- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-1203-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11122-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eugenija Morkūnienė
- Kreditorius
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1203-159/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-11122-2011-2)
2012 m. gegužės 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi hipotekos skolininko ir įkeistų daiktų savininko S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 31 nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys įkeistų daiktų bendraturtė A. M. ir hipotekos kreditorius AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-10-10 nutartimi įkeisti daiktai areštuoti, skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių (b. l. 29–30).
Šalies argumentai
Hipotekos kreditorius AB SEB bankas Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui 2012-01-17 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų: 0,2046 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 231,15 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 kv. m užstatyto ploto garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76 kv. m užstatyto ploto šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, stoginės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių iš (duomenys neskelbtini). 2006-09-26 Hipotekos lakštas įregistruotas 2006-09-26 Nr. 5578, kodas 03120060010657 (b. l. 16–20). Įkeistų daiktų bendras įkainojimas hipotekos lakšte – 800 000 Lt.
Kreditorius nurodė, kad skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai 2011-11-17 pasirašytinai įspėti, tačiau per teismo nustatytą vieno mėnesio terminą skolos negrąžino. Pagal 2006-08-25 kredito sutartį Nr. 0460618031477-53 išieškotina suma sudaro: 213 980,25 EUR skolos, 642,75 EUR palūkanų, 324,57 EUR delspinigių, 139 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (b. l. 45–46).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2012-01-31 nutartimi įkeistus daiktus nutarė už skolą parduoti iš varžytynių (b. l. 50, 51).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad paskolos ir palūkanų pagal sutartį dengimui 2011-09-05 bankui pervedė 1 000 EUR. 2011 m. spalio mėnesį atvykęs mokėti kitų įmokų, banko darbuotoja pranešė, jog sutartis nutraukta. Apie sutarties nutraukimą apeliantas pranešimų nėra gavęs, savo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), gavo tik Hipotekos teisėjos 2011-11-17 nutartį dėl įkeisto turto arešto. Apeliantas 2011-10-19 pateikė skundą kreditoriui nurodydamas, kad ketina tęsti sutartinius santykius. 2011-11-04 kreditorius pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, jog apelianto skundas nagrinėjamas. 2012-01-03 apeliantas su skundu kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, skundas dar neišnagrinėtas. Apelianto įsitikinimu, kreditoriaus elgesys nesąžiningas, nes žinodamas, kad apelianto skundas ikiteismine tvarka neišnagrinėtas, pakartotinai kreipėsi į hipotekos teisėją, o teisėja nepatikrino apelianto nurodytų aplinkybių, nors kredito sutartis yra vartojimo. Kredito sutarties bendrosios dalies 4.1–4.8 punktų sąlygos, pagal kurias net ir nedideli įsipareigojimų pažeidimai laikytini esminiais ir dėl to bankas gali nutraukti sutartį, yra aiškiai pažeidžiančios kredito gavėjo teises ir turi būti laikomos nesąžiningomis. Hipotekos teisėja turi pareigą patikrinti kredito sutarties nutraukimo aplinkybes bei banko prašymo pagrįstumą, tačiau to nepradarė. Apeliantas net neturi paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko, nes bankas jo neparuošė, todėl apeliantas nežino pradelstų įmokų, palūkanų ir delspinigių sumos, o nežinodamas – negali sumokėti. Bankas tokios informacijos nesuteikė. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (b. l. 67–68).
