- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-22
- Bylos Nr.
- R-822-18-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- Lietuvos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P., dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija; atsakovas) 2011 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. Sp-134 „Dėl partijų kandidatų sąrašų registravimo savivaldybių tarybų rinkimuose panaikinimo (toliau – ir Sprendimas) panaikino partijų kandidatų sąrašų registravimą. Šiuo sprendimu patvirtinto sąrašo 14 numeriu nurodytas 33 Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos iškeltas kandidatas A. P..
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. Sp-134 dalį dėl 33 Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos kandidatų sąrašo Kauno miesto savivaldybėje Nr. 15.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas ginčijamu sprendimu iš pareiškėjo kandidatų sąrašo rinkimams į Kauno miesto savivaldybės tarybą išbraukė A. P., kaip nedeklaravusį savo gyvenamosios vietos Kaune. Teigia, kad toks atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. sausio 24 d. (pareiškinių dokumentų pateikimo dieną) A. P. paskutinis gyvenamosios vietos adresas buvo Kauno miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Jis nuo 1996 m. kovo 15 d. gyvena jo sutuoktinei N. P. nuosavybės teise priklausančiame name. Be to, A. P. ir dirba Kaune – nuo 2002 m. rugsėjo 2 d. jis dirbo Maironio literatūros muziejuje, o nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. dirba J. Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėju.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas; STRĮ) 2 straipsnio 3 dalį, nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas ir pilietis, kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Atsižvelgęs į tai, kad A. P. turi nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą Kaune, taip pat ilgus metus dirba Kaune, dari išvadą, kad A. P. atitinka STRĮ 2 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir turi teisę būti savivaldybių tarybų rinkimų partijos keliamų kandidatų sąraše bei dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose.
Pareiškėjas 2011 m. vasario 22 d. patikslino savo skundą ir patikslintame skunde, be anksčiau jau pateikto, iškėlė dar vieną reikalavimą – panaikinti 2011 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą Nr. Sp-133 „Dėl kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, įregistravimo panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas kandidato A. P. a/k (duomenys neskelbtini) kaip neteisingai deklaravusio gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje, registravimas.
II.
Atsiliepimu į skundą atsakovas su skundu nesutinka.
Pažymi, kad nagrinėjamu atveju netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios fizinio asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, kadangi STRĮ 2 straipsnio 3 dalyje numatytas vienintelis nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo būdas – gyvenamosios vietos deklaravimas. Teigia, kad šiuo atveju reikšmingas yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys, kuris nustato, jog savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos. A. P. pareiškiniai dokumentai buvo pateikti 2011 m. sausio 24 d. Atsakovas nurodo, kad, nustatydamas gyvenamąją vietą, jis remiasi oficialiais duomenimis, gautais iš Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos. Šios tarnybos išduotoje pažymoje nurodyta, jog A. P. nuo 1990 m. kovo 7 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Ukmergės rajono savivaldybėje, Taujėnų seniūnijoje. Kadangi šis asmuo kandidatavo į kitos savivaldybės (Kauno miesto) tarybos narius, todėl jis turėjo būti išbrauktas iš kandidatų sąrašų. STRĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato vienintelį gyvenamosios vietos nustatymo būdą – gyvenamosios vietos deklaravimą.
Atsakovas pažymi, kad A. P., kaip siekiančiam gauti savivaldybės tarybos nario mandatą asmeniui, turėtų būti taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Pažymi, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad A. P. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ne toje savivaldybėje, kurioje yra keliamas kandidatu, ir tik 2011 m. vasario 2, t.y praleidus STRĮ nustatytą naikinamąjį terminą, pastarasis deklaravo gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kuriame keliamas kandidatu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 119 straipsnio 2 dalis apibrėžia asmenis, galinčius būti renkamais savivaldybių tarybų nariais, bei asmenis, galinčius rinkti savivaldybių tarybų narius, pateikia pagrindinius savivaldybių tarybų rinkimų principus. Pagal Konstituciją, savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Konstitucija įstatymų leidėjui suteikia kompetenciją įstatymu reglamentuoti savivaldybių tarybų rinkimų tvarką. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje asmens pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius turėjimas siejamas su teisiniu faktu – asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame administraciniame vienete. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą įstatymu nustatyti tokią asmens nuolatinio gyvenimo atitinkamame administraciniame vienete fakto nustatymo tvarką, kad savivaldybių tarybų nariais būtų renkami tik tie asmenys, kuriuos galima pagrįstai laikyti nuolatiniais atitinkamų administracinių vienetų gyventojais. Priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinės vietos savivaldos sampratos.
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos. Tam, kad asmuo būtų įregistruotas kandidatu, jis turi atitikti ne tik nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvoką, apibrėžtą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, bet ir atitikti kitus šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, tarp jų ir reikalavimą iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos būti deklaravusiam gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamoji vieta yra gyventojų registro duomuo. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos gyventojas vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose. Pagal šio įstatymo reikalavimus A. P. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Kauno miesto savivaldybės teritorijoje iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos, t. y. iki 2011 m. sausio 24 d. Todėl paaiškinimai dėl de facto kitos gyvenamosios vietos adreso, nei ji deklaruota pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, negali būti laikomi tinkamu gyvenamosios vietos deklaravimu, atitinkančiu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo reikalavimus. Iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos, A. P. savo gyvenamąją vietą teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaravęs Ukmergės rajono savivaldybėje, Taujėnų seniūnijoje, Paąžuolių kaime (b. l. 45), t. y. ne tos savivaldybės teritorijoje, kurioje buvo keliama jo kandidatūra. Todėl atsakovo sprendimas dėl A. P. išbraukimo iš kandidatų sąrašų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pagrindu yra pagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad skundžiami atsakovo sprendimai yra pagrįsti, ir tenkinti skundą bei naikinti skundžiamus sprendimus nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 88 straipsnio 1 punktu ir 121 straipsniu, teisėjų kolegija
n usprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.