- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1-147-903/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00034-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kaltinamasis
- E. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E.V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. V. siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršijo 100 MGL, įrašė į deklaraciją, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir į nustatyta tvarka patvirtintą kitą dokumentą - Pranešimus apie apdraustuosius - žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:
jis, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-02-08, būdamas (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vienasmeniu valdymo organu – mažosios bendrijos vadovu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) ūkinę, finansinę veiklą, bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą privalomų deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Pranešimų apie apdraustuosius pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 16 dalį, numatančią, kad „Mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, 19 dalį, numatančią, kad „Mokestinė prievolė - mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą...“, 40 straipsnį, numatantį, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė<..> vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, 3 bendrijos darbuotojams būdamas išmokėjęs iš viso 7163,98 Eur, iš jų A. M. – 2458,74 Eur, D. G. – 2870,16 Eur, K. S. – 1835,08 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (10030,60 Eur priskaičiuota darbo užmokesčio suma), pagal mokesčių mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, tyčia neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 1893,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei mokesčių administratoriui 2017-02-16 elektroniniu būdu pateiktoje 2016 metų Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) tyčia įrašė neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą, tai yra, šioje deklaracijoje, 16 eilutėje, tyčia nedeklaravo iš viso 10030,60 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio, 17 eilutėje nedeklaravo 1893,33 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Taip pat E. V., pažeisdamas 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 2002-12-03 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nurodantį, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimą, nurodantį, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, be to, pažeisdamas 2003-07-04 Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusias A. P. ir E. B., nesuvokusias jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, tyčia pastarosioms nepateikė duomenų apie faktiškai įvykusias (duomenys neskelbtini) finansines operacijas – apskaitos dokumentais nepagrįstą darbo užmokesčio priskaitymą iš viso 10454,08 Eur, kurios neturėdamos šių duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikusios 18 Pranešimų apie apdraustuosius (forma SAM versija 05, versija 06) įrašė neteisingus duomenis apie turtą - apdraustųjų asmenų pajamas, tai yra pranešimuose nedeklaravo 3 apdraustiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio iš viso 10454,08 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4). Taip E. V. tyčia, siekdamas išvengti (duomenys neskelbtini) mokesčių sumokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 4250,07 Eur įmokų (eilutėje P20.5), iš jų 3238,67 Eur (30,98 proc.) socialinio draudimo įmokų, 313,62 Eur (3 proc.) sveikatos draudimo įmokų, 627,26 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 70,52 Eur (2 proc.) pensijų įmokų.
Taip E. V., būdamas (duomenys neskelbtini) vienasmeniu valdymo organu – mažosios bendrijos vadovu, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, tai yra, 6143,40 Eur mokesčių ir įmokų valstybės biudžetui, į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintą kitą dokumentą - Pranešimus apie apdraustuosius - įrašė žinomai neteisingus duomenis apie jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą bei elektroniniu būdu pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, taip išvengdamas 6143,40 Eur sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Be to, E. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
jis, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-02-08, eidamas (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vienasmenio valdymo organo – mažosios bendrijos vadovo pareigas ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) ūkinę, finansinę veiklą, bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, tai yra, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tyčia, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusias A. P. ir E. B., nesuvokusias jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, veikdamas apgaule, tyčia, pastarosioms nepateikė duomenų apie laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31 iš bendrijos veiklos gautų, apskaitos dokumentuose neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktų pajamų 3 bendrijos darbuotojams iš viso išmokėto 7517,60 Eur darbo užmokesčio, iš jų A. M. – 2458,74 Eur, D. G. – 2870,16 Eur, K. S. – 2188,70 Eur, kurios, neturėdamos duomenų apie šį išmokėtą darbo užmokestį, (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, susijusių su darbo užmokesčio išmokėjimu, tai yra 10454,08 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 7517,60 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir 6143,40 Eur (1893,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 4250,07 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų) mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Taip E. V. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31, būdamas (duomenys neskelbtini) vienasmeniu valdymo organu – mažosios bendrijos vadovu, padarydamas išdėstytus teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2016-01-01 iki 2017-02-08. Buhalterinę apskaitą tvarkė A. P. ir E. B.. Darbo užmokestis buvo pastovus, G. ir S. buvo nustatytas valandinis darbo užmokestis. Oficialus darbo užmokestis buvo pervedamas į kortelę. Reikėjo pirkti autodalis, darbo rūbus, atsirado skolos, nebeišgalėjo mokėti skolų. Neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas iš serviso pajamų, buvo mokamos iš savo lėšų. Buvo geri darbuotojai, nesinorėjo jų prarasti. Deklaracijas VMI ir Sodrai teikė jis ir buhalterės. Buhalterės nežinojo apie neapskaitytą darbo užmokestį.
