Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja teismui pateiktame skunde prašo panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) 2023 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – Sprendimas).

Nurodo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) vyriausios patarėjos 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A 15-904/22(2.1.4E-ŠVA) „Dėl lėšų skyrimo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijai vėsinimo sistemai įrengti ir klasių įrengimui“ atliko viešąjį pirkimą Nr. 615906 „Interaktyvių ekranų su laikikliais tvirtinimui ant sienos pirkimas“, kuris buvo paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2022 m. liepos 22 d. (toliau – Pirkimas 3) Nurodo, kad planuojamo pirkimo vertė buvo 17 355,37 Eur be PVM. Teigia, kad metų pradžioje buvo planuotas tik vienas pirkimas ir akcentuoja, kad šis pirkimas buvo neplaninis, kurio metų pradžioje pareiškėja nebuvo numačiusi ir teigia, jog negalėjo žinoti, kad metų eigoje atsiras daugiau to paties tipo pirkimų.

Teigia, kad vykdant Projektą, buvo atliekamas mažos vertės pirkimas Nr. 624534 „Hibridinė klasė“, paskelbto CVP IS 2022-09-15, planuojama vertė 37.502,48 Eur be PVM (toliau - Pirkimas).

Pareiškėja teigia, kad Pirkimas 3 buvo neplaninis, todėl jo vertės nebuvo galima įskaičiuoti į bendrą planinių pirkimų sąrašą. Paaiškina, kad paskelbtame plane yra tik vienas pirkimas, kurio BVPŽ kodas prasideda 323, jo vertė yra lygi 37 502,48 Eur be PVM.

Vadovaujasi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) nuostatomis, ir teigia, kad Pirkimo 3, kuris buvo vykdomas kaip neplaninis (nereguliarus), ir yra nereguliaraus pobūdžio, vertė neturi būti skaičiuojama į bendrą pirkimų vertę. Pažymi, kad Agentūra nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad aukščiau nurodytas pirkimas buvo nereguliarus. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendime nematyti, kad atsakovė vertino visą situaciją Metodikos 13, 14 ir 14.1 papunkčių atžvilgiu, t. y., kad atliktas pirkimas buvo neplaninis (nereguliarus) ir dėl to, jo vertė turėjo būti skaičiuojama atskirai.

Pažymi, kad Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) nuostatomis. Pareiškėjos teigimu, turėtų būti itin kritiškai vertinami Agentūros veiksmai (sprendimai) į pareiškėją kreiptis el. paštu dėl papildomų duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Mano, kad toks kreipimasis negali būti vertinamas kaip oficialus institucijos kreipimasis į kitą subjektą įtariamo pažeidimo tyrimo metu. Pareiškėjos manymu, toks kreipimasis gali būti vertinamas tik kaip neformalus užklausimas, todėl, jai yra nesuprantama, kaip, atsakovė, vertindama situaciją ir priimdama Sprendimą, vadovavosi ir šiais neformaliais kreipimaisis.

Nurodo, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, analizavo ir pasirėmė ne oficialia pareiškėjos, kaip subjekto, pozicija, tačiau tik vieno iš darbuotojų siųstais el. laiškais. Pažymi, kad išanalizavus laiškus, matyti, kad pareiškėjos atstovas, teikdamas paaiškinimus el. paštu, nesuvokė, kad tiek Agentūros kreipimasis el. laišku, tiek jo paties teikiami atsakymai bus vertinami kaip oficiali pareiškėjos, kaip subjekto, pozicija.

Teigia, kad Agentūra turėjo teikti oficialią užklausą pareiškėjai, kad ji pateiktų atsakymus, paaiškinimus ar pan., ir tik tada tai būtu laikoma oficialia pareiškėjos pozicija (paaiškinimai), kurią Agentūra būtų galėjusi vadovautis, atlikdama vertinimą ir priimdama Sprendimą. Pažymi, kad pareiškėja nėra institucija turinti asmenis, kurie išimtinai specializuojasi viešuosiuose pirkimuose. Mano, kad vieno asmens el. laiške pateikti paaiškinimai nėra ir negali būti laikoma institucijos pozicija ar paaiškinimais, kurie vėliau galėtų būti naudojami vertinimui ir sprendimo dėl pažeidimo priėmimui.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų ir yra priimtas iš esmės neatsižvelgus į visas aplinkybes. Nurodo, kad Sprendimu nuspręsta išskaičiuoti net 11 344,50 Eur netinkamų finansuoti išlaidų dydžio sumą, kuri sudaro 25 proc. Sutarties vertės (45 378 Eur). Teigia, kad nėra pasisakyta apie tai, ar, priimant Sprendimą išskaičiuoti nurodytą sumą, buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, ar tokia poveikio priemonė yra išties proporcinga. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas neatitinka viešojo administravimo subjektams ir jų priimamiems teisės aktams keliamų reikalavimų, pažeidžia ne tik pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, tačiau ir viešąjį interesą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti naikintinas.

Atsakovė Agentūra atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų Agentūros pažeidimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei nustatytą pažeidimą. Nurodo, kad nei paskesnės Pirkimo dokumentų patikros, nei pažeidimo tyrimo metu Projekto vykdytojas ir pareiškėja neteikė jokių argumentų bei įrodymų dėl Pirkimų sutarčių (ne)reguliaraus pobūdžio. Atkreipia dėmesį į tai, kad net ir vertinant skundo argumentus bei su skundu pareiškėjos naujai pateiktus dokumentus, matyti, kad pastarieji nepagrindžia fakto, jog Pirkimo ir Pirkimo 3 sutartys buvo nereguliaraus pobūdžio.

