Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui Dariui Maleckui

kaltinamiesiems J. V. ir M. Ž., jų gynėjai adv. Žanai Kozliakienei

Trakų rajono Lentvario globos namų atstovei Onutei Juškauskienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., gim.1998-08-23, a.k(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, Lentvario M. Š. gimnazijos moksleivis, gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-11-13 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvė apribojimo bausme 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto būti namuose.

2014-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2015-05-29 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės subendrintos ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 areštą,

2015-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal 178 str. 2d., 187 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dviem metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirta J. V. auklėjamojo poveikio priemonė – per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlikti 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį.

J. V., vadovaujantis BK 85 straipsnio 2 dalimi, nesutinkant atlikti auklėjamojo pobūdžio darbų, vadovaujantis BK 87 straipsniu, paskirti elgesio apribojimą 12 mėnesių ir įpareigoti J. V. tęsti mokslą, atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo kursą bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

kaltinamas pagal LR BK LR BK 284 str. 1 d.

M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, Lentvario M. Š. gimnazijos moksleivis, gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), teistas:

2015-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal 178 str. 2d., 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirta M. Ž. auklėjamojo poveikio priemonė – per pirmus 6 laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlikti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį.

M. Ž., vadovaujantis BK 85 straipsnio 2 dalimi, nesutinkant atlikti auklėjamojo pobūdžio darbų, vadovaujantis BK 87 straipsniu, paskirti elgesio apribojimą 7 mėnesiams ir įpareigoti M. Ž. tęsti mokslą bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. ir M. Ž. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2015-01-29, apie 10.00 val., viešoje vietoje, prie Trakų rajono Lentvario vaikų globos namų, Klevų alėjos g. 24, Lentvaryje, Trakų r., veikdami bendrininkų grupėje, kitų asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, tyčia kojomis spardė Trakų rajono Lentvario vaikų globos namų įėjimo duris, tokiu būdu kartu sugadino Trakų rajono Lentvario vaikų globos namams priklausantį turtą, padarydami 289,22 EUR turtinę žalą, taip pat keikėsi necenzūriniais žodžiais, ir tokiais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Taip pat M. Ž. nežymiai sutrikdė nepilnametei D. L. sveikatą, o būtent: 2015-01-28 apie 20.27 val., Trakų rajono Lentvario vaikų globos namų muzikos kabinete, adresu Klevų alėja 24, Lentvaris, Trakų r., konflikto su nepilnamete globos namų ugdytine D. L. metu, tyčia, paėmęs ten buvusį AUX laidą, metė jį į D. L., pataikydamas pastarajai į kairę akį, tuo padarydamas kraujosruvą kairės akies aplinkiniuose minkštuose audiniuose ir nežymiai sutrikdydamas D. L. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atlikti jų analizę, bei įvertinti byloje.

LR BK 140 str.1 d numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

LR BK 284 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent t.y. kai viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir yra sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; c) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Grasinimai tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

Taigi, teismas visapusiškai ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus t.y. kaltinamųjų J. V. ir M. Ž. parodymus, kurie teisiamojo posėdžio metu tik iš dalies prisipažino dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus t.y. kaltinamųjų parodymus, kurių metu jie visiškai pripažino savo kaltę, ištyręs nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus bei kitus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad kaltinamieji J. V. ir M. Ž. įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jų veika teisingai kvalifikuota. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo J. V. duotus parodymus, kad jis globos namų durų nespardė, teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaip parodymus prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, turinčias įtakos bausmės skyrimui.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis nurodė, kad prisipažįsta ir dėl įvykdytų nusikalstamų veikų gailisi – teismas tai nevertina lengvinančia aplinkybe, kadangi teismo manymu gailėjimasis nėra nuoširdus. Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d. padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant kaltinamajam M. Ž. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, tai yra padarė savanaudiškus, visuomenėje paplitusius nusikaltimus. Spręsdamas dėl bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis būdamas jauno amžiaus jau yra teistas, administracine tvarka baustas, jis Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2014-04-17 iki 2014-04-25 (b.l.150) Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvados matyti, kad M. Ž. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga, nusikaltimus įvykdė būdamas nepilnametis.

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais (LR BK 91 str.), bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies, 284 str. straipsnio 1 dalies sankcijomis, kurios numato kaip vieną iš bausmės rūšių laisvės apribojimo bausmę, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant M. Ž. laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant kaltinamajam J. V. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną nesunkių tyčinį nusikaltimą, tai yra padarė savanaudišką, visuomenėje paplitusį nusikaltimą. Spręsdamas dėl bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis būdamas jauno amžiaus jau yra tris kartus teistas, administracine tvarka nebaustas, jis Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2012-09-10 iki 2012-09-18 (b.l.68), iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvados matyti, kad J. V. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga, nusikaltimą įvykdė būdamas nepilnametis.

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais (LR BK 91 str.), bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. straipsnio 1 dalies sankcijomis, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymą atidedant paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

nukentėjusioji D. L. pareiškė - 300 EUR civilinį ieškinį neturinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė – 27,95 EUR civilinį ieškinį, Trakų rajono Lentvario vaikų globos namai pareiškė – 289,22 EUR civilinį ieškinį.

Byloje nukentėjusioji D. L. prašo atlyginti 300 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad dėl patirto sužalojimo ji kitą dieną negalėjo eiti į mokyklą, nes po akimi atsirado mėlynė. Taip pat ji patyrė skausmą, išgąstį, nepatogumus, nes dėl mėlynės negalėjo išeiti į miestą, pasirodyti ir bendrauti su draugais.

LR BPK 109 str. numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais gali būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiosios argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, o taip pat ir kaltinamojo M. Ž. turtinę padėtį (jis yra moksleivis ir niekur nedirbantis) vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, priteistinos neturtinės žalos dydį mažintinas iki 150 Eur. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes bei atsižvelgiant į kaltinamojo turinę padėtį.

Įvertinus byloje esančius, teismo ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog civilinių ieškovų ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini visiškai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. V. ak(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str.4, 9 d., J. V. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes dalinai sudedant ir galutinę bausmę J. V. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviem metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirti J. V. auklėjamojo poveikio priemonė – per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlikti 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį, bei auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą- nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose ir tęsti mokslą.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką atlikta pagal 2015-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

M. Ž. ak(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant M. Ž. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per pirmus 4 bausmės atlikimo mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. Ž. ak(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant M. Ž. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę -1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant M. Ž. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per pirmus 4 bausmės atlikimo mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63 str.4, 9 d., M. Ž. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes dalinai sudedant ir galutinę bausmę M. Ž. paskirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant M. Ž. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per pirmus 4 bausmės atlikimo mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis..

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką atlikta pagal 2015-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti solidariai iš J. V. ir M. Ž. civilinio ieškovo Trakų rajono Lentvario vaikų globos namų naudai 289,22 Eur.

Priteisti iš M. Ž. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 27,95 Eur.

Priteisti iš M. Ž. civilinės ieškovės D. L. naudai 150 Eur.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.