- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- ATP-103-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-01411-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauko M. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo M. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130² str. 4 200 Lt (1 216 eurų) bauda ir transporto priemonės BMV 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. lapkričio 16 d. M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 16 d., apie 2.30 val., Šilutės r., Švėkšnos mstl., Liepų a. vairavo automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,82 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones po to, kai 2014-10-20 jam paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą. Šiais savo veiksmais M. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimu M. V. pripažino kaltu padarius ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 4 200 Lt (1 216 eurų) baudą ir konfiskavo automobilį BMV 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukas M. V. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą pakeisti – taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą skirti nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo. Teigia, jo su skundžiamu teismo nutarimu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimui, kuriuo išaiškinta dėl ATPK 30¹ str. 2 d. (2007-12-13 redakcija) neatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teismas nevertino tos aplinkybės, kad automobilis „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. S. ir kad šį automobilį jis paėmė be savininko žinios ir sutikimo. Pats teismas nustatė aplinkybę, kad jis, M. V., automobilį vairavo be D. S. leidimo ir jam nežinant. Nepaisydamas to, teismas padarė išvadą, jog: „<...> automobilis turi būti konfiskuojamas, nežiūrint to, kad jis yra ne M. V. nuosavybė. Automobilis buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, o tokiu atveju dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130² str. padarymo, konfiskuojamas daiktas nepriklausomai nuo jo nuosavybės teisės (ATPK 26 str.).“
Apeliantas M. V. pažymi, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9d., 2006 m. birželio 6d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai reiškia, kad Konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus ( kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d, 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatymuose įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d, 2005 m. lapkričio 3 d, 2005 m. lapkričio 16d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).
Apelianto nuomone, esant byloje nustatytai aplinkybei, jog automobilis, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 130² str., buvo paimtas be savininko žinios ir sutikimo, taigi prieš savininko valią, jis neturėtų būti konfiskuojamas. Todėl apeliantas prašo taikyti jam ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir nekonfiskuoti ne pažeidėjui priklausančio automobilio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas prašo atmesti M. V. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą i palikti galioti skundžiamą Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn patraukas M. V. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konfiskavo D. S. priklausančią transporto priemonę „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes šį automobilį jis vairavo be savininko žinios ir sutikimo, todėl, apelianto nuomone, D. S. priklausanti transporto priemonė neturi būti konfiskuota, nes dėl padaryto pažeidimo nėra jo kaltės. Taigi iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliantas M. V. nesutinka su ta Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimo dalimi, kuria jam taikyta papildoma administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso D. S., konfiskavimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
ATPK 26 str. 1 d. inter alia nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų.
ATPK 130² str. inter alia nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų ir transporto priemonės konfiskavimą. Kaip matyti, transporto priemonės konfiskavimas, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.
Taigi, kad nagrinėjamu atveju būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir pažeidėjui M. V. neskirti papildomos nuobaudos – D. S. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria M. V. padarė ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš automobilio savininko D. S. valią. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas tokio fakto nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentus bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad automobilio „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. S. yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, tad pagrindo taikyti pažeidėjui M. V. ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą neskirti šio straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – pažeidimo padarymo įrankio (automobilio) konfiskavimo – nėra. Apygardos teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ATPK 26 str. 1 d. ir 130² str. nuostatas. M. V. paskirta administracinė nuobauda, t. y. pagrindinė ATPK 130² str. sankcijoje numatyta nuobauda – – 4 200 Lt (1 216 eurų) bauda ir papildoma nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis – automobilio BMV 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas, yra teisinga.
Kaip matyti tiek iš administracinėnėn atsakomybėn patraukto M. V., tiek iš automobilio savininko M. S. teisme duotų parodymų, įvykio dieną jie pas M. S. namuose šventė draugo išeistuves. Automobilio savininkas M. S. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad bešvenčiant draugo išleistuves jam paskambino draugė, todėl jis išėjo į lauką pasikalbėti su drauge telefonu ir atsisėdęs į automobilį užmigo. Automobilio rakteliai buvo spynelėje. Jis prabudo tik tada, kai M. V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 20). Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad įvykio dieną, būdamas išgėręs, vairavo draugo M. S. automobilį, kai šis automobilyje miegojo. Nurodė, kad automobilį pasiėmė savavališkai (b. l. 20). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog automobilio „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. S. su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Švęsdamas draugo išleistuves su draugais, iš jų ir su pažeidėju M. V., D. S. visiškai nesirūpino savo daiktu, netgi priešingai, palikdamas automobilio raktelius automobilio spynelėje, sudarė galimybę bet kam juo naudotis, elgėsi itin rizikingai. Už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas, perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo neteisėto panaudojimo. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad D. S., palikdamas automobilio raktelius prieinamoje vietoje, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad jam priklausantis automobilis nebūtų panaudotas pažeidimo padarymui. Daryti išvadą, kad M. V. D. S. automobilį pasiėmė prieš daikto savininko valią, neleidžia ir tai, kad dėl šio įvykio D. S., žinodamas, kad jo automobilis yra sulaikomas, nesikreipė į policiją dėl neteisėto automobilio užvaldymo, nors, kaip pats nurodė, juo savavliškai naudojosi išgėręs draugas. Priešingai – tuo metu, kai M. V. buvo sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų, kartu su juo važiavęs D. S. pastarųjų neinformavo, jog draugas M. V. jam priklausantį automobilį pasiėmė savavališkai. Tokių aplinkybių patikrinimo metu nenurodė ir pažeidėjas M. V., nes, kaip matyti iš jam surašyto administraciniame teisės pažeidimo protokolo, grafoje „Asmens paaiškinimas“ jis tik nurodė: „Paaiškinsiu teisme.“ (b. l. 5). Kaip matyti iš policijos pareigūnų O. V. ir V. G. 2014-11-16 tarnybinių pranešimų (b. l. 11, 12), juose neužfiksuoti jokie duomenys apie tai, kad M. V. savavališkai pasiėmė D. S. priklausantį automobilį ir juo disponavo prieš savininko valią. Esant šiems duomenims, apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė. Savininko teisės ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimo padarymui panaudojo daiktą (automobilį ar kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o šiuo atveju tokios išvados daryti negalima.
Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad D. S. priklausantis automobilis „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas prieš savininko valią ir kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. juo disponavo neteisėtai, todėl negalima išvada, kad D. S. neatsakingas už savo nuosavybės panaudojimą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatų ir nekonfiskuoti šiuo atveju ne jam priklausančio automobilio. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kadangi automobilis prarastas dėl neteisėtų M. V. veiksmų, automobilio savininkas D. S. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, reikalaudamas iš kalto asmens atlyginti padarytą žalą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas pažeidimo padarymo įrankį – automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisingai taikė ir aiškino ATPK 26 straipsnio 1 dalies ir 130² straipsnio nuostatas, toks teismo sprendimas atitinka teismų praktiką. Todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo keisti teismo sprendimą dėl pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauko M. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.