Mano, kad pareiškėja ginčija patį Agentūros susirašinėjimo su pareiškėjos oficialiai išviešintu atstovu faktą, tačiau nepateikia jokių nuorodų į konkrečius teisės aktus ar teismų praktiką, kuri draustų Agentūrai, kaip įgyvendinančiajai institucijai, paskesnės viešojo pirkimo dokumentų patikros metu tikslintis pirkimo vykdymo aplinkybes el. paštu su oficialiais Europos sąjungos (toliau – ES) ir nacionalinio biudžeto lėšomis įgyvendinamo projekto vykdytojo ar jo partnerio atstovais jų oficialiais el. pašto adresais. Teigia, kad, pareiškėja savo skunde nepaaiškina, kokiais konkrečiai aspektais nesutampa jos oficiali pozicija su pareiškėjos atstovo el. paštu išdėstyta pozicija. Mano, kad iš skundo argumentų matyti ne pareiškėjos ir jos atstovo pozicijų nesutapimas, bet papildomai išdėstyti argumentai dėl Pirkimų sutarčių nereguliaraus pobūdžio. Nurodo, kad Agentūros susirašinėjimas el. paštu su oficialiai paskelbtais ir išviešintais Projekto vykdytojo ir pareiškėjos atstovais bei jų teikti dokumentai yra tik dalis pažeidimo tyrimo metu tirtų duomenų ir informacijos, kurią atsakovė privalėjo įvertinti, kadangi Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. pranešimu Nr. PR001 suteikta teise pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus Projekto vykdytojas, o kartu ir pareiškėja nepasinaudojo.

Atsakovės įsitikinimu, įvertinus Sprendimą VAĮ principų ir kitų reikalavimų kontekste, jame pateikti ir aprašyti visi Agentūros veiksmai, kurie buvo atlikti pažeidimo tyrimo metu. Atsakovei akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Mano, kad Sprendime aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas pažeidė pareiškėja, taip pat paaiškinta, kodėl už šiuos pažeidimus buvo pritaikyta atitinkama finansinė korekcija.

Akcentuoja, kad pareiškėja Pirkimo ir Pirkimo 3 sutarčių (ne)reguliarumo klausimą iškėlė tik skunde ir nepateikė jokių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Mano, kad skundo argumentai ir naujai pateikti duomenys nepagrindžia fakto, kad Pirkimo ir Pirkimo 3 sutartys yra nereguliaraus pobūdžio.

Pažymi, kad vadovaujantis Metodikos nereguliaraus pobūdžio pirkimo sutarčių sudarymo sąlygomis, matyti, kad jos turi būti vienkartinės, nulemtos pirkimo vykdytojui nežinomų (siurprizinių) aplinkybių, turi sietis su nuolatine pirkimo vykdytojo veikla, sutarties sudarymo poreikis turi paaiškėti einamųjų finansinių metų eigoje.

Nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), teikdama viešą konsultaciją dėl paskaičiuotos prekių pirkimų vertės nustatymo ir sumavimo pasisakė, kad „Iškilus poreikiui sudaryti dar vieną sutartį dėl epidemijos metu reikalingų reagentų, ji taip pat gali būti laikoma nereguliaraus pobūdžio sutartimi ir jos vertės prie reguliaraus pobūdžio pirkimų sumuoti nereikia, tačiau nereguliaraus pobūdžio sutartys sumuojamos.“ Tai, Agentūros vertinimu, leidžia teigti, kad skaičiuojant pirkimo vertę ir nustatant pirkimo vertės ribą, esant neplanuotam, netikėtam poreikiui, galimas toks pirkimo planavimo būdas – skaidant pirkimų vertės skaičiavimą į reguliaraus ir nereguliaraus pobūdžio sudaromas sutartis, tačiau nereguliaraus pobūdžio pirkimai neturi reikšti pirkimui nustatytos tvarkos taikymo vengimo ir jos supaprastinimo, kitu atveju, esant kitoms aplinkybėms, turi būti pasirenkami apskritai kiti pirkimo būdai, nustatyti VPĮ.

Atsakovės įsitikinimu, įvertinus nereguliaraus pobūdžio pirkimo sutarčių sudarymo teisinį reglamentavimą ir pareiškėjos skundo argumentus, negalima teigti, kad Pirkimo ir Pirkimo 3 atveju buvo sudarytos nereguliaraus pobūdžio sutartys ta prasme, kad iš projektinės veiklos ir tikslinių dotacijų vykdomi viešieji pirkimai nėra pareiškėjos nuolatinė veikla, kurios ji negalėjo numatyti ar suplanuoti.

Pažymi, kad pati viešųjų pirkimų veikla apsprendžia jos esmę vykdant ją planavimo būdu, todėl pirkimo procedūrų organizavimas reiškia ne ką kitą, kaip pareiškėjos poreikių įtraukimą į reguliaraus pobūdžio sutarčių sudarymo planavimo procesą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Pirkimų planavimas yra neatsiejamas ir nuo pirkimams skirtų lėšų planavimo, kurias pareiškėja, kaip Perkančioji organizacija, kasmet gauna iš įvairių šaltinių, įskaitant, bet neapsiribojant, projektines lėšas ir tikslines dotacijas. Tai reiškia, kad ne pirkimo finansavimo šaltinis, bet konkretaus pirkimo objekto specifika apsprendžia pirkimo sutarčių reguliarų ar nereguliarų pobūdį.

Pastebi, kad į Pirkimo ir Pirkimo 3, kurie buvo vykdyti vėliau nei Pirkimas 2, objektus įėjo ir interaktyvūs ekranai, todėl vėliau vykdytų Pirkimo ir Pirkimo 3 objektai pareiškėjai nebuvo tiek netikėti ar visiškai nežinomi bei tokių pirkimo objektų pareiškėja, kaip Perkančioji organizacija, niekada nėra įgijusi ir nėra planavusi įgyti (pirkimo objekto išimtinumas).

Atsakovės įsitikinimu, netikėtumo faktorių nereguliaraus pobūdžio sutarčių sudaryme paneigia ir ta aplinkybė, jog 2020 m. lapkričio 20 d. Projekto sutartis Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-01-0032 (toliau – Projekto sutartis) buvo sudaryta dar 2020 m. lapkričio 20 d. atsakovė pažymi, kad, aplinkybės dėl nereguliaraus pobūdžio sutarčių sudarymo turi kilti dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių, o šiuo atveju pati pareiškėja jau ilgą laiką dalyvauja projektinėje veikloje ir siekė įsigyti Pirkimo, kuris patenka į Projekto sutarties apimtį, objekte apibrėžtą dalyką, todėl, atsakovės vertinimu, prieštaringa būtų teigti, kad Pirkimo objekto įsigijimo procedūrų organizavimas pareiškėjai Pirkimo einamaisiais finansiniais metais buvo netikėtas.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais ir vertinimu dėl Agentūros susirašinėjimo el. paštu su pareiškėjos oficialiai išviešintu atstovu, nes Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) nuostatos bei Projekto sutarties sąlygos įpareigoja Agentūrą tiesiogiai komunikuoti su Projekto vykdytoju, o ne su Projekto vykdytojo partneriu. Pažymi, kad PAFT yra vartojamos įvairios subjektus apibūdinančios sąvokos, tarp kurių galima sutikti, pavyzdžiui: tarpinė institucija, įgyvendinančioji institucija, pareiškėja, projekto vykdytojas, projekto vykdytojo partneris, su projekto įgyvendinimu susijęs subjektas ir kt.

