- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-68-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- V. A., Kauno rajono
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Aušra Baubienė Procesinio sprendimo kategorija: 34.3; 34.5; 30.9.2; 128.2; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 3 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. , atsakovės J. A. ir trečiojo asmens V. A. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0245-264/2007 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei J. A. , tretiesiems asmenims V. A. , Kauno rajono notarei G. Pakerytei dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 42-46, t.1) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė ir A. A. priėmė po A. M. A. , mirusios 1998 11 10, atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti; pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą J. A. 1999 05 21 Kauno rajono notarės Genovaitės Pakerytės dalyje dėl: 1) 6/8 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei pripažinti R. M. ir A. A. nuosavybės teises po 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) 6/8 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovei R. M. ir A. A. nuosavybės teises po 1/8 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais; 3) 2/4 dalies 147/733 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir pripažinti ieškovei R. M. bei A. A. nuosavybės teises po ¼ dalį 147/733 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 4) 2/4 dalių 700/21892 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi sklypas parduotas už 10000 Lt prašė pripažinti teisę į kompensaciją R. M. ir A. A. po 2500 Lt. Ieškovė nurodė, jog pardavusi butą 1999 07 24 ji persikėlė gyventi į tėvų namą (duomenys neskelbtini), pabaigė remontuoti namą. Po mamos mirties ji priėmė palikimą mamos daiktus: staltiesę, sagę, indus, mamos nuotraukas, kiliminį taką, nešiojo mamos rūbus, tačiau vėliau juos sudegino. Po mamos mirties pavasarį tvarkė daržus, aplinką. Su tėvais gyveno sesuo V. A. , kuri liko ten gyventi ir po mamos mirties. Mamą laidojo visos trys seserys iš tėvo pensijos ir mamos bendradarbių surinktų pinigų. Apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo tik po tėvo mirties. (duomenys neskelbtini) žemė ir namas buvo registruoti mamos vardu. Name nuolatinai su vaikais ieškovė apsigyveno 1999 metų liepos mėnesį. Namų valda (duomenys neskelbtini) buvo tėvų bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po mamos mirties mokesčius mokėjo ieškovės tėvas. Ieškovė prašė atstatyti ieškinio senaties terminą, kadangi apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo tik 2006-05-30 pas notarą.
Atsakovė J. A. ir tretysis asmuo V. A. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė praleido 1 metų terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. po motinos A. M. A. , mirusios 1998 11 10, mirties priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti jos turtą; pripažino negaliojančiu Kauno rajono 3-ojo notarų biuro notarės Genovaitės Pakerytės 1999 05 21 J. A. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 3884, paveldėjimo bylos Nr. 29/99, dalyje: dėl 5/8 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei 5/8 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); dėl 1/4 dalies 147/733 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); dėl 1/4 dalies 700/21892 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir R. M. pripažino teisę į 2500 Lt dydžio kompensaciją už 1/4 dalį parduoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog šalių motina A. M. A. mirė 1998 m. lapkričio 10 d., po jos mirties liko 4 paveldėtojai pagal įstatymą: ieškovė, atsakovė J. A. , tretysis asmuo V. A. bei jų tėvas A. A. , kuris mirė 2005 07 01. Ieškovė R. M. po motinos A. M. A. mirties nors per 6 mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, tačiau po motinos A. M. A. mirties pasiėmė jos asmeninius daiktus – nuotraukas, kilimą, sagę ir kt., kuriuos naudojo, dėvėjo, ir valdė kaip savo. Teisme apklausti visi liudytojai patvirtino, jog ieškovė netrukus po motinos mirties pradėjo prižiūrėti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodino gėles, daržoves, tvarkėsi gyvenimo sąlygas sklype esančiame gyvenamajame name, į kurį persikraustė gyventi. Šie ieškovės atlikti veiksmai patvirtina, jog ieškovė aktyviai išreiškė valią priimti palikimą po motinos A. M. A. mirties, ir jį priėmė faktiškai pradėjusi valdyti. Nustatęs faktą, jog ieškovė priėmė palikimą po A. M. A. mirties, teismas panaikino paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą išduotą J. A. , dalyje, dėl 1/8 dalies gyvenamojo namo su priklausiniais bei 1/8 