Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys V. V., G. V., atstovaujamas V. V., S. V., E. V., M. V., V. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. J. B. prašo atnaujinti terminą brolio R. V. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos Z. V. mirties. Taip pat pareiškėja prašo išduoti jai teismo leidimą priimti neveiksnaus brolio R. V. vardu palikimą, atsiradusį po Z. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu ji buvo paskirta neveiksnaus brolio R. V. globėja ir turto administratore. Iki tol neveiksnaus R. V. globėju buvo jų brolis E. V..

Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina Z. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko palikimas: trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai (duomenys neskelbtini), statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Palikėjos sutuoktinis J. V. miręs (duomenys neskelbtini).

Po motinos mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi D. J. B., V. V., S. V., V. V., M. V..

Motinos Z. mirties metu ir po jos mirties suinteresuotas asmuo E. V. buvo neveiksnaus asmens R. V. globėjas ir turto administratorius, tačiau per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir taip buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu E. V. buvo atleistas iš R. V. globėjo bei turto administratoriaus pareigų ir neveiksnaus R. V. globėja ir turto administratore paskirta pareiškėja.

Pareiškėja nurodo, kad tapusi neveiksnaus brolio globėja, iš pradžių pradėjo rūpintis jo sveikata, buitimi ir tik vėliau pradėjo rūpintis palikimo priėmimo klausimais. Mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti ir išduoti pareiškėjai teismo leidimą priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu.

Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų byloje nepateikė.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai per EPP sistemą.

Teismas sprendžia, kad pareiškimo esmė aiški, byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškimui išspręsti, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas priimti neveiksnaus asmens vardu palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties, yra praleistas. Įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo termino palikimui priimti atnaujinimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad neveiksnus asmuo R. V., būdamas palikėjos Z. V. sūnumi, yra pirmos eilės įpėdinis ir turi paveldėjimo teisę į mirusios motinos palikimą pagal CK 5.11 straipsnį. Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, kad po Z. V. mirties iki šiol nėra išduota paveldėjimo teisės liudijimo, paveldėjimo byla nėra baigta.

Pareiškėja teigia, kad terminą palikimo priėmimui neveiksnaus globotinio vardu praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi motina mirė (duomenys neskelbtini), o ji (pareiškėja) neveiksnaus brolio R. V. globėja ir turto administratore buvo paskirta tik (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pareiškėjos elgesyje nesąžiningumo ar aplaidumo požymių, ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Tai, kad prieš tai buvęs neveiksnaus asmens globėjas laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, negali lemti neigiamų pasekmių atsiradimo neveiksniam asmeniui. Neveiksnaus asmens negalėjimas atstovauti savo interesams laikytina svarbia priežastimi atnaujinti palikimo priėmimo terminą. Teismas sprendžia kad pareiškėjos pareiškime nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad D. J. B. negalėjo per įstatyme nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo neveiksnaus globotinio R. V. vardu. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties kopija, mirties įrašo kopija, mirties liudijimo kopija, gimimo liudijimo kopija, Kazlų Rūdos savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės liudijimas, Nekilnojamojo turto registro pažyma, kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes ir išimtinai į neveiksnaus asmens interesus, teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą palikimui neveiksnaus brolio vardu priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos globotinio R. V. motinos Z. V. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.52 straipsnis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. CK 5.53 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų globėjai (CK 5.56 straipsnis). Neveiksnių asmenų vardu sudaromiems sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 straipsnio 2 dalis). Teismo leidimas yra papildoma neveiksnių asmenų turtinių teisių apsaugos garantija. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos žiniomis, palikėjos Z. V. turtas nėra apsunkintas jokiais įsipareigojimais ar skolomis, tačiau siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens interesus, tikslinga Z. V. palikimą priimti pagal turto apyrašą, taip apsaugant neveiksnaus asmens R. V. interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išduoti pareiškėjai teismo leidimą priimti neveiksnaus asmens R. V. vardu palikimą, atsiradusį po jo motinos Z. V. mirties pagal turto apyrašą.

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą neveiksnaus R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu ir nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą dėl Z. V. palikimo priėmimo neveiksnaus R. V. vardu.

Išduoti pareiškėjai D. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teismo leidimą priimti neveiksnaus asmens R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po jo motinos Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal turto apyrašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.