Atsiliepimas
Atsiliepimu hipotekos kreditorius prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad bankas pranešimus dėl netinkamo prievolės vykdymo siuntė skolininkų nurodytu adresu. Pagal sutartį skolininkai įsipareigojo informuoti banką apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nesuteikdami tokios informacijos, skolininkai prisiėmė su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Skolininkai yra deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), būtent šiuo adresu jiems įteiktas įspėjimas. Apeliantas neneigia, kad gavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-10 nutartį, kuria skolininkai įspėti apie prievolių nevykdymo pasekmes. Nutarties, priimtos dėl prievolių pagal nutrauktą kredito sutartį, skolininkai neskundė, sutarties nutraukimo skolininkai neginčijo ir ginčo teisenos tvarka. Pradelstų neįvykdytų mokėjimų laikotarpis yra 443 dienos, apeliantas paskutinį mokėjimą atliko 2011-09-05. Apeliantas praradęs mokėjimų grafiką, galėjo kreiptis į banką dėl kopijos išdavimo, tačiau apeliantas su banku nebendradarbiauja, vengia vykdyti prievoles, nepraneša apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Apeliantas bankui buvo įsipareigojęs kreditavimo laikotarpiu neperleisti (išlaikyti) 100 proc. UAB „Transmota“ akcijų paketą, tačiau be banko žinios ir sutikimo šias akcijas perleido tretiesiems asmenims, tuo padarydamas žalą bankui ir kitiems kreditoriams – gautų pinigų nepanaudojo prievolių vykdymui, sumažino savo pajamų šaltinius, iš kurių galėtų būti vykdomos prievolės. Kitų kreditorių iniciatyva dėl minėto akcijų perleidimo ir su juo susijusių kitų aplinkybių S. M. atžvilgiu inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį vadovaudamasis Finansinių įstaigų įstatymo 31 str. 6 d. 4 punktu, CK 6. 217 str. 1 dalimi, Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, jo 2 punktas suteikia teisę nutraukti sutartį, jei mokėjimas pradelstas daugiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 proc. negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės (b. l. 91–92).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su kreditoriaus atsiliepimo motyvais atmeta apelianto atskirajame skunde nurodytus argumentus. Kredito sutarties specialiojoje dalyje apelianto gyvenamoji vieta nurodyta adresu, (duomenys neskelbtini), (b. l. 5, 1.2 p., 11.2 p.). Sutarties bendrosios dalies 13–14 punktuose šalys įsipareigojo viena kitą informuoti apie rekvizitų pasikeitimą, 15 p. nustatyta, kad minėtų įsipareigojimų neįvykdymas atima teisę reikšti pretenzijas ir atsikirtimus, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus rekvizitus, neatitinka sutarties sąlygų arba jog ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos rekvizitus (b. l. 12). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas iki kredito sutarties nutraukimo informavo banką apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankas ėmėsi iniciatyvos nustatyti tikrąją apelianto gyvenamąją vietą (b. l. 25), ir 2010-09-15, 2011-05-26, 2011-06-13 išsiuntė įspėjimus skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 22, 23, 102–103), pirmasis įspėjimas skolininkui įteiktas asmeniškai (b. l. 104).
Sutarties bendrosios dalies 5.2 p. numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta prieš terminą dėl esminių sutarties pažeidimų, kuriais laikomi sutarties 4.1–4.8 punktuose nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Apeliantas nepagrįstai remiasi atskirų minėtų sąlygų nesąžiningumu, nes jis beveik visas pažeidė: negrąžino pagal grafiką paskolos, nemokėjo palūkanų, nemokėjo delspinigių, neturėjo reikiamos sumos banko sąskaitoje, be banko sutikimo perleido savo turtą (akcijas), taip sumažindamas bendrąją savo turto vertę. Apelianto teiginiai, kad jis neturėjo mokėjimo grafiko, todėl negalėjo padengi įsiskolinimo, yra nepagrįsti. Kredito sutarties specialiosios dalies 5.7 p. nustatyta, kad grafiką skolininkas atsiima banke, bendrosios dalies 4.18 p. nustatyta skolininko prievolė informuoti banką, jei dėl kokių nors priežasčių negavo grafiko per 10 dienų po bendrosios dalies 3.2 p. nustatyto termino, 3.2 p. nustatyta, kad jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo grafiko sudarymo dienos kredito gavėjas nesikreipė į banką dėl jam kilusių klausimų dėl grafiko sudarymo ar jo negavimo, šalys susitaria laikyti, jog kredito gavėjas grafiką gavo, jo sąlygas supranta, su jomis sutinka. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad kreditoriui reiškė kokias nors pretenzijas dėl negauto grafiko.
Kreditorius nurodė, kad skolininkas nedengia skolos nuo pat 2011-09-05, apeliantas šį faktą paneigiančių įrodymų nepateikė. Esant bent daliniam įsiskolinimui, hipotekos kreditorius turi teisę paduoti pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuris yra pagrindas teismui priimti nutartį už skolą įkeistus daiktus parduoti iš varžytynių (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. 2 d.). Konstatuotina, kad apeliantas neskundė sutarties nutraukimo ir hipotekos teisėjos nutarties dėl įkeisto turto arešto, per nustatytą terminą skolos nepadengė, teismui nepateikė įrodymų, kad tokių finansinių galimybių turi, todėl teismas pagrįstai priėmė nutartį dėl skolos išieškojimo parduodant įkeistus daiktus iš varžytynių.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.