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies 147/733 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies 700/21892 dalių žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), esant parduotam už 10000 Lt, ieškovei pripažino teisę į 2500 Lt piniginę kompensaciją. Reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. A. priėmė palikimą po A. M. A. mirties, teismas atmetė. Teismas nustatė, jog A. A. tik tęsė naudojimąsi A. M. A. turtu, tokiu pačiu būdu, kokiu naudojosi turtu iki A. M. A. mirties – toliau gyveno jų kartu pasistatytame name, mokėjo mokesčius ne savo, o dukters J. A. vardu, neišreiškė aktyvių veiksmų, įrodančių jo norą A. M. A. turtą valdyti kaip savo nuosavybę, todėl teismas laikė neįrodytu faktu, jog A. A. priėmė palikimą po sutuoktinės A.M.A. mirties. Teismas iš paveldėjimo byloje Nr. 29/99 esančių dokumentų nustatė, jog A. A. pas notarą nebuvo atvykęs, savo valios aiškiai neišreiškė, nustatyta tvarka neatsisakė jam nuosavybės teise priklausančios santuokoje įgyto turto 1/2 dalies, neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, jog A. A. , pergyvenęs savo sutuoktinę, sutiko, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), dalis buvo tik jo sutuoktinės A. M. A. asmeninė nuosavybė. Dėl šių priežasčių teismas nusprendė, jog 1/2 dalis turto – žemės sklypo bei gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), po A. M. A. mirties liko kaip A. A. asmeninė nuosavybė, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimą tenkino ir panaikino paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą J. A. dėl 1/2 dalies gyvenamojo namo su priklausiniais bei 1/2 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas ieškovės reikalavimą pripažinti R. M. ir A. A. nuosavybės teises po 1/8 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ir pripažinti R. M. bei A. A. nuosavybės teises po 1/4 dalį 147/733 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atmetė, nurodydamas, jog teismo sprendimu nustačius paveldėjimo faktą, ieškovė turės teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, kurio pagrindu įgis nuosavybės teisę į jai priklausančią palikimo dalį po motinos A. mirties. Teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens reikalavimą taikyti ieškinio senatį, kadangi nustatė, jog ieškovė R. M. apie tai, jog visą turtą po motinos mirties paveldėjo viena atsakovė, sužinojo tik 2006-05-30 iš Kauno rajono notarės G. Pakerytės rašto. Be to teismas laikė nepraleistu bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 161-162, t.1) ieškovė R. M. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 09 13 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. A. priėmė po A. M. A. , mirusios 1998 11 10, atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių motyvų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. A. tik tęsė naudojimąsi turtu, tokiu pačiu būdu, kokiu naudojosi turtu iki A.M. A. mirties, neišreiškė aktyvių veiksmų, įrodančių jo norą A.M. A. turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Tačiau teismas konstatavo, kad A. A. pas notarą nebuvo atvykęs, savo valios aiškiai neišreiškė, nustatyta tvarka neatsisakė jam nuosavybės teise priklausančio santuokoje įgyto turto 1/2 dalies, neatliko jokių veiksmų, iš kurių galima būtų spręsti, jog A. A. , pergyvenęs savo sutuoktinę, sutiko, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), dalis buvo tik jo sutuoktinės asmeninė nuosavybė, priešingai jis ir toliau gyveno savo namuose, jais rūpinosi kaip savininkas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra tapačios, tačiau teismas jas vertino prieštaringai ir tuo pažeidė CPK 265 straipsnio l dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles bei CPK 270 straipsnio 4 dalį. A. A. nebuvo atvykęs pas notarą ir neatsisakė nei jam priklausančio turto dalies, nei palikimo dalies. A. A. ir toliau gyveno savo namuose, jais rūpinosi kaip savininkas, remontavo, kasė šulinį ir naudojosi visais santuokos metu įgytais daiktais. CK 587 straipsnio 1 dalis ( 1994 m. liepos 26 d. redakcija) nustatė, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Jeigu įpėdinis pagal įstatymą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 592 str. 1 d. 1994 m. liepos 26 d. redakcija). Teismas nustatė, kad A. A. palikimo nepriėmė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimą A.M. A. turto dalyje panaikino tik dėl 1/4 dalies. CK 5.11 straipsnio 1 dalis (CK 573 str. 1 d. 1994 m. liepos 26 d. redakcija) nustato, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdinių dalys yra lygios. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia nurodytas materialinės teisės normas, nes ginčą nagrinėjant teisme palikimas nebus padalintas lygiomis dalimis.
