Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos dujos“, veikiančio per Panevėžio filialą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Dvyniai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustato:

Suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Dvyniai“ atsiliepimo neteikė (dokumentai buvo siunčiami vadovaujantis VĮ Registrų centro informacija apie DNSB “Dvyniai” buveinės adresą, įteikta CPK 123 str. 4d. nustatyta tvarka).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus pareiškėjas nėra įgijęs kitokiu būdu, todėl prašo jas pripažinti įgyjamosios senaties pagrindu.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų duomenys (7-13 b.l.), priėmimo aktas (14-16 b.l.), paskyra (17-18 b.l.), dujofikuoto objekto pasas (19 - 28 b.l.), AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialo nuostatai (29-32 b.l.), AB „Lietuvos dujos“ įstatai (33-44 b.l.), darbų gamtinių dujų aplinkoje vykdymo užduotys ir tikrinimo rezultatai (87-93 b.l.) patvirtina, kad 112,53 m ilgio mažo slėgio dujotiekio tinklus, registro Nr. 44/1705960, unikalus Nr. 4400-2975-5306, esančius Aukštaičių g. 1, Utenos m., Utenos r. sav. pareiškėjas valdo nuo 1992 metų.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 str.) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visetui.

Asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t.y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 str.). Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad nekilnojamųjų daiktų, nors užsakovu nurodytas kooperatyvas „Dvyniai“ (14 b.l.), nevaldė jokia kita įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus pareiškėją ir įmones, kurių turto perėmėjas jis yra. Pareiškėjas teigė, kad jis turėjo valią nekilnojamuosius daiktus turėti kaip savus, kad ne tik užvaldydamas nekilnojamuosius daiktus jis nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į jį, nei jis, tačiau jam nepaaiškėjo tokie asmenys ir per visą nekilnojamųjų daiktų valdymo laikotarpį. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (8-13 b.l.) yra pareiškėjo nurodyti duomenys, kad jis užsakė ir buvo atlikti inžinerinio statinio, esančio Aukštaičių g. 1, Utena, kadastriniai matavimai.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad 112,53 m. ilgio mažo slėgio dujotiekio tinklai, registro Nr. 44/1705960, unikalus Nr. 4400-2975-5306, esantys Aukštaičių g. 1, Utenos m., priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta ( CPK 533 str.1d.).

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 str.) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 str.). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs nuo 1992 m., būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėjas nekilnojamuosius daiktus pradėjo valdyti 1992 m. ir nepertraukiamai juos valdo iki šio laiko (CK 4.71 str. 2d.).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina esant CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad jo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864 33 str. numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Prašomas nustatyti faktas nustatytinas (CPK 533 str.), nes pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina pareiškėją įgyjamosios senaties pagrindu įgijus nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad nekilnojamieji daiktai priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta.

Byloje susidarė 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei išieškotinos iš pareiškėjo ( CPK 92 str., 443 str. 6d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 533 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad AB „Lietuvos dujos“, įmonės kodas 120059523, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

Priteisti iš pareiškėjo AB „Lietuvos dujos“, veikiančio per Panevėžio filialą, įmonės kodas 120059523, valstybei 20,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

(Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.