Atkreipia dėmesį, kad Projekto sutartis buvo sudaryta ne tarp atsakovės ir pareiškėjos, bet tarp atsakovės ir Projekto vykdytojo. Dėl šios priežasties, būtent Projekto vykdytojui Projekto sutartimi buvo skirtas finansavimas Projektui įgyvendinti, kuris jam išmokamas pagal atskirai atsakovei teikiamus mokėjimo prašymus. Atitinkamai, būtent Projekto vykdytojas Projekto sutartimi įsipareigojo tinkamai įgyvendindamas Projektą, pasiekti Projekto sutarties 1 priede nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus. Kartu su šiuo įsipareigojimu, Projekto vykdytojas prisiėmė pareigą vykdyti įvairius papildomus Projekto įgyvendinimo reikalavimus, pavyzdžiui: vykdyti viešuosius pirkimus, teikti mokėjimo prašymus ir juose deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, teikti ataskaitas ir kt. Siekiant įgyvendinti Projekto sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, Projekto sutartis leido Projekto vykdytojui pasitelkti partnerius, kuriems atskirų, tarp Projekto vykdytojo sudarytų, sutarčių ir susitarimų pagrindų būtų deleguota dalis Projekto vykdytojo pareigų.

Nurodo, kad Projekto vykdytojas savo partneriu pasitelkė pareiškėją, kuri Projekto vykdytojo įgyvendinamam Projektui vykdė ginčo Pirkimą, ir kuris turėjo būti apmokėtas iš Projekto įgyvendinimui skirtų ES fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, Projekto vykdytojo ir/ar pareiškėjos lėšų. Teigia, kad pirmoji tiesioginių teisinių santykių grandis, susijusi su Projekto įgyvendinimu ir finansavimo skyrimu, yra susiklosčiusi tarp Agentūros ir Projekto vykdytojo. Antroji tiesioginių teisinių santykių grandis, susijusi su Projekto įgyvendinimu ir finansavimo skyrimu, susiklosčiusi tarp Projekto vykdytojo ir pareiškėjos atskirų sutarčių ir susitarimų pagrindu. Atitinkamai pagal susiklosčiusio teisinio santykio grandį skiriasi ir šių subjektų tarpusavio komunikacijos apimtis bei būdas.

Akcentuoja, kad, PAFT nuostatos nedraudžia įgyvendinančiajai organizacijai kreiptis į projekto vykdytoją ar tiesiogiai į jo pasitelktą partnerį kitomis oficialiomis komunikavimo priemonėmis, pavyzdžiui: el. paštu, siekiant pasitikslinti vienokias ar kitokias su pirkimu susijusias aplinkybes, kurias geriausiai žino pats tą konkretų Pirkimą vykdęs asmuo. Mano, kad pareiškėja neįrodė, jog galiojantys teisės aktai Pirkimo patikros vykdymo metu būtų draudę Agentūrai, kaip įgyvendinančiajai institucijai, bendrauti su Projekto vykdytoju, o ypač su jo partnere – pareiškėja, oficialiais el. pašto adresais. Pabrėžia, kad dėl paaiškinimų ir papildomų dokumentų pateikimo el. paštu kreipėsi ne į bet kokius asmenis, o į oficialiai išviešintus Projekto vykdytojo ir pareiškėjos atstovus, taip pat oficialiai išviešintais jų el. pašto adresais. Akcentuoja, kad kreipėsi tik į Projekte nurodytus atsakingus už Projektą kontaktinius asmenis.

Nurodo, kad Projekto vykdytojas per DMS buvo informuotas apie registruotą įtarimą dėl galimo pažeidimo, buvo prašoma pateikti paaiškinimus ir kitus, dar nepateiktus, jei tokių yra, dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai tačiau nei pats Projekto vykdytojas, nei pareiškėja papildomų paaiškinimų ar dokumentų neteikė, todėl pažeidimo tyrimas buvo atliekamas turimų dokumentų ir informacijos (įskaitant ir susirašinėjimą su pareiškėjos oficialiai išviešintu atstovu el. paštu) pagrindu.

Atsakovė pažymi, kad PAFT 317 p. įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją (šiuo atveju Agentūrą) apie pažeidimo tyrimo rezultatus (priimtą sprendimą dėl pažeidimo) informuoti projekto vykdytoją ir ministeriją. Teigia, kad atsakovė savo pareigą įvykdė tinkamai. Pažymi, kad kartu PAFT 303 ir 317 p. nuostatų sisteminis vertinimas Agentūrai leidžia daryti išvadą, kad pareiga informuoti savo pasitelktus partnerius apie įgyvendinančiosios institucijos pradėtą pažeidimo tyrimą ir atlikto pažeidimo tyrimo rezultatus tenka ne įgyvendinančiajai institucijai, bet projekto vykdytojui, kuris tuos partnerius ir pasitelkė. Atsakovei akivaizdu, kad Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, privalo glaudžiai bendradarbiauti su savo partneriais, kartu aptarti bei įvertinti įgyvendinančios institucijos pažeidimo tyrimo rezultatus, jų pagrįstumą, kas leistų Projekto vykdytojui, o kartu ir Perkančiajai organizacijai spręsti, ar tikslinga naudotis savo teise į teisminę gynybą, ar tam yra teisinis pagrindas.