Apeliaciniu skundu (b.l. 165-167, t.1) atsakovė J. A. ir tretysis asmuo V. A. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007 09 13 sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliančių nuomone, teismas neteisingai taikė palikėjos mirties dieną galiojusio CK 587 straipsnio nuostatas. Šis straipsnis numato du palikimo priėmimo būdus, t. y. kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas privalėjo nustatyti ne tik tai, ar ieškovė R. M. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, bet ir nustatyti, ar ieškovė nepraleido įstatymo nustatyto termino palikimui priimti. Teismo sprendime nėra nurodyta, kada ieškovė palikimą priėmė. ,,Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių", patvirtintų Teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 362, 39 p. taip pat nustatė, kad faktinio palikimo priėmimo veiksmai turi būti atlikti per šešis mėnesius. Įrodymais apie faktiškai pradėtą paveldimą turtą valdyti gali būti teismo sprendimas, nustatantis faktą palikimą buvus priimtą laiku (39'.4 p.). Įstatymo nustatytam šešių mėnesių terminui pasibaigus, įpėdiniai, nepradėję faktiškai valdyti palikimo, laikomi nepriėmusiais palikimo. Praleistas priimti palikimą terminas gali būti teismo sprendimu pratęstas, tačiau ieškovė su tokiu reikalavimu į teismą nesikreipė. Apeliantės mano, kad ieškovė R. M. praleido terminą palikimui priimti. Motinos A. M. A. mirties dieną kartu gyveno jos vyras A. A. bei jos dukros - atsakovė J. A. ir tretysis asmuo V. A. . Ieškovė (duomenys neskelbtini) apsigyveno tik 1999 metų vasarą, t. y. praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams po motinos mirties. Taigi tai įrodo, kad ji nepriėmė palikimo laiku ir tinkamai. Ieškovė R. M. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) tik 2000 07 28. Aplinkybės, kad ieškovė R. M. laiku priėmė palikimą yra neįrodytos, nes jos nebuvo pagrįstos nei rašytiniais įrodymais, nei šalių paaiškinimais, nei liudytojų parodymais. Pati ieškovė 2007 05 22 teismo posėdyje paaiškino, kad remontai buvo pradėti daryti 1999 m. birželio mėnesį. Atsakovė J. A. taip pat paaiškino, kad 1999 m. liepos mėn. išvažiavo dirbti į Šiaulius, o ieškovė atsikraustė su vaikais. V. A. tame pačiame teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) 1999 m. rudenį (b. l. 127-129, t.1). Iki to laiko, kol neapsigyveno (duomenys neskelbtini), ieškovė nesinaudojo ir mirusiosios asmeniniais daiktais, kilimu, staltiese, gintarine sage. Šie daiktai buvo ir liko namuose, ieškovė jais naudojosi tik nuo to laiko, kai apsigyveno šiuose namuose. Tai paneigia teismo motyvą, kad po motinos mirties ieškovė pasiėmė jos asmeninius daiktus - nuotraukas, kilimą, sagę. Apeliantės nesutinka ir su teismo sprendimu toje dalyje, kuria yra iš dalies panaikintas paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas atsakovei J. A. . Apeliantės prašė teismo taikyti ieškininę senatį ir ieškinį atmesti, nes paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentu galiojusio CK 83 straipsnio 1 dalis nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. 2002 07 01 išnyko ieškovės R. M. teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis reglamentavo, kad Civilinio kodekso įsigaliojusio nuo 2001 07 01, 5.8 straipsnis taikomas, jeigu įsigaliojus šiam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tačiau teismas sprendime nurodė, kad apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė sužinojusi tik 2006-05-30, kai jos atstovas gavo atsakymą iš notarės G. Pakerytės. Tačiau teismas nevertino pačios ieškovės paaiškinimo, kad apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ji sužinojo kur kas anksčiau, t.y. „po tėvo laidotuvių 2005 m. liepos mėn., kai nuėjo pas notarą ir pamatė, kad jo vardu yra tik žemė" (b. l. 127, t.1). Todėl teismas, priimdamas sprendimą, turėjo taikyti ieškininę senatį paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Teismas netyrė ir nevertino A. A. veiksmų ir tikrosios valios dėl nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto. Jis nepriėmė palikimo po žmonos A. M. A. mirties, o taip pat ir nesiekė, kad jo nuosavybės dalis būtų atidalinta iš paveldimo turto, t. y. jis neišreiškė savo valios ir nesikreipė į notarą su pareiškimu kaip tai yra numatyta „Notarinių veiksmų atlikimo LTSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 108 straipsnyje, „Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių", patvirtintų teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 362, 44 punkte. Apie tokią jo valią ir nebuvo pranešta palikimą priėmusiai atsakovei J. A. .
