Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) atstovei Rasai Girdauskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Institucijos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimo S. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2018 m. sausio 31 d. 01.29 val. Kėdainių r. sav., Josvainių mstl., Ariogalos g., būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,13 promilės) girtumo laipsnis, vairavo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę su ne tai transporto priemonei skirtais valstybiniais numeriais ((duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, bei nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. S. K. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimu pripažintas padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas subendrinta 1200 Eur bauda be transporto priemonės „Opel Astra“, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimo. Automobilį „Opel Astra“ nuspręsta grąžinti UAB „duomenys neskelbtini)“ nutarimui neįsiteisėjus – nedelsiant. Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nutraukta. Sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės teismas motyvavo tuo, jog automobilį S. K. pasisavino iš plovyklos be automobilio savininko žinios. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimo dalį dėl automobilio „Opel Astra“ grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą šią transporto priemonę konfiskuoti.Skunde nurodoma, kad ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. S. K. praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus. Be to, pažeidėjas automobilį vairavo neblaivus, neturėdamas tokios teisės, kai ji yra atimta už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kas tik patvirtina jo sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį - pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus. Skunde pažymima ir tai, kad teismas, neskirdamas automobilio konfiskavimo, nepasisakė apie ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą. Institucijos viršininko nuomone, vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis (priemonė), priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra pagrindas neskirti jos konfiskavimo. Be to, priešingai nei skundžiamame nutarime nurodė teismas, byloje nėra jokių duomenų apie transporto priemonės paėmimą prieš jos savininko valią, perėjimą pažeidėjo žinion neteisėtais būdais. Taigi, paskyrus S. K. ne jam priklausančios, tačiau pažeidimo padarymo metu jo valdytos transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę.Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė skundą tenkinti, S. K. ir suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde keliamas S. K. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės, kuria buvo padarytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, konfiskavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 625 straipsnis).ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą, tačiau ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalis numato, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu atidžiai įvertinti padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-3-697/2016). Taigi vien apeliaciniame skunde nurodomi motyvai, susiję su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, jo padarymo aplinkybėmis, praeityje S. K. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, bei faktas, kad automobilis “Opel Astra” buvo pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį, juo labiau daryti išvadą, kad automobilio teisėtam savininkui buvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Pažymėtina, jog pastaroji aplinkybė negali būti preziumuojama, ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį.Iš 2018 m. sausio 10 d. naudotų automobilių pirkimo sutarties (b. l. 115) matyti, jog automobilis „Opel Astra“, be valstybinių numerių (įvykio metu uždėtas kitai transporto priemonei priklausantis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, nuosavybes teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė užsiima automobilių prekyba. Automobilį „Opel Astra“, kurį neblaivus vairavo S. K., 2018 m. sausio 30 d. paliko plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini). Kadangi tą pačią dieną nebuvo atlikti automobilio valymo darbai, automobilis buvo paliktas plovykloje, jį pasiimti turėjo sekančią dieną. Tai, kad automobilis buvo pavogtas, R. P. nurodė sužinojęs tik 2018 m. sausio 31 d. apie 8.00 val., kai jam paskambino plovyklos darbuotojas E., bei teigė, jog sutikimo vairuoti automobilio nepažįstamam asmeniui S. K. nedavė ir nebūtų davęs. Tai, jog S. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu įvykio metu naudojosi savavališkai, apie tai nieko nežinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, R. P. nurodė ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams 2018 m. kovo 19 d. pateiktame prašyme (b. l. 43). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas S. K. parodė, jog prieš įvykį svečiavosi plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbančio pusbrolio E. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pusbrolio namuose rado plovyklos garažo raktą, kurį savavališkai pasiėmė, ir apie 24.00 val. nuėjo į garažą. Garaže rado automobilį „Opel Astra“, kurį užvedė raktu, paliktu ant automobilio prietaisų skydelio. Tai, jog automobilį „Opel Astra“ pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) esančios plovyklos, S. K. nurodė ir po įvykio duotame paaiškinime (b. l. 9). Byloje nėra duomenų, paneigiančių minimas aplinkybes, todėl šiais paaiškinimais abejoti teismas neturi pagrindo.Įvertinęs tiek suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. P., tiek administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. parodymus, apygardos teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nėra jokių duomenų apie transporto priemonės paėmimą prieš jos savininko valią, perėjimą pažeidėjo žinion neteisėtais būdais. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju automobiliu „Opel Astra“ pažeidėjas pasinaudojo be savininko žinios ir sutikimo, t. y. apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. K. pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu apie tai bendrovės atstovams nepranešęs, taip pat nėra jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai leido S. K. automobiliu naudotis. Apygardos teismo manymu, UAB “ (duomenys neskelbtini)” atstovai, palikdami automobilį plovykloje, negalėjo žinoti ar bent numanyti, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Paminėtos faktinės aplinkybės taip pat neleidžia teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, palikdamas automobilį juridiniam asmeniui, kurio paslaugomis naudojosi ne pirmą kartą, su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad transporto priemonės – automobilio “Opel Astra” – savininko – UAB “ (duomenys neskelbtini)”, atstovai nežinojo ir negalėjo objektyviai žinoti, kad automobilis bus naudojamas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, būtinų ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.