Atsakovės vertinimu, skundo pateikimas ABTĮ nustatytais terminais, patvirtina faktą, kad Projekto vykdytojas bendradarbiavo su pareiškėja bei informavo pastarąją apie Agentūros atlikto pažeidimo tyrimo rezultatus. Šios aplinkybės atsakovei taip pat leidžia spręsti, kad Projekto vykdytojas informavo pareiškėją ir apie Agentūros pradėtą pažeidimo tyrimą bei galimybę per 5 darbo dienas nuo 2022 m. gruodžio 21 d. pranešimo Nr. PR001 gavimo dienos pateikti paaiškinimus kitus dokumentus, kurie, jų nuomone, gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

Agentūra įsitikinusi, kad, kaip įgyvendinančioji institucija, remdamasi PAFT 303 ir 317 p. nuostatomis, tinkamai informavo Projekto vykdytoją apie pradėtą pažeidimo tyrimą, o vėliau ir apie atlikto pažeidimo tyrimo rezultatus, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių nei Projekto vykdytojas, nei pareiškėja jokių papildomų paaiškinimų ar dokumentų nei per DMS, nei el. paštu neteikė, todėl buvo vertinti ir pareiškėjos el. paštu teikti paaiškinimai bei dokumentai, nes tai yra dalis Agentūros susirinktų įrodymų.

Akcentuoja, kad pareiškėjos interneto svetainėje skelbiama struktūros bei kontaktine informacija, iš kurios matyti, kad visi pareiškėjos darbuotojų el. pašto adresai prasideda konkretaus darbuotojo vardu ir pavarde, o užbaigiami domenu @gediminoprogimnazija.lt. Mano, kad ginčo tarp proceso šalių nėra, kad domenas @gediminoprogimnazija.lt priklauso pareiškėjai. Kadangi kiekviena konkreti valstybinė institucija ir/ar įstaiga yra atsakinga už elektroninio pašto sukūrimą, jo išdavimą bei prieigos užtikrinimą tik tam konkrečiam darbuotojui, atsakovė yra įsitikinusi, kad galėjo pagrįstai spręsti, kad bendrauja su oficialiai išviešintu pareiškėjos atstovu, o jo teikiamą informaciją, dokumentus ir paaiškinimus laikyti dalimi vertintinų įrodymų. Atsiliepime pažymi, kad tiek administracinio proceso, tiek civilinio proceso teisėje susirašinėjimas socialiniame tinkle, susirašinėjimas per programą „Skype“, elektroniniu paštu siųsti laiškai, SMS žinutės, kiti elektroniniai dokumentai gali būti įrodymais byloje, nes draudimo elektroninius dokumentus laikyti byloje įrodymais nėra.

Atsakovės vertinimu, galiojantis teisinis reglamentavimas nedraudė Agentūrai kreiptis į oficialiai išviešintus Projekto vykdytojo ir Projekto vykdytojo partnerio atstovus el. paštu dėl Pirkimo dokumentų patikros metu kilusių neaiškumų ir įtarimų paaiškinimo. Pareiškėjos oficialiai išviešinto atstovo el. paštu teikti paaiškinimai ir dokumentai, kurių pareiškėja skundu net neginčija, o tik teikia papildomus argumentus, buvo tik dalis Agentūros vertintų faktinių duomenų, kurie taip pat yra įrodymai, ir kurie privalėjo būti Agentūros įvertinti, kadangi Projekto vykdytojas ir pareiškėja nepasinaudojo jiems suteikta teise ir neteikė jokių papildomų paaiškinimų bei dokumentų. Be to, skunde nurodyti argumentai niekaip nepagrindžia Pirkimo ir Pirkimo 3 priskyrimo nereguliaraus pobūdžio pirkimo sutartims ir nepagrindžia nereguliarų pirkimų verčių, jas skaičiuojant, atskyrimo, t. y. nepaneigia Sprendimu nustatyto pažeidimo.

Mano, kad visiškai nepagrįsta pareiškėjos pozicija, jog iš Sprendimo, kuriuo pritaikyta finansinė korekcija, nėra galimybės nustatyti, ar taikant finansinę korekciją buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, finansinės korekcijos proporcingumą, nėra galima nustatyti žalos dydžio, taip pat, kad finansinės korekcijos taikymas nemotyvuotas. Nurodo, kad Agentūra, vykdydama, įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, kurios, be kita ko, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintose Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą taisyklėse“ (toliau – Taisyklės), įvertino pareiškėjos atlikto Pirkimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir, kaip išsamiai pagrįsta Sprendime, nustatė, kad Pirkimas atliktas pažeidžiant VPĮ 4 str. 3 d., VPĮ 5 str. 5 d. nuostatas ir VPĮ 17 str. įtvirtintą skaidrumo principą. Pažymi, kad pareiškėjai pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija yra visiškai proporcinga padarytam pažeidimui.

Akcentuoja, kad Agentūra, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaudamasi PAFT nuostatomis, susijusiomis su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407–408 p. nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, privalo vadovautis ir Sprendime vadovavosi PAFT nuostatomis. Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją, kuri atsakovės vertinimu, yra proporcinga padarytam pažeidimui, kadangi, skelbiant apie Pirkimą skelbiamos apklausos būdu ir nustatyta tvarka, buvo užtikrintas bent minimalus viešumo lygis. Mano, jog visa tai, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina, kad iš Sprendimo turinio galima matyti, kad taikant finansinę korekciją buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir proporcingumą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų faktą, jog pritaikyta finansinė korekcija nėra proporcinga padarytam viešųjų pirkimų pažeidimui. Mano, kad pareiškėjos pozicija iš esmės grindžiama vien tik deklaratyviais teiginiais, nesusiejant jų su egzistuojančiu teisiniu reguliavimu, jį aiškinančia teismų praktika ir ginčo faktinėmis aplinkybėmis.

Pažymi, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Akcentuoja, kad nagrinėjamo pažeidimo atveju, kuris, įvertinus pareiškėjos veiksmus (išdėstytus Sprendime) laikytinas pažeidžiančiu VPĮ nuostatas, yra esminis, todėl negali būti vertinamas mažareikšmiu ir/ar formaliu pažeidimu, ir pareiškėjai išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, padaryta žala ES bendrajam biudžetui. Pažymi, kad valstybės narės (šiuo atveju – Lietuvos Respublika) gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas, kaip tai numato Reglamentas.