Iš liudytojos A. P. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterės pareigose dirbo nuo 2015-11-19 iki 2016-12-02. Šioje bendrovėje dirbo nepilnu etatu, kadangi be šitos įmonės turėjo ir kitų įmonių, kurioms tvarkė buhalterinę apskaitą. Nors (duomenys neskelbtini) direktorius buvo E. V., tačiau bendrovei realiai vadovavo E. tėvas R. V., su kuriuo ir derindavo visus einamuosius klausimus. R. V. žmona R. V. ėjo administratorės (sekretorės) pareigas. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ji tvarkė tik pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Kelis kartus per savaitę atvykdavo į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), ten suvesdavo susikaupusius dokumentus, atlikdavo savo darbus, atidirbusi 2-4 valandas išvykdavo, nes dirbo ne pilnu etatu. Už bendrovės kasą buvo atsakingas pats bendrovės direktorius E. V.. Prie banko prisijungimų ji neturėjo, jai tik būdavo pateikti bankiniai išrašai. Į jos pareigas įėjo vesti (duomenys neskelbtini) apskaitą pagal pirminius apskaitos dokumentus, teikti ataskaitas valstybės įgaliotoms institucijoms, ruošti darbuotojams darbo sutartis bei skaičiuoti jiems darbo užmokestį pagal pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Paskaičiavus atlyginimus, paruošdavo darbo užmokesčio žiniaraščius, kuriuos palikdavo ant savo darbo stalo. Kai jau būdavo išmokėtas darbo užmokestis, jai grąžindavo žiniaraščius su parašais. Atlyginimo darbuotojams ji nemokėdavo, o tik skaičiuodavo. Kas ir kaip mokėdavo atlyginimus darbuotojams, jai nėra žinoma, jai atlyginimas buvo mokamas bankiniu pavedimu (1 t., 133-136 b. l.).
Iš liudytojos E. B. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigose dirbo nuo 2016-12-08 iki 2017-02-01. Į darbą priėmė R. V., direktoriaus pareigas tuo metu ėjo E. V.. Jos darbo vieta buvo ofise - (duomenys neskelbtini). Apskaitos dokumentus tvarkymui pateikdavo R. V. ir R. V.. Jai dokumentus perdavė, surašant priėmimo-perdavimo aktą, prieš tai dirbusi buhalterė Rasa (pavardės nepamena). (duomenys neskelbtini) darbuotojus samdė (duomenys neskelbtini). Sprendžiant iš įmonės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, darbuotojai dirbo apie 8-12 val. per parą, tačiau tabelyje rodė tik po 2 val. Kokie tenai dirbo darbuotojai, nepamena. Įmonėje tabelius sudarydavo R. V.. Atlyginimo skirtumas tarp priskaityto darbo užmokesčio apskaitoje ir realiai priskaityto už darbą (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo mokamas vokeliuose. Kiek (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbo valandų (duomenys neskelbtini) galima sužinoti tik iš jų pačių (1 t., 153-157 b. l.).
