- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- e2YT-6546-617/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. P. ir S. P. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai L. P. ir S. P. pareiškime nurodė, kad jiems kartu su broliu D. P. priklausė po 1/3 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jie visi gyveno. (duomenys neskelbtini) mirė jų brolis D. P., kuris nei sutuoktinės, nei vaikų neturėjo. Po jų brolio mirties jie liko gyventi jiems ir mirusiam broliui priklausančiame name, šį turtą – namą, tame tarpe ir brolio dalį, valdo kaip savo. Tokiu būdu jie priėmė palikimą po brolio D. P. mirties. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P. ir S. P. priėmė palikimą po jų brolio D. P. mirties (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pateiktą pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai L. P. ir S. P. yra D. P., mirusio (duomenys neskelbtini), broliai. L. P., S. P. ir D. P. dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklausė žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), kuri jie paveldėjo po savo motinos K. P. mirties, ir kuriame jie visi gyveno. Po D. P. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio ( įpėdinių ) pagal įstatymą ar įpėdinio ( įpėdinių ) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas ( LR CK 5.50 straipsnio 3 dalis ).
Pareiškėjai nurodė, kad jie kartu su broliu D. P. gyveno jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mirus D. P., jie liko gyventi tame pačiame name ir valdo visą gyvenamąjį namą, tame tarpe ir mirusio brolio dalį, moka mokesčius. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad L. P. ir S. P. po jų brolio D. P. mirties toliau gyveno ir valdė jiems priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Kadangi L. P., S. P. ir D. P. kartu gyveno jiems priklausančiame name, mirus D. P. pareiškėjai liko gyventi tame pačiame name, po brolio mirties prižiūrėjo ir rūpinosi turtu, valdė turtą kaip savo, darytina išvada, kad L. P. ir S. P. po brolio D. P. mirties priėmė palikimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas patenkina L. P. ir S. P. pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448, 270 str., teismas
nusprendžia:
L. P. ir S. P. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P. ir S. P. priėmė palikimą po jų brolio D. P. mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.