Vadovaudamasi teismų formuojama praktika daro išvadą, kad taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, jog būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai, nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Atsakovės vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir motyvais, nėra teisinio pagrindo. Mano, kad Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas. Atsakovės įsitikinimu nebuvo pažeistas nei vienas VAĮ 3 str. įtvirtintas viešojo administravimo principas, mano, kad Sprendimas visiškai atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus.

Agentūros vertinimu, ji turėjo teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą, pažeidimo tyrimo metu išsamiai išnagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes, teiktus pareiškėjos oficialiai išviešinto atstovo paaiškinimus ir priėmė motyvuotą Sprendimą. Akcentuoja, kad, priimdama Sprendimą, vadovavosi tik objektyviais duomenimis, Sprendime nurodytomis VPĮ normomis, kurios taikytinos Pirkimui bei aktualia teismų praktika.

Nurodo, kad Sprendimu nuspręsta išskaičiuoti net 11 344,50 Eur netinkamų finansuoti išlaidų dydžio sumą, kas sudaro 25 proc. Sutarties vertės (45 378 Eur), tačiau nėra pasisakyta, ar, priimant Sprendimą, buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, ar tokia poveikio priemonė yra proporcinga. Mano, kad Agentūra, taikydama tokią griežtą poveikio priemonę – 25 proc. Sutarties vertės išskaičiavimą, tokios priemonės taikymo nemotyvavo. Sutinka su pareiškėja, kad Sprendimas neatitinka viešojo administravimo subjektams ir jų priimamiems teisės aktams keliamų reikalavimų, pažeidžia ne tik pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, tačiau ir viešąjį interesą, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo konstatuoti VPĮ pažeidimai pareiškėjai vykdant projekto „Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos efektyvumo didinimas (III etapas)“, finansuojamo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kontekste viešojo pirkimo Nr. 615906 „Interaktyvių ekranų su laikikliais tvirtinimui ant sienos pirkimas“ pagrindu su UAB „Biznio mašinų kompanija“ pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. sudarytą sutartį Nr. DPS-31 ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja skelbiamos apklausos būdu įvykdė supaprastintą mažos vertės Pirkimą, kuris buvo skirtas Administracijos kartu su Projekto vykdytojo partneriu įgyvendinamam projektui „Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos efektyvumo didinimas (III etapas)“ Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-01-0032. Apie Pirkimą 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbta CVP IS. Pirkimo objektas – hibridinės klasės įranga (montavimas ir pajungimas) (6 komplektai), skirta Projekto vykdytojo partneriui – į atskiras Pirkimo dalis neskaidytas. Perkančioji organizacija su Pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Biznio mašinų kompanija“ 2022 m. rugsėjo 27 d. sudarė sutartį Nr. DPS-31. Sutarties vertė ir Sutarties vertė, susijusi su pažeidimu ir finansuojama Projekto lėšomis, sutampa bei siekia 45 378 Eur (su PVM).

Pareiškėja 2022 m. lapkričio 17 d. CVP IS priemonėmis Agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus tolimesnei patikrai.

Agentūrai atlikus Pirkimo dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad Pirkimas įvykdytas galimai netinkamai parinkta pirkimo rūšimi (netinkamai pritaikius pirkimo vertės ribą), todėl 2022 m. lapkričio 29 d. el. laišku kreipėsi į Administraciją, prašydama tolimesnei Pirkimo patikrai pateikti įstaigos pirkimų planą. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 1 d. el. paštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pirkimų planas nebuvo rengiamas, nes pareiškėjos teigimu, ji neturėjo prievolės įtraukti mažos vertės pirkimų nei į pirkimų planą, nei į jo suvestinę.

Agentūra iš CVP IS papildomai nustatė, kad Perkančioji organizacija laikotarpyje nuo 2022-01-01 iki 2022-12-15 įvykdė tris pirkimus, kurių pagrindinio Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (Komisijos 2007-11-28 reglamentas (EB) Nr. 213/2008 (toliau – Komisijos reglamentas), iš dalies keičiantis ir pataisantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 Dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (toliau – Reglamentas)) (toliau – BVPŽ) kodo pirmieji trys skaitmenys yra 323: Pirkimą 2, Pirkimą 3 ir Pirkimą. Bendra numatomų sudaryti šios kategorijos sutarčių vertė yra 66 428,10 Eur be PVM, t. y. viršija VPĮ) 4 str. 3 d. nustatytą mažos vertės pirkimo ribą (58 000 Eur be PVM).

Agentūra, įvertinusi Perkančiosios organizacijos el. paštu teiktus paaiškinimus ir dokumentus, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Perkančioji organizacija nepagrįstai iš Pirkimo numatomos vertės išskyrė dalį vertės, tenkančią kompiuterinei įrangai, todėl nepagrįstai ir neteisingai apskaičiavo bendrą visų trijų pirkimų numatomą vertę, kas kartu sąlygojo, jog Perkančioji organizaciją Pirkimui organizuoti pasirinko netinkamą pirkimo rūšį (vertės ribą), t. y. Pirkimą nepagrįstai organizavo ir vykdė kaip mažos vertės pirkimą, nors privalėjo organizuoti ir vykdyti kaip supaprastintą atvirą pirkimą. Perkančiajai organizacijai nesilaikius nustatytos VPĮ pirkimų planavimo tvarkos, Pirkimą atlikus pagal neteisingai nustatytą pirkimo rūšį (vertės ribą), pasinaudojus netinkamu pirkimo būdu buvo išvengta VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, dėl to buvo pažeisti VPĮ 4 str. 3 d. ir 5 str. 5 d. nustatyti reikalavimai laikytis pirkimui nustatytos tvarkos taikymo bei VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintas skaidrumo principas. Pasirinkusi netinkamą Pirkimo rūšį (vertės ribą), o atitinkamai ir būdą, Perkančioji organizacija nepagrįstai išvengė griežtesnio teisinio reglamentavimo taikymo, kuris yra aktualus supaprastintų atvirų pirkimų atveju (supaprastintų atvirų pirkimų atveju Aprašas nėra taikytinas, o galioja VPĮ nuostatos iš esmės visa apimtimi).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VPĮ ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai.