Iš liudytojo K. S. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) operatoriaus pareigose dirbo nuo 2016-01-19 iki 2017-02-22. Į darbą priėmė (duomenys neskelbtini) direktorius E. V., su kuriuo pasirašė darbo sutartį. Darbo sutartyje buvo numatytas valandinis atlyginimas. Kiek prisimena, už valandą buvo numatytas 2,80 eurų atlygis. Darbo vieta buvo LEZ teritorijoje esančioje plastmasės granulių gamykloje, sandėlyje. Į jo pareigas įėjo pakuoti granules į maišus, juos pakrauti į automobilius. Plastamės granulių gamykla samdė darbo jėgą ir iš kitų bendrovių, o šiuo atveju jis buvo samdomas iš (duomenys neskelbtini). Kiekvieną mėnesį buvo sustatomas darbo grafikas, pagal kurį jis dirbo. Priklausomai nuo išdirbtų valandų, į mėnesį gaudavo nuo 400 eurų iki 500 eurų atlyginimą. Atlyginimą vieną kartą per mėnesį išmokėdavo grynais pinigais į rankas. Išmokant atlyginimą visada duodavo pasirašyti ant darbo užmokesčio žiniaraščio. Niekada nėra atkreipęs dėmesio, ar atlyginimas, išmokamas į rankas, sutapo su suma, nurodyta darbo užmokesčio žiniaraštyje. Atlyginimą išmokėdavo arba E. V., arba R. V., kuris kartais pavaduodavo direktorių E., sprendžiant darbinius klausimus (1 t., 168-171 b. l.).
Iš liudytojo D. G. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis į (duomenys neskelbtini) buvo priimtas dirbti 2015-11-02, dirbo iki 2016-12-01 pakrautuvo vairuotoju. Kadangi buvo dirbęs pas R. V. kitose įmonėse, žinojo atlyginimų išmokėjimo tvarką, pastovų vėlavimą ir pažadus sumokėti atlyginimą. Jam (duomenys neskelbtini) liko skolinga atlyginimą už paskutinius tris darbo mėnesius, tai yra, rugsėjį, spalį, lapkritį bei dalį už rugpjūčio mėnesį, apie 1500 eurų. Jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl atlyginimo neišmokėjimo. Pagal įmonės pateiktus dokumentus nustatė, kad jis buvo siunčiamas dirbti ne kaip kvalifikuotas darbuotojas, o kaip pagalbinis darbuotojas, todėl jam buvo priskaičiuota, kad įmonė skolinga apie 600 eurų. Iki šiol ši pinigų suma neišmokėta. Visą darbo laiką jis dirbo (duomenys neskelbtini) sandėliuose pakrautuvo vairuotoju. Visus darbo grafikus sudarydavo (duomenys neskelbtini). Atlyginimas už pamainą buvo 40 eurų, tikslios sumos nepamena. Per mėnesį gaudavo ne mažiau 650 eurų ir ne daugiau 700 eurų. Nuo 2016 m. birželio mėn. pakėlė atlyginimą, gaudavo nuo 750 eurų iki 800 eurų. Atlyginimas kurį laiką buvo mokamas pervedant į sąskaitą. Kiek laiko mokėjo į sąskaitą, nepamena. Po kurio laiko į sąskaitą pervesdavo dalį atlyginimo, o pasiimti kitą sumą jis vykdavo į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Datų nurodyti negali, nes nepamena. Ofise atlyginimus išmokėdavo pats R. V. arba R. V.. Išmokant atlyginimus, pateikdavo pasirašyti dokumentus - kasos išlaidų orderį. Kasos išlaidų orderiuose sumos nesutapo su realiai išmokamomis sumomis grynais pinigais. Yra klausęs, kodėl nesutampa sumos, bet konkretaus atsakymo negavo. Ant apklausos metu pateikto 2016-06-15 kasos išlaidų orderio Nr. 04, grafoje "gavėjas" yra jo parašas. Nurodė, kad galėjo būti jam išmokėta 155,07 eurų, nes, kai mokėjo grynais pinigais, niekada atlyginimo negaudavo viso iš karto. Mokėjo dalimis po 20-50 eurų, po 100 eurų. 2016-09-15 turėjo gauti atlyginimą už rugpjūčio mėn., tačiau atlyginimo negavo, nuvyko į ofisą, kur R. V. pasakė, kad nebeturi pinigų atlyginimams. Išmokėjo apie 30 eurų, kad jis išeitų į darbą. Ričardas išmokėdavo po keletą eurų, kad tik žmonės išeitų į darbą, nes buvo sutartis su gamykla, sudaryti darbo grafikai. Realiai dirbo pagal darbo grafiką iki lapkričio pabaigos nors atlyginimo ir neišmokėjo. Norėjo pereiti dirbti į kitą įmonę, bet ji galėjo įdarbinti tik 2016 m. gruodžio mėn. Realiai įmonės veiklai vadovavo R. V.. E. V. buvo formalus direktorius. Kiek jam žinoma, šis tik atvykdavo pasirašyti dokumentus. Pastarasis nėra mokėjęs atlyginimų ar sprendęs kokių tai iškilusių klausimų. Jo supratimu, R. V. pildė darbuotojų darbo grafikus, skaičiavo atlyginimą (1 t., 178-181 b. l.).