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 2-3, t.2) atsakovė J. A. ir tretysis asmuo V. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 09 13 sprendimo dalį, kuria atmestas R. M. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti po A. M. A. mirties, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. M. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravo 2000 07 28. Pagal „Gyvenamosios vietos deklaravimo taisykles", patvirtintas vidaus reikalų ministro 1999 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 206, asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą migracijos tarnybai pateikia atitinkamą nustatyto pavyzdžio užpildytą deklaraciją, kurioje pažymi kas yra gyvenamosios patalpos savininkas. Deklaracijoje turi būti ir savininko parašu patvirtintas sutikimas asmeniui apsigyventi savininkui priklausančioje patalpoje (41 - 43 p.). Ieškovei R. M. deklaruoti savo gyvenamąją vietą davė sutikimą gyvenamojo namo savininkė J. A. . Tai paneigia apeliantės argumentus ir Kauno rajono apylinkės teismo sprendime nurodytą motyvą, kad ieškovė nežinojo, kas yra namo savininkas iki pat 2006-05-30, kai gavo notarės G. Pakerytės raštą. Nustatyti kada iš tiesų ieškovė sužinojusi apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą yra svarbu, nes atsakovė J. A. ir tretysis asmuo V. A. prašo taikyti ieškininę senatį dėl reikalavimo pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu. Palikimui priimti A. A. turėjo išreikšti savo valią. Prieš savo valią įpėdinis palikimo negali priimti, todėl pačiam A. A. neišreiškus savo noro ir valios paveldėti turto po žmonos A. M. A. mirties, negali būti pakeista net teismo sprendimu pagal ieškovės R. M. prašymą.
Atsiliepimu į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą (b.l. 4-5, t.2) ieškovė R. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Mano, kad apeliacinis skundas prieštarauja bylos medžiagoje surinktiems įrodymams ir liudytojų parodymams bei nepagrįstai jame remiamasi teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 20 d. patvirtintomis laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinėmis taisyklėmis, kurios įsigaliojo po mamos A. M. A. mirties. Apeliantės nepateikė įrodymų, kad buvo praleistas senaties terminas ir nepaneigė, tos aplinkybės, kad ieškovė paėmė A. M. A. asmeninius daiktus pradėdama juos valdyti. Ieškovė laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentu, kad A. A. nepriėmė palikimo ir prarado teisę į santuokos metu įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto dalį, vien todėl, jog nesikreipė į notarą su pareiškimu, nes A. A. valdė turtą ir po sutuoktinės mirties ir neišreiškė valios atsisakydamas palikimo ir savo santuokos metu įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto dalies.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas patenkintinas, o atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegijos vertinimu apylinkės teismas iš dalies priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą, nes pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185str.), todėl sprendimas iš dalies pakeistinas ieškovės apeliacinio skundo motyvais (CPK 329str. 1d., 326str. 1d. 3p.).
Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl ieškovės R. M. apeliacinio skundo.
Ieškovė nurodo, kad teismas priėmė iš dalies prieštaringą sprendimą, nes, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, padarė skirtingas išvadas.