Pagal VPĮ ginčui aktualios redakcijos (galiojusios nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d.) 4 str., kuris apibrėžia viešojo pirkimo vertės ribas, 3 d. nustatyta, kad „Mažos vertės viešuoju pirkimu (toliau – mažos vertės pirkimas) laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.“

VPĮ 5 str. 1 d. nurodoma, kad „Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio, į ją įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, apskaičiuodama numatomą pirkimo vertę, ji turi į tai atsižvelgti. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo procedūrų pradžioje.“

VPĮ 5 str. 3 d. nustatyta, kad „Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl šio straipsnio 2 d. nustatytų priežasčių.“ To paties straipsnio 4 d. nustato, kad „Pasirenkant numatomos pirkimo vertės skaičiavimo būdą, negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.“

VPĮ 5 str. 5 d. nurodyta, kad „Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.“

VPĮ 5 str. 6 d. 1-2 p. nurodoma, kad „Jeigu prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba jas numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų: 1) sumuojama bendra faktinė to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į perkamo kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo; 2) sumuojama bendra numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertė.“

VPĮ 5 str. 9 d. nurodoma, kad „Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

Metodikos 1 p. nustatyta, kad „Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika (toliau – metodika) vadovaujasi perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai (toliau kartu – pirkimo vykdytojas), skaičiuodami numatomą prekių, paslaugų ar darbų viešojo pirkimo arba pirkimo (toliau kartu – pirkimas) vertę, pagal kurią nustato, kokios vertės pirkimą turi atlikti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo <...> nuostatas.“

Metodikos 2.3 p. nurodoma, kad „Numatoma pirkimo vertė (toliau – pirkimo vertė) – pirkimo pradžioje, vadovaujantis metodikos nuostatomis, apskaičiuojama vertė, pagal kurią pirkimo vykdytojas nustato, kokios vertės pirkimą turi atlikti, norėdamas sudaryti pirkimo sutartį arba preliminariąją viešojo pirkimo-pardavimo ar preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau preliminarioji viešojo pirkimo-pardavimo ir preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis kartu – preliminarioji sutartis).“

Metodikos 2.9 p. ir 2.9.1-2.9.2 p. įtvirtinta, kad „To paties tipo prekės – prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal BVPŽ skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis, išskyrus atvejus, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: prekių pirmi penki BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys skiriasi ir prekės nėra skirtos identiškam ar panašiam naudojimui. <...> tokių prekių savo asortimente įprastai neturi vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje) <...>.“

Metodikos 6 p. nustatyta, kad „Preliminari pirkimo vertė apskaičiuojama rengiant pirkimų planą ir turi būti patikslinta ir užfiksuota pirkimo vykdytojo prieš pirkimą rengiamuose dokumentuose (pavyzdžiui, pirkimo paraiškoje, pirkimą vykdančio subjekto pildomuose dokumentuose) prieš pirkimo procedūros pradžią, įvertinant, ar turi būti atliekamos pirkimų plano korekcijos.“

Metodikos 12 p. nurodoma, kad „Pirkimo vykdytojas, skaičiuodamas prekių ar paslaugų pirkimo vertę, nustato, ar numatoma sudaryti pirkimo sutartis yra reguliaraus ar nereguliaraus pobūdžio, taip pat, ar per tam tikrą laikotarpį bus numatoma jos atnaujinimo galimybė.“

Metodikos 14 p. ir 14.1-14.2 p. nurodoma, kad „Jeigu to paties tipo pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba per tam tikrą laikotarpį numatyta to paties tipo pirkimo sutarties atnaujinimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų: sumuojama bendra faktinė to paties tipo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į perkamo kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo (reguliarių ir nereguliarių pirkimo sutarčių vertės sumuojamos atskirai). <...> sumuojama bendra numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos (ir dėl kurių sudarymo bus pradėtos pirkimo procedūros) per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo (įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pristatomos prekės ar suteikiamos paslaugos, vertę) arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertė (reguliarių ir nereguliarių pirkimo sutarčių vertės sumuojamos atskirai).“

Taip pat Metodikos 17 p. nurodoma, kad „Jeigu viena pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių prekių ir (ar) paslaugų, kurios nėra to paties tipo, numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra visų prekių ir (ar) paslaugų, dėl kurių sudaroma ši sutartis, verčių suma. Skaičiuojant kitų pirkimų vertes, ši sutartis laikoma sudaryta dėl to tipo prekių ar to tipo paslaugų, kurių vertė yra didžiausia.“

VPĮ tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Aptariama teisės norma atitinkamai koreliuoja su kitomis VPĮ normomis, kuriose įtvirtinti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

VPĮ 5 straipsnyje nustatytos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės. Šių taisyklių tikslai: įtvirtinti priemones ir metodus nustatyti pirkimo rūšį (tarptautinis ar supaprastintas pirkimas); įtvirtinti priemones ir metodus apskaičiuoti numatomą pirkimo vertę, kuri yra lyginamasis dydis vertinant neįprastai mažas pasiūlymų kainas bei per didelę, perkančiosioms organizacijoms nepriimtiną kainą. Už viešųjų pirkimų rūšies parinkimo teisėtumą ir teisingumą atsakinga pirkimą vykdanti perkančioji organizacija. Tai reiškia, kad, pasirinkdama pirkimo rūšį, perkančioji organizacija privalo įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys VPĮ leidžiamos maksimalios supaprastintų pirkimų ribos, t. y. supaprastintiems darbų pirkimams numatoma pirkimo vertė neviršys tarptautinio pirkimo numatomos pirkimo vertės ribos.

VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. VPĮ nustatytos imperatyviosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o pastarieji yra tokių imperatyvų taikymo matas. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

Taigi, remiantis išdėstytu, akivaizdu, kad pareiškėja pasirinkdama pirkimo rūšį (vertės ribą), privalėjo įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys leidžiamos maksimalios tam tikros rūšies pirkimo vertės ribos, nes už viešųjų pirkimų rūšies pasirinkimo teisėtumą ir teisingumą atsako pati pirkimą vykdanti perkančioji organizacija.