Iš liudytojo A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis į (duomenys neskelbtini) buvo priimtas dirbti 2015-11-19, dirbo iki 2016-06-10. (duomenys neskelbtini) direktorius, jo supratimu, buvo R. V.. Dokumentinis direktorius buvo E. V.. Realiai visus klausimus jis sprendė su R. V.. Suprato, jog R. V. dirbo apskaitininke. Jis dirbo vadybininko pareigose įmonės autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini). Į jo pareigas įėjo detalių paieška, serviso priežiūra, klientų aptarnavimas. Servise dirbo ir pats R. V., prižiūrėjo tvarką, priiminėjo klientus. Jis turėjo teisę išrašyti klientui PVM sąskaitas- faktūras už atliktą remontą ar suteiktą paslaugą, taip pat turėjo teisę paimti pinigus iš klientų ir išrašyti kasos pajamų orderį. Dokumentus išrašydavo tuomet, kai nebūdavo R. V.. Kai R. V. būdavo, pastarajai pasakydavo, jog reikalinga sąskaita, ji atspausdindavo Kasos pajamų orderį, paduodavo jį pasirašyti klientui bei paimdavo pinigus arba klientas susimokėdavo tiesiogiai R. V., o R. V. pateikdavo pasirašyti dokumentus. Jeigu pinigus iš kliento paimdavo jis pats, juos darbo pabaigoje perduodavo R. V. kartu su išrašytais dokumentais. Įmonėje jis taip pat buvo atskaitingas asmuo. Jam pagal kasos išlaidų orderį išduodavo pinigus detalių pirkimui. Detales pristatydavo pagal sąskaitas faktūras bei pateikdavo apmokėjimą pateisinančius dokumentus. Atlyginimas buvo išmokamas du kartus per mėnesį. Vieną dalį atlyginimo įmonė pervesdavo į sąskaitą SEB banke, po to - į DNB banką. Kitą dalį atlyginimo išmokėdavo grynais pinigais R. V.. Gautai pinigų sumai niekada nepasirašė jokiame kasos išlaidų orderyje. Pinigus paduodavo Ričardas. Su pastaruoju buvo sutartas 800 eurų atlyginimas. Į sąskaitą pervesdavo 450 eurų, o likusią sumą - 350 eurų išmokėdavo grynais pinigais. Išeinant iš darbo, R. V. išmokėjo oficialią dalį atlyginimo, pervedant į sąskaitą banke. Likusią dalį 760 eurų išmokėjo 2016 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena. Už gautus 760 eurų nepasirašė jokiame dokumente, 760 eurų suma susidarė neišmokant atlyginimo grynais pinigais per keletą mėnesių. Kuriais mėnesiais neišmokėjo jam atlyginimo, įvardinti negali, nes praėjo daug laiko (1 t., 183-186 b. l.).
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos specialisto (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad be kitų pateiktos ir tokios išvados:
1. Ar (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokių teisės aktų reikalavimų nesilaikė? Ar dėl šių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo buvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą?
(duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Jeigu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31 24 atvejais išmokėjo 3 darbuotojams iš viso 7517,60 Eur darbo užmokesčio, iš jų A. M. – 2458,74 Eur, D. G. – 2870,16 Eur, K. S. – 2188,70 Eur (1835,08 Eur +353,62 Eur), kurio nepagrindė apskaitos dokumentais ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, iš jų:
- 10454,08 Eur (17354,83 Eur – 6900,75 Eur) atlyginimo priskaitymo;
- 7517,60 Eur (13550,00 Eur – 6032,40 Eur) atlyginimo išmokėjimo;
- iš viso 6196,06 Eur (1925,08 Eur + 4250,07 Eur + 20,91 Eur) mokesčių ir įmokų nuo priskaičiuoto atlyginimo išskaitymo, tai MB „Autoliūtas plius“ nesilaikė:
1) 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį.“;
2) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”.