Kolegija su šiuo argumentu sutinka. Iš byloje esančių įrodymų, to neneigia nei atsakovė, nei tretysis asmuo seka, kad mirus A. M. A., jos sutuoktinis A. A. liko gyventi jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini). Jis naudojosi visais daiktais, baldais ir t.t. . CK 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu palikimą. Todėl kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. A. tik tęsė naudojimąsi A. M. A. turtu, tokiu pačiu būdu, kokiu naudojosi turtu iki A. M. A. mirties – toliau gyveno jų kartu pasistatytame name, mokėjo mokesčius ne savo, o dukters J. A. vardu, neišreiškė aktyvių veiksmų, įrodančių jo norą A. M. A. turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Iš nurodyto akivaizdu, kad apylinkės teismas prieštarauja pats sau: nurodo, kad A. A. po sutuoktinės mirties tik tęsė naudojimąsi jos turtu. Tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad turtas buvo įgytas santuokoje, turto dalys nebuvo atskirtos, todėl akivaizdu, kad jis palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Įstatymas nenumato sąvokos – įpėdinio naudojimasis turtu, tačiau palikimo nepriėmimas. Aplinkybė, kad A. A. nebuvo atvykęs pas notarą ir savo valios neišreiškė patvirtina tą faktą, kad jis savo dalies neatsisakė ir juo labiau neatsisakė savo nuosavybės dalies. Iš A. M. A., mirusios 1998 11 10, paveldėjimo bylos matyti, kad J. A. – šios bylos atsakovė, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į notarę kreipėsi 1999 02 02. Ji nurodė kitus įpėdinius, tame tarpe ir mirusiosios sutuoktinį A. A.. 1999 05 21 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas atsakovei J. A. į visą mirusiosios A.M. A. vardu registruotą turtą. Notarė nesiaiškino, koks gi turtas yra įgytas santuokoje ir kokia gi to turto dalis nuosavybės teise priklauso A. A. . Iš kitos gi pusės, notarė, nors ir esant nurodytiems visiems įpėdiniams, jų atsisakymų priimti palikimą po A.M. A. mirties nepaėmė. Išduodama ginčijamą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą notarė atėmė nuosavybę iš A. A. ir tokiu būdu pažeidė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teises, Konstitucijos 23 str., kuris nustato, kad nuosavybė yra neliečiama ir gali būti atimta tik įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina ta aplinkybė, kad, esant tiems patiems įrodymams ir toms pačioms faktinėms aplinkybėms, teismas juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti nustatė, o A. A. atžvilgiu atmetė. Todėl kolegija, įvertinusi nurodytus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas, atmesdamas ieškinio dalį, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas ( CPK 185 str.), todėl padarė nepagrįstas išvadas. Kolegija sprendžia, kad pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad A. A. po savo sutuoktinės mirties palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Kolegijai padarius priešingas išvadas, sprendimas pakeistinas, patenkintinas ir ieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. A. priėmė palikimą po sutuoktinės A.M. A. mirties (CPK 329 str.1 d., 326 str.). Todėl atitinkamai pakeistina ir sprendimo dalis dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atitinkamai padidinant dalis.
Dėl atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo.
Atsakovė J. A. ir tretysis asmuo V. A. skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė palikėjos mirties dieną galiojusio CK 587 straipsnio nuostatą, kad veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Todėl jų nuomone, teismas privalėjo nustatyti ne tik tai, ar ieškovė R. M. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, bet ir nustatyti, ar ieškovė nepraleido įstatymo nustatyto termino palikimui priimti. Teismo sprendime nėra nurodyta, kada ieškovė palikimą priėmė. Su šiuo motyvu kolegija nesutinka, nes ieškovė paaiškino, kad palikimą priėmė po motinos mirties. Tai įrodo ieškovės paaiškinimai, kurie byloje taip pat yra įrodymai. Priešingi įrodymai nepateikti. Pažymėtina ta aplinkybė, kad atsakovė, duodama paaiškinimus teismui 2007 05 22 posėdyje neneigė aplinkybių, kad ieškovė po motinos mirties paėmė tam tikrus motinai priklausiusius daiktus (b.l. 125-131, t.1). Todėl kolegija daro išvadą, kad yra nustatyta, jog ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti nepažeidžiant 6 mėnesių termino. Nors apeliantės mano, kad ieškovė R. M. praleido terminą palikimui priimti, tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikė. Tiesa, jos nurodo, kad ieškovė ginčo name apsigyveno tik 1999 metų vasarą, tačiau kaip pažymėta aukščiau, palikimo priimti dalimis negalima, o ieškovė yra nurodžiusi, kad po motinos mirties paėmė sagę, kilimą ir kt. daiktus. Atsakovė J. A. su šiais teiginiais nesutiko, tačiau ji nurodė, kad ieškovės paminėti daiktai buvo ir kad jos visos trys tais daiktais naudojosi (b.l. 128, t.1). Tokiu būdu atsakovė ir tretysis asmuo pripažino, kad ieškovės nurodytas turtas buvo ir, kad turtą po motinos mirties faktiškai valdė ir ieškovė. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 6 mėnesių terminas palikimui priimti faktiškai pradėjus jį valdyti pažeistas nebuvo.