Nagrinėjamuoju atveju perkančioji organizacija laikotarpyje nuo 2022-01-01 iki 2022-12-15 įvykdė tris pirkimus, kurių pagrindinio BVPŽ kodo pirmieji trys skaitmenys yra 323, bendra numatomų sudaryti šios kategorijos sutarčių vertė – 66 428,10 Eur be PVM, t. y. viršija VPĮ 4 str. 3 d. nustatytą mažos vertės pirkimo ribą (58 000 Eur be PVM). Perkančioji organizacija du pirkimus galėjo vykdyti kaip mažos vertės pirkimus, tačiau, teismas trečiąjį pirkimą, pareiškėja, vadovaujantis, Metodikos 17 p., privalėjo vykdyti kaip supaprastintą atvirą pirkimą.

Nors pareiškėja laikosi pozicijos, kad Pirkimo ir Pirkimas 3 sutartys yra nereguliaraus pobūdžio, todėl šių sutarčių vertės turėjo būti skaičiuojamos atskirai nuo Pirkimo 2 sutarties vertės, tačiau teismas su tuo nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo objekto įsigijimo procedūrų organizavimas, pareiškėjai Pirkimo einamaisiais finansiniais metais, neabejotinai nebuvo netikėtas, nes pareiškėja jau ilgą laiką dalyvauja projektinėje veikloje ir siekė įsigyti apibrėžtą dalyką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto sutartis buvo sudaryta dar 2020 m. lapkričio 20 d., todėl netikėtumo faktorius atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos argumentai, kad Pirkimo ir Pirkimo 3 sutartys yra nereguliaraus pobūdžio, todėl šių sutarčių vertės turėjo būti skaičiuojamos atskirai nuo Pirkimo 2 sutarties vertės, nepaneigia konstatuoto pažeidimo ir laikytini tik deklaratyvia pareiškėjos nuomone ir gynybine pozicija. Pažymėtina tai, kad Agentūra, konstatuodama pažeidimą, vadovavosi būtent Pirkimo metu galiojusios redakcijos įstatymu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti Agentūros Sprendimu.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjai, kaip projektų vykdytojai, tenka pareiga aktyviai bendradarbiauti su įgyvendinančiąja institucija ir pateikti visus turimus, su tyrimu susijusius įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju, teismas atkreipia dėmesį, kad ir Projekto vykdytojas, ir pareiškėja, remiantis bylos medžiaga, buvo visiškai pasyvūs, nepadėjo Agentūrai dėl vykdomo tyrimo, nereagavo į raginimus pateikti papildomus įrodymus, dokumentus, kurie padėtų atliekamame tyrime, taip apribodama savo teises.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjos teiginys, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi ir Sprendimą grindė neoficialia pareiškėjos pozicija, o tik vieno iš pareiškėjos darbuotojo el. paštu gautais atsakymais, nepagrįstas. Taisyklių 2.32 p. įtvirtinta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto vykdytojo (projekto vykdytojo) sąvoka – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, atsakingi už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą, ir, kai teikiama valstybės pagalba, – subjektas, kuris gauna šią pagalbą, išskyrus atvejus, kai valstybės pagalbos vienam ūkio subjektui suma nesiekia 200 000 eurų ir veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės įgyvendinimo plane finansavimą teikiantis subjektas nurodomas atsakingas už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą. Įgyvendinant finansines priemones projekto vykdytoju laikomas fondų fondo valdytojas arba, jeigu fondų fondas nesteigiamas, finansinės priemonės valdytojas. Taisyklių 2.48 p. įvirtinta pareiškėjo sąvoka – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, teikiantys paraišką finansuoti projektą. Remiantis byloje pateiktais dokumentais, akivaizdu, kad Projekto vykdytojas savo partneriu pasirinko pareiškėją, kuris Projekto vykdytojo įgyvendinamam Projektui vykdė ginčo Pirkimą, kuris turėjo būti apmokėtas iš Projekto įgyvendinimui skirtų ES fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, Projekto vykdytojo ir/ar Pareiškėjo lėšų. PAFT 40 skirsnio „Pirkimų vykdymas“ dalies „Pirkimų patikra“ 463-478 p. reglamentuota išankstinė ir paskesnė viešojo pirkimo dokumentų patikra, o kartu ir projektus įgyvendinančių institucijų bendravimo su įgyvendinančiąja institucija tvarka patikros vykdymo metu. PAFT 474 p. nurodoma, kad „Pareiškėjai ir projektų vykdytojai privalo įgyvendinančiajai institucijai pateikti paaiškinimus ir (arba) dokumentus, reikalingus pirkimų planui įvertinti ir pirkimų patikrai atlikti. Įgyvendinančioji institucija per DMS pareiškėjui ar projekto vykdytojui pateikia klausimus ir (ar) trūkstamų dokumentų sąrašus bei nurodo ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą paaiškinimams ir (arba) dokumentams pateikti. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai paaiškinimus ir dokumentų, išskyrus CVP IS esančius dokumentus arba didelės apimties ar nestandartinius dokumentus (pavyzdžiui, planai, brėžiniai ir pan.), kopijas įgyvendinančiajai institucijai pateikia per DMS.“

Įvertinus šias PAFT 474 p. nuostatas, o kartu ir visos PAFT dalies „Pirkimų patikra“ nuostatų turinį, sutiktina, kad, komunikacija dėl išankstinės ir paskesnės pirkimo dokumentų patikros per DMS vykdoma tik įgyvendinančiajai institucijai bendraujant su pareiškėjais ir projektų vykdytojais, o ne su projektų vykdytojų partneriais, tačiau iš nurodytų PAFT nuostatų nėra ir uždrausta įgyvendinančiajai organizacijai kreiptis į projekto vykdytoją ar tiesiogiai į jo pasitelktą partnerį kitomis oficialiomis komunikavimo priemonėmis, pavyzdžiui: el. paštu, siekiant pasitikslinti vienokias ar kitokias su pirkimu susijusias aplinkybes, kurias geriausiai žino pats tą konkretų Pirkimą vykdęs asmuo. Teismo įsitikinimu, negalima teigti, kad asmenys, nurodyti oficialiuose Pirkimo dokumentuose, yra tik paprasti darbuotojai, negalintys atstovauti pareiškėjos kaip organizacijos nuomonės. Pastebėtina tai, kad atsakovė kreipėsi į būtent su projektu susijusius viešai nurodytus asmenis, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad tokių asmenų pozicijos negalima laikyti oficialia ir kad tokie asmenys nesuvokė kreipimosi oficialumo ir pateikė savo nuomonę.

