Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Aušrai Čepulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., vertėjui Audriui Krušnai, išnagrinėjusi R. B. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2016-08-17, apie 04.30 val., Laisvės pr., Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas po paklaidos lengvas, 1,00 promilių girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Apklaustas teisme R. B. parodė, kad buvo namuose ir pradėjo skaudėti krūtinę, atrodo, jog tai buvo 16 dieną. Paskambino pažįstamai moteriai G. S.. Jis, R. B. nuvažiavo pas ją ir ji davė jam vaistų, tai buvo vakare. Po to, apie 4 val. jis, R. B. atsikėlė, dar ji davė vaistų ir nuvažiavo į darbą. Vaistai buvo skysto pavidalo. Alkoholio visai nevartoja. Pasak R. B., vieną mažą alaus išgėrė vakare.

Apklausta teisme liudytoja G. S. parodė, kad yra R. B. draugė. R. B. paskambino ir paklausė ar gali atvažiuoti pas ją, G. S., nes pastarajam skauda krūtinę. Ji, G. S. nėra gydytoja, pati vartoja gudobelę. Kai R. B. atvažiavo, ji, G. S. davė gudobelės, gal 35, gal 40 lašelių įpylė, gudobelės davė vakare, po to, ryte dar davė. Pasak G. S., R. B. buvo blaivus, toks atvažiavo, tikrai nebuvo išgėręs, pastarajam ji davė gudobelės skysčio.

Apklaustas teisme liudytojas D. K. parodė, kad neprisimena įvykio, teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą paaiškino, kad iš asmens akių matėsi, jog pavargęs, neišsimiegojęs, iš burnos jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Asmuo aiškino, kad vakar vakare išgėrė alkoholio ir šiandien važiuoja į darbą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-08-17, apie 04.30 val., Laisvės pr., Vilniuje, buvo patikrinimui sustabdytas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. B.. Bendraujant su minėtu vairuotoju, iš pastarojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, vairuotojas aiškino, kad vakare gėrė alaus. Alkoholio pagalba minėtam vairuotojui R. B. buvo nustatytas lengvas, 1,02 promilių girtumo laipsnis. Vairuotojas su padarytu pažeidimu sutiko.

Patikros alkotesteriu duomenimis, R. B. 2016-08-17 apie 04.52 val. nustatytas 1,02 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog R. B. pažeidė KET 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Pats R. B. neigia vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, tvirtindamas, kad iš vakaro buvo vartojęs Gudobelės ekstrakto, bei išgėrė vieną mažą alaus vakare. Tačiau tokius jo teiginius teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes juos visiškai paneigia teismo surinkti ir ištirti įrodymai.

Visų pirma pažymėtina tai, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. pripažino padaręs pažeidimą, nurodydamas, kad vakare išgėrė alaus, važiavo į darbą, šį savo prisipažinimą patvirtindamas savo parašu. Tuo tarpu teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė priešingai, t.y. kad nevairavo neblaivus, buvo išgėręs Gudobelės ekstrakto, vakare buvo išgėręs vieną mažą alaus. Tuo tarpu iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, kad vairuotojas su padarytu pažeidimu sutiko, aiškino, kad vakare gėrė alaus. Apklaustas policijos pareigūnas D. K. tvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jiems minėjo, jog vakar vakare išgėrė alkoholio ir šiandien važiuoja į darbą, t.y. nieko neminėjo apie tai, kad yra vartojęs Gudobelių ekstrakto. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūno parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis pažinotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, būtų suinteresuotas bylos baigtimi, siektų jį melagingai apkalbėti ar kitaip jam pakenkti, todėl teismas jo parodymus pripažįsta patikimais. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašė po pasiaiškinimu administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl akivaizdu, kad nors ir buvo neblaivus, suvokė ką rašantis ir teismo įsitikinimu, nurodė tikrąsias pažeidimo aplinkybes. Kitaip aiškinant jo paaiškinimo surašymo aplinkybes, išeitų, kad užuot nurodęs tikrąją savo veiksmų seką ir priežastį, t.y., kad jis vairavo blaivus, buvo vartojęs Gudobelės ekstrakto, o alų gėrė vakare bei jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažįsta, jis nurodė išgalvotas aplinkybes, pripažindamas pažeidimą, kurio nepadarė, o toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys būtų visiškai nesuprantamas ir nelogiškas. Teismo įsitikinimu, pažeidimo nepadaręs asmuo, dėtų visas pastangas įrodyti, kad yra apkaltintas nepagrįstai, nurodydamas tikrąsias įvykio aplinkybes, tačiau, kaip minėta, R. B. pareigūnams apie aplinkybes, kurias jis nurodė teismo posėdyje, policijos pareigūnams neužsiminė. Be to, policijos pareigūnas D. K. teigė, kad nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, iš asmens akių matėsi, jog pavargęs, neišsimiegojęs. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugų parodymus, būtina atkreipti dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį. Paprastai, dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių minėtų asmenų parodymai gali neatspindėti tikrosios įvykių raidos ar tam tikrų aplinkybių. Kadangi liudytoja G. S. yra pažeidėjo draugė, pastarosios subjektyviais parodymais, jog ji davė gudobelės, gal 35, gal 40 lašelių įpylė, gudobelės davė vakare, po to, ryte dar davė, R. B. buvo blaivus, toks atvažiavo, tikrai nebuvo išgėręs, pastarajam ji davė gudobelės skysčio, teismas nesivadovauja, nes jie prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esančiai duomenų visumai.

Šie teismo ištirti įrodymai, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad R. B. nustatytas 1,02 promilės neblaivumas, alkotesterio patikros sertifikatu, iš kurio matyti, kad alkotesteris tinkamas naudoti iki 2017-01-11, tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, leidžia teismui daryti kategorišką išvadą, kad R. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad R. B. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, o vaistinio preparato vartojimo aplinkybes nurodė siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padaryto teisės pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, sąžiningai atlieka jam skirtą darbą, turi puikių asmeninių savybių, per savo darbo laiką nėra gavęs drausminių nuobaudų ar žodinių pastabų, todėl pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

R. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., skirti 289 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 1 d., baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16060586340 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.