Pagal (duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. Ar laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-02-08 ir laikotarpiu nuo 2017-02-09 iki 2017-07-31 (duomenys neskelbtini) į valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktas deklaracijas ir kt. patvirtintas finansines ataskaitas įrašė teisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą? Jei ne, tai koks nuostolis dėl to padarytas valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-02-08 ir laikotarpiu nuo 2017-02-09 iki 2017-07-31?
(duomenys neskelbtini) laikotarpiais nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31 ir nuo 2017-05-01 iki 2017-06-30 valstybės įgaliotoms institucijoms deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą.
Jeigu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 išmokėjo 3 darbuotojams iš viso 7163,98 Eur darbo užmokesčio, iš jų: A. M. – 2458,74 Eur, D. G. – 2870,16 Eur, K. S. – 1835,08 Eur, kurio nepagrindė apskaitos dokumentais ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, iš jų:
- 10030,60 Eur atlyginimo priskaitymo;
- iš viso 2866,62 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų:
- 1893,33 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio;
- 70,52 Eur 2 proc. pensijų įmokų;
- 300,92 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų;
- 601,85 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų;
- 3107,48 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo;
- 20,06 Eur (10030,60*0,2) įmokų į Garantinį fondą priskaitymo (0,2 %);
- 7163,98 Eur atlyginimo išmokėjimo, tai 2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573), kurią pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra, nedeklaravo šioje deklaracijoje iš viso 10030,60 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (16 eilutėje), 1893,33 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (17 eilutėje), tokiu būdu neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 1893,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio.
(duomenys neskelbtini) nesilaikė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:
- 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“;
- 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“.
Jeigu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31 išmokėjo 3 darbuotojams iš viso 7517,60 Eur darbo užmokesčio, iš jų A. M. – 2458,74 Eur, D. G. – 2870,16 Eur, K. S. – 2188,70 Eur (1835,08 Eur + 353,62 Eur), kurio nepagrindė apskaitos dokumentais ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, iš jų:
- 10454,08 Eur atlyginimo priskaitymo;
- iš viso 2936,48 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų:
- 1925,08 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio;
- 70,52 Eur 2 proc. pensijų įmokų;
- 313,62 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų;
- 627,26 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų;
- 3238,67 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo;
- 20,91 Eur įmokų į Garantinį fondą priskaitymo (0,2 %);
-7517,60 Eur atlyginimo išmokėjimo, tai (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31 nuo apskaitoje neparodyto 10454,08 Eur darbo užmokesčio (išmokėtas 7517,60 Eur) nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 4250,07 Eur (70,52 Eur + 313,62 Eur + 627,26 Eur + 3238,67 Eur) įmokų ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso 18 pranešimų, kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas nedeklaravo iš viso 10454,08 Eur apdraustųjų asmenų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 4250,07 Eur įmokų (eilutėje P20.5) (7 t., 80-104 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Tuo būdu kaltinamojo E. V. teisme duotais parodymais, kuriuos patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog jis, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-02-08 būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu:
1. siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, tai yra, 6143,40 Eur mokesčių ir įmokų valstybės biudžetui, į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintą kitą dokumentą - Pranešimus apie apdraustuosius - įrašė žinomai neteisingus duomenis apie jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą bei elektroniniu būdu pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, taip išvengdamas 6143,40 Eur sumokėjimo į valstybės biudžetą:
1) laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, 3 bendrijos darbuotojams būdamas išmokėjęs iš viso 7163,98 Eur, iš jų A. M. – 2458,74 Eur, D. G. – 2870,16 Eur, K. S. – 1835,08 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (10030,60 Eur priskaičiuota darbo užmokesčio suma), pagal mokesčių mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, tyčia neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 1893,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei mokesčių administratoriui 2017-02-16 elektroniniu būdu pateiktoje 2016 metų Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) tyčia įrašė neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą, tai yra, šioje deklaracijoje, 16 eilutėje, tyčia nedeklaravo iš viso 10030,60 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio, 17 eilutėje nedeklaravo 1893,33 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
2) laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusias A. P. ir E. B., nesuvokusias jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, tyčia pastarosioms nepateikė duomenų apie faktiškai įvykusias (duomenys neskelbtini) finansines operacijas – apskaitos dokumentais nepagrįstą darbo užmokesčio priskaitymą iš viso 10454,08 Eur, kurios neturėdamos šių duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikusios 18 Pranešimų apie apdraustuosius (forma SAM versija 05, versija 06) įrašė neteisingus duomenis apie turtą - apdraustųjų asmenų pajamas, tai yra pranešimuose nedeklaravo 3 apdraustiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio iš viso 10454,08 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4). Taip E. V. tyčia, siekdamas išvengti (duomenys neskelbtini) mokesčių sumokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 4250,07 Eur įmokų (eilutėje P20.5), iš jų 3238,67 Eur (30,98 proc.) socialinio draudimo įmokų, 313,62 Eur (3 proc.) sveikatos draudimo įmokų, 627,26 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 70,52 Eur (2 proc.) pensijų įmokų;
2. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
tyčia, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusias A. P. ir E. B., nesuvokusias jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, veikdamas apgaule, tyčia, pastarosioms nepateikė duomenų apie laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31 iš bendrijos veiklos gautų, apskaitos dokumentuose neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktų pajamų 3 bendrijos darbuotojams iš viso išmokėto 7517,60 Eur darbo užmokesčio, iš jų A. M. – 2458,74 Eur, D. G. – 2870,16 Eur, K. S. – 2188,70 Eur, kurios, neturėdamos duomenų apie šį išmokėtą darbo užmokestį, (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, susijusių su darbo užmokesčio išmokėjimu, tai yra 10454,08 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 7517,60 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir 6143,40 Eur (1893,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 4250,07 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų) mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto darbo užmokesčio, dėl ko laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pagal E. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilo tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL (376,60 Eur), įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Tačiau nuo 2017-11-29 įsigaliojus naujai BK 220 straipsnio redakcijai (2017-11-21 Nr. XIII-791), baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (5000 Eur), įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Kadangi šioje byloje patikimai nustatyta, kad E. V. siekė išvengti 6143,40 Eur mokesčių, jo veikos kvalifikavimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nekeičiamas, tik patikslinamas kaltinimas, jog jis siekė išvengti mokesčių, kurių suma viršijo 100 MGL. Taigi kaltinamojo E. V. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. V. anksčiau neteistas, padarė du nusikaltimus finansų sistemai, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, šiuo metu dirba nebe vadovaujamose pareigose, kas eliminuoja galimybę daryti analogiškus nusikaltimus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam E. V. skirtinos vienos iš švelnesnių BK 220 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmės rūšių – baudos, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis jų dydį. E. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, yra padarytos idealiąja sutaptimi, todėl už jas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant atitinkamai griežtesnę iš subendrintinų bausmių, o taip subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažintina vienu trečdaliu.
Civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1893,33 Eur turtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamojo E. V. ir (duomenys neskelbtini) (8 t., 141-142 b. l.). Civilinio ieškinio suma yra pagrista, nes šioje byloje patikimai nustatyta, kad E. V. siekė išvengti 1893,33 Eur pajamų mokesčio. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu tik E. V., todėl minėtas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, minėtą civilinio ieškinio sumą priteisiant tik iš E. V..
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 4250,92 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo E. V. ir 53,89 Eur turtinės žalos priteisimo iš R. V.. Civilinio ieškinio dalis dėl 4250,92 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo E. V. yra tenkintina iš dalies, nes šioje byloje patikimai nustatyta, kad E. V. siekė išvengti 4250,07 Eur įmokų, todėl iš E. V. priteistina ši mažesnė suma. Civilinio ieškinio dalis dėl 53,89 Eur turtinės žalos priteisimo iš R. V. atmestina, nes šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu tik E. V..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad baudą E. V. privalo sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas - 6801). Sumokėjus kvitą būtina pateikti teismui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir civiliniam ieškovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteisti iš nuteistojo E. V. 1893,33 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 33 euro centus) turtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteisti iš nuteistojo E. V. 4250,07 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų ir 7 euro centus) turtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
(duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.