Pažymėtina ir tai, kad, susirašinėjant el. laiškais, buvo aiškiai įvardintas susirašinėjimo tikslas. Be to, pareiškėja, nors ir reiškė kritišką požiūrį dėl informacijos neoficialumo, nenurodė nė vieno argumento, kad Agentūrai buvo pateikta netiksli, klaidinga ir su Projektu nesusijusi informacija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja nepasinaudojo savo teisę teikti papildomų paaiškinimų, todėl vertintina, kad ji jų tiesiog neturėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai vadovavosi visais turimais dokumentais, paaiškinimais, ir nėra pagrindo teigti, kad ji negalėjo naudotis el. paštu pateikta informacija. Pažymėtina ir tai, kad pagal VAĮ 9 str. 2 d. viešojo administravimo subjektai gali oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, būdais, jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais tarp valstybės registrų ir informacinių sistemų funkciją užtikrina jų sąveika arba viešojo administravimo subjektai naudojasi bendra dokumentų valdymo informacine sistema. Viešojo administravimo subjektai gali sudaryti galimybę asmenims rengti ir (ar) teikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų jau sukurtas ar kitas elektronines priemones, leidžiančias identifikuoti asmenį (šis reikalavimas netaikomas, kai identifikuoti asmenį nebūtina).“, todėl, atsižvelgus į tai, kad el. laiškai buvo siunčiami oficialiu elektroniniu adresu, iš kurio nurodytos informacijos buvo galima identifikuoti tiek konkrečią elektroninį laišką siuntusią instituciją, tiek elektroninį laišką siuntusį tos institucijos darbuotoją, laikytina, kad laiškai galėjo būti vertinami kaip oficiali informacija, tuo labiau, kad kitokios informacijos pareiškėja ir nebuvo pateikusi.

Atsakovė, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, įvertinusi padarytų pažeidimų pobūdį, sunkumo laipsnį bei su pažeidimais susijusias aplinkybes, pareiškėjai taikė 25 proc. finansinę korekciją. Pareiškėjos manymu, pritaikyta finansinė korekcija neproporcinga ir neatitinka ES lėšų kontrolės bei finansinių korekcijų taikymo tikslų.

Pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktą pažeidimas - tai (1) bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas (2) dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai (3) nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.

Europos Komisija 2019 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės. Gairių 1.1. skyriaus trečioje pastraipoje nustatyta, kad „Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį“. Gairių 1.4 skyriaus „Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingumo pataisos normos“ pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą“.

PAFT 407-408 p. nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT 311 p., kuriame nustatyta: „Kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. PAFT 7 priedo 6 p. nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. PAFT 7 priedo 10 p. nustatyta, kad „Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes <...>.“

Nagrinėjamu atveju atsakovė skirdama finansinę korekciją, vadovavosi Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.1 lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 1 p. nurodytą pažeidimą. Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad pareiškėja, kaip Perkančioji organizacija, Pirkimui organizuoti pasirinko netinkamą pirkimo rūšį (vertės ribą), t. y. Pirkimą nepagrįstai organizavo ir vykdė kaip mažos vertės pirkimą, nors privalėjo organizuoti ir vykdyti kaip supaprastintą ne mažos vertės pirkimą, nesilaikė nustatytos VPĮ pirkimų planavimo tvarkos, Pirkimą atliko pagal neteisingai nustatytą pirkimo rūšį (vertės ribą), Pirkimui atlikti pasinaudojo netinkamu pirkimo būdu ir išvengė VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo. Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu, nustatė kad buvo vykdomas supaprastintas mažos vertės Pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai (PAFT 7 priedo 10.1 p.); buvo vykdomas mažos vertės Pirkimas skelbiamos apklausos būdu, nors galėjo sukelti didesnį susidomėjimą, atlikus Pirkimą supaprastinto pirkimo ne mažos vertės tvarka (PAFT 7 priedo 10.2 p.); kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 4 tiekėjai, o pasiūlymą Pirkime pateikė tik 1 iš jų, todėl minimali konkurencija Pirkime nebuvo užtikrinta (PAFT 7 priedo 10.2 p. ir 10.3 p.), pritaikė 25 proc. finansinę korekciją, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam pažeidimui, kadangi, skelbiant apie Pirkimą skelbiamos apklausos būdu ir nustatyta tvarka, buvo užtikrintas bent minimalus viešumo lygis, darytina išvada, kad taikant finansinę korekciją buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir proporcingumą.

Reglamento 2 str. 36 p. išdėstytoje pažeidimo sąvokoje aiškiai atskleidžiama pažeidimo esmė – tai ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė. Viešųjų pirkimų pažeidimų atveju vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Taigi teisės aktas nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Tuo tarpu nagrinėjamo pažeidimo atveju, kuris, įvertinus pareiškėjos veiksmus (išdėstytus Sprendime) laikytinas pažeidžiančiu VPĮ nuostatas, yra esminis, todėl negali būti vertinamas mažareikšmiu ir/ar formaliu pažeidimu, ir pareiškėjai išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, padaryta žala ES bendrajam biudžetui, todėl taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai, nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.

Teismas daro išvadą, kad atsakovė, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimų pobūdį bei su pažeidimais susijusias reikšmingas aplinkybes, rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis, todėl finansinės korekcijos dydis yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas padarytiems pažeidimams, o pareiškėjos argumentai, susiję su finansinės korekcijos neproporcingumu ir neatitikimu ES lėšų kontrolės bei finansinių korekcijų taikymo tikslams, atmestini kaip nepagrįsti.

Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad Sprendimas neatitinka administraciniams sprendimams taikytinų reikalavimų. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovė ištyrė ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino visus turimus paaiškinimus ir papildomus įrodymus, išsamiai atliko viešojo pirkimo procedūrų eigą, vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Sprendimas pagrįstas objektyviais Agentūros gautais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus. Atsakovė, priimdama Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, veikė teisėtai ir pagrįstai Sprendimu konstatavo pažeidimus ir skyrė pareiškėjai 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga pareiškėjos padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą. Sprendimas išsamus ir aiškiai motyvuotas, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir VAĮ 3 str. įtvirtintus viešojo administravimo principus, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.