo įrašų turinys, kuriuose matyti, kaip nukentėjusioji atlieka bankines operacijas prie bankomato. Tokias pat aplinkybes L. D. nurodė ir į vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie jos parodymus užfiksavo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu, peržiūrint pateiktus vaizdo įrašus, patvirtino, kad tai ji paėmė L. D. piniginę, kurią įsidėjo į žalią tašę ir, susimokėjusi už pirkinius, išėjo iš parduotuvės, gi jos versiją, kad ji piniginę paėmė norėdama ją atiduoti išėjusiai nukentėjusiajai, paneigia tų pačių „Iki“ parduotuvės, esančios Taikos pr. 28, Klaipėdoje, vaizdo įrašų turinys, kuriuose matyti, kaip kaltinamoji staigiais judesiais paima piniginę ir ją įsideda į tašę bei ją užkrauna savo pirkiniais, o nukentėjusioji net nebuvo išėjusi iš parduotuvės, buvo netoli kasos, be to, nukentėjusioji, dar kaltinamajai būnant prie kasos, priėjo prie kasininkės ir, kaip teigė nukentėjusioji, klausė kasininkės apie paliktą piniginę.
Taigi teismas aptartais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamoji L. M. 2025 m. balandžio 14 d., apie 11.50 val., parduotuvėje „IKI“, esančioje Taikos pr. 28, Klaipėdoje, pagrobė prie kasos Nr. 4 ant prekystalio paliktą L. D. 20 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 480 Eur. Kaltinamoji L. M. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia – ji suvokė, kad vogdama svetimą piniginę, pasisavina svetimą turtą, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamosios veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Dėl bausmės
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamosios L. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji L. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, bausta administracine tvarka už įvairius nusižengimus, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai skirtina ne pati griežčiausia BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur turtinės žalos ir 1 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios L. M. (1 t., 70-72 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. D. apklausiama dėl turtinės žalos parodė, kad ji prašo priteisti 500 eurų turtinę žalą, t. y. tą sumą, kurią pavogė kaltinamoji L. M.. Civilinis ieškinys dėl 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamoji pagrobė nukentėjusiajai priklausantį 500 Eur vertės turtą.
Tuo tarpu civilinio ieškinio dalis dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkintina iš dalies. Nukentėjusioji L. D. teisiamojo posėdžio metu apklausiama dėl neturtinės žalos parodė, kad ji yra ligotas žmogus, turi hipertoniją ir diabetą, po įvykio ji visą savaitę bandė atsistatyti, gydėsi. Jos mama yra neįgali, jai 85 metai. Ji labai sunkiai dirba po 12-14 val., kad gautų minimalų atlyginimą. Mano, kad turi gauti moralinę kompensaciją.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamosios tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji L. D. patyrė dvasinius išgyvenimus – nerimą, stiprų stresą, kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog L. D. būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas ar sukeltos ilgalaikės itin neigiamos pasekmės. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kaltinamosios bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiosios L. D. patirtos neturtinės žalos dydis yra 300 Eur.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. D. iš nuteistosios L. M. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.