- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- 1S-560-993/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01415-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 95-506 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Taip pat nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmę subendrinus su 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Taip pat nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 19 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 95-503 nutarta taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos vertinimu, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, jo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, ką patvirtina žema nusikalstamo elgesio rizika. Komisijos nuomone, laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai turėjo reikšmingos įtakos ir tolesnis procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už pataisos įstaigos ribų ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, o lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti savo šeimai ir artimiesiems.
3. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 95-503, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, ankščiau jis taip pat buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis toliau vykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be to likusi neatliktos bausmės dalis – 3 metais 2 mėnesiai ir 21 diena, įvertinus tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus nusikaltimas, atlikdamas bausmę nesielgė nepriekaištingai (buvo baustas drausmine tvarka), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pateiktą informaciją įvertino selektyviai, nutartis grindžiama ne teisiniu nagrinėjamos situacijos vertinimu, o tik formalaus pobūdžio argumentais, deklaratyviais teiginiais ir samprotavimais. Nutartyje net nenurodoma, kodėl Komisijos nutarimas negali būti patvirtintas. Teismas nevertino jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių, nevertino jo elgesio pataisos įstaigoje, mąstymo pokyčių, kurie akivaizdūs ir įtikinantys, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
4.2. Skunde akcentuojama, kad Komisija, priimdama nutarimą taikyti lygtinį paleidimą A. S. atžvilgiu, jau ketvirtą kartą pritarė lygtinio paleidimo instituto taikymui, nes atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmės atlikimo metu jis skatintas keturiolika kartų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, o lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Jis jau daugiau nei tris metus bausmę atlieka už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės prieštarauja jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumai ir Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms. Jo elgesio korekcija teigiama nuo pat atvykimo į bausmės atlikimo vietą, pataisos namų direktoriaus nutarimu buvo išleistas kasmetinių atostogų į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, atostogų metu pažeidimų nebuvo fiksuota, jis nepažeidė maršruto ar kitų teisės aktų.
4.3. Skundo autoriaus teigimu, priešingai nei nustatyta skundžiamoje teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino jo asmenybę, jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip nurodoma nutarime, jam nutarta taikyti lygtinį paleidimą ir dėl to, kad atvykęs į pataisos namus pradėjo dirbti VĮ (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) namus. Nuo 2019 m. spalio 5 d. įsidarbino įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku (dažytoju), bendrovė jį apibudino kaip kruopštų, lankstų, atsakingą, nekonfliktišką, motyvuotą, produktyvų, draugišką su kolektyvu, mokantį dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje. Papeikimų, priekaištų dėl neatlikto darbo ar netinkamo elgesio nebuvo fiksuota. Nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki šiol jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje dažytojo-darbininko pareigose, dirba net ir savaitgaliais, kad greičiau padengtų turimus ieškinius bei papildomai padėtų žmonai išlaikyti namus. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimo, kadangi jis yra įgijęs pakankamą darbinę patirtį, kuri gali jam užtikrinti darbo vietą rinkoje, bei turi įgijęs ne vieną specialybę, kas rodo, kad jis gali lengvai prisitaikyti prie įvairesnio darbo pobūdžio.
4.4. Apelianto nuomone, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams. Tačiau skirdamas bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.
4.5. Skunde taip pat nurodoma, kad bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka jis buvo baustas vieną kartą, tačiau nuobauda nebegalioja, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad teismas negali vertinti nuteistojo elgesio viso laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu kaip nepriekaištingo, kadangi baustas keturis kartus dėl vidaus taisyklų pažeidimų, prieštarauja de facto jo asmens byloje esantiems duomenims. Jo siekį integruotis į visuomenę, paklusti įstatymams ir gero elgesio normoms patvirtina ir tai, kad paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atveju jis turi tinkamas gyvenimo sąlygas, ketina gyventi adresu: (duomenys neskelbtini), ten jis vyksta į trumpalaikes iki 2-jų parų išvykas, kurių metu palaiko glaudesnius santykius su šeimos nariais. Taigi, jis neturės sunkumų dėl gyvenamosios vietos.
4.6. Apeliantas skunde kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad neatliktos bausmės dalis dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus jį lygtinai, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis. Jis padarė pažangą, stengėsi integruotis į visuomenę, atliko net didesnę nei reikalaujama BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte bausmės dalį, bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) namuose, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Priešingai nei apylinkės teismas, Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jam turėjo reikšmingos įtakos, nes mąstymą bei požiūrį jis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
4.7. Skunde taip pat nurodoma, kad bausmės atlikimas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nėra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, jeigu asmuo atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Nusikalstamos veikos pavojingumas, padarymo aplinkybės, kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, yra vertinamas skiriant kaltininkui bausmę. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Šios dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis negali turėti esminės reikšmės lygtinio paleidimo klausimui. Pažymėtina, kad lygtinai paleistas asmuo toliau bus prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisija tinkamai įvertino jo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą. Komisija išnagrinėjo visus duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo ir juos tinkamai įvertino, apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti nutarimą. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta ir jo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
6. Susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties ir nuteistojo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino A. S. lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą. Skundžiama nutartis yra motyvuota, joje nurodyti aiškūs ir pakankamai išsamūs, o ne deklaratyvūs ir formalūs argumentai, kurių pagrindu atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip minėta, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą netaikyti A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas.
8. Abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, puoselėja ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, dirba, dengia priteistą žalą, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Be to už pavyzdingą elgesį ir sąžiningą darbą jis yra keturiolika kartų paskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai. Nuteistojo teigiamas elgesys buvo įvertintas ir bausmės atlikimo vietoje, nes jis nuo 2017 metų buvo perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. perkeltas tęsti bausmės atlikimą į (duomenys neskelbtini) namus, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai, neatlikus daugiau nei trijų metų likusios bausmės. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, privaloma atsižvelgti ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kuris leidžia identifikuoti nuteistojo taisytinas (koreguotinas) problemines sritis, taip pat į nustatomus kriminogeninius veiksnius. Nors A. S. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Jis ankščiau buvo du kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Naują nusikaltimą A. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo bendrinamos. Taigi jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis ankščiau fiziškai smurtavo savo artimų giminaičių (mamos ir brolio) atžvilgiu, kol galiausiai jo agresyvūs smurtiniai veiksmai sukėlė kito žmogaus mirtį. Šios aplinkybės rodo, kad A. S. nusikalstamo elgesio modelis yra siejamas su fizinio smurto panaudojimu ir tai pagrįstai pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje. Nors nėra duomenų, kad paskutinė nusikalstama veika buvo įvykdyta apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau dvi ankstesnės veikos buvo įvykdytos A. S. esant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistajam šiuo metu nustatomi ne tik pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, bet ir kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Ankstesni teistumai ir kriminogeniniai veiksniai negali likti neįvertinti, kadangi jie leidžia spręsti, kodėl asmuo nusikalto – ar jis nusikalto atsitiktinai, ar dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į vertybes ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius yra neabejotina ir leidžianti tvirtinti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada ir atidžiai įvertinusi nuteistojo emocinę gerovę, savikontrolės gebėjimus, problemų sprendimo įgūdžius ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nustatytos aplinkybės dar nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui, neatlikus pakankamai didelės laisvės atėmimo bausmės dalies – 3 metų 2 mėnesių ir 21 dienos (skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d.). Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, buvę nuteistojo teistumai ir jo praeities vertinimas yra būtinas vertinant ar jo elgesys, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jau yra pakitęs tiek, kad būtų galimą daryti kategorišką išvadą, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikals, kas vertinamu atveju nenustatyta. Toks vertinimas nepažeidžia nei bausmės vykdymo principų, nei lygtinio paleidimo tikslų.
10. Pažymėtina ir tai, kad nors A. S. šiuo metu bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) namuose, kur laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys nėra nuolat prižiūrimi ir gali laisvai judėti už įstaigos ribų, ir jokių pažeidimų dėl maršruto nėra fiksuota, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis keturis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda ir taip pat tris kartus buvo apsvarstytas drausmės komisijoje. Pažymėtina, kad drausminė nuobauda A. S. buvo paskirta 2018 m. kovo 21 d., jam uždrausta vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Kiek ankščiau, t. y. 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. kovo 14 d. A. S. buvo svarstomas drausmės komisijoje ir nuspręsta neskirti nuobaudos, tačiau jis ir toliau nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, dėl ko po dviejų savaičių, t. y. 2018 m. kovo 21 d. jam jau buvo paskirta minėta nuobauda. Nors ši nuobauda šiuo metu nėra galiojanti, tačiau tai neigiamai apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, kuris ir būdamas prižiūrimas struktūrizuotoje aplinkoje nesugebėjo nuosekliai laikytis jam nustatytų taisyklių. Taigi, A. S. teigiamą požiūrį į taikomas pataisos priemones rodo dar neilgą laiką, kas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą A. S. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
11. Nors, kaip minėta, stebimi ir teigiami A. S. elgesio pokyčiai (teigiamos nuostatos į darbinę veiklą, socialinių ryšių palaikymas, dalyvavimas elgesio korekcijos programose ir pozityvaus užimtumo programose), tačiau jie neatsveria skundžiamoje apylinkės bei šioje apygardos teismo nutartyse nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.
12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie A. S. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos įstaigoje charakterizuojančią medžiagą, kurios visapusiškas įvertinimas leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 3 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.