Apeliantės, nesutikdamos su teismo sprendimu toje dalyje, kuria yra iš dalies panaikintas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas atsakovei J. A. , prašo taikyti ieškininę senatį ir ieškinį atmesti, nes 2002 07 01 išnyko ieškovės teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo tik 2006 05 30, kai jos atstovas gavo atsakymą iš notarės G. Pakerytės. Apeliančių motyvą, kad teismas nevertino pačios ieškovės paaiškinimo, kad apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ji sužinojo kur kas anksčiau, t.y. „po tėvo laidotuvių 2005 m. liepos mėn., kai nuėjo pas notarą ir pamatė, kad jo vardu yra tik žemė" (b. l. 127, t.1), kolegija atmeta, nes iš ieškovės paaiškinimų seka, kad ji 2005 metų liepos mėn. sužinojo, kad tėvo vardu yra tik žemė, tačiau ne tai, kad yra ginčijamas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas ir kad jis jai būtų buvęs pateiktas. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, teismas pagrįstai ieškinio senatį skaičiavo nuo 2006 05 30 notarės G.Pakerytės rašto.
Kolegija nesutinka su motyvu, kad teismas netyrė ir nevertino A. A. veiksmų ir tikrosios valios dėl nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis neišreiškė valios atsisakyti palikimo, o juo labiau savo nuosavybės. Notarei buvo žinoma apie tai, kad po A.M. A. mirties liko gyvas jos sutuoktinis, todėl ji turėjo išsiaiškinti A. A. nuosavybės dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, jo valią dėl atsiradusio palikimo. Pažymėtina ta aplinkybė, kad notarei nesuteikta teisė atimti nuosavybę, o šiuo atveju taip ir įvyko, nes ginčo dėl to, kad turtas buvo įgytas santuokoje nėra.
Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus atitinkamai pakeistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kolegija nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kad tai yra neturtinio pobūdžio ieškinys. Ginčas tarp šalių vyksta dėl konkretaus turto, ieškinys yra įkainotas, ieškinio kaina yra 60500,60 Lt (b.l. 42-46), todėl žyminis mokestis už ieškinį, įvertinus tai, kad yra pareikštas ir neturtinio pobūdžio reikalavimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; yra 1915,02 Lt, kurią ieškovė ir sumokėjo (b.l. 1,47, t.1), todėl ieškinį patenkinus, ši suma ir priteistina ieškovei iš atsakovės CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p.; 93 str.. Ieškovė, paduodama apeliacinį skundą, jį apmokėjo 112 Lt suma (b.l. 163, t.1), apeliacinį skundą patenkinus, ši suma taip pat priteistina iš atsakovės ieškovei CPK 93 str. pagrindu. Viso ieškovei iš atsakovės priteistina 2027 Lt žyminio mokesčio. Sutinkamai su CPK 96 str. pakeistina sprendimo dalis dėl pašto išlaidų valstybei priteisimo. Ieškinį ir ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 46,65 Lt pašto išlaidų ( 33,05 Lt pirmosios instancijos teisme ir 13,60 Lt apeliacinės instancijos teisme).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės R. M. apeliacinį skundą patenkinti, atsakovės J. A. ir trečiojo asmens V. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. priėmė po A. M. A. , mirusios 1998 11 10, atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. priėmė po A. M. A. , mirusios 1998 11 10, atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo reikalu.
Pakeisti sprendimo dalį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto atsakovei J. A. , pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
pripažinti negaliojančiu Kauno rajono 3-iojo notarų biuro notarės Genovaitės Pakerytės paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 3884, paveldėjimo bylos Nr. 29/99, išduotą J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1999 05 21 dalyje dėl: 1) 6/8 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) 6/8 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ; 3) 2/4 dalies 147/733 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 4) 2/4 dalių 700/21892 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų: priteistą ieškovei R. M. iš atsakovės J. A. žyminio mokesčio sumą padidinti iki 2027 Lt, atstovavimo išlaidų sumą iki 1000 Lt.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės R. M. trečiajam asmeniui V. A. priteista 100 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Iš atsakovės J. A. priteistą pašto išlaidų valstybei sumą padidinti iki 46,65Lt.
Likusios sprendimo dalies nekeisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.