- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2S-1073-826/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00732-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- R. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2010-733/2022 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas atnaujinti terminą 2022 m. kovo 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymui Nr. 17VĮ-361-(14.17.2 E) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį, esančią Šilutėje, (duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2022 m. kovo 4 d. raštui Nr. 17SD-1034-(14.17.137 E.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje pirkimo“ ginčyti, jei teismas manytų, jog toks terminas yra praleistas, panaikinti 2022 m. kovo 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 17VĮ-361-(14.17.2 E) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį, esančią Šilutėje, (duomenys neskelbtini)“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2022 m. kovo 4 d. raštą Nr. 17SD-1034-(14.17.137 E.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje, pirkimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 1SS-588-(5.59 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo tvarkos“; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrių sudaryti su ieškovu R. L. pirkimo – pardavimo sutartį dėl 0,4137 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu M1, ir 0,0734 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), dalies iš plane indeksu K pažymėtos dalies, kurios visas plotas 0,2938 ha; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai iki galutinio procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dalyvauti sandoriuose dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), inicijuoti, organizuoti ir vykdyti bet kokius šio žemės sklypo teritorijų planavimo darbus, pertvarkyti žemės sklypą, keisti kadastro duomenis, statyti statinius (įrenginius), sudaryti susitarimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
3. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog šioje byloje ginčijami konkretūs administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo atsisakyta parduoti ieškovui žemės sklypo dalį, nors toks sprendimas jau buvo priimtas, o ieškovas buvo sumokėjęs nustatytą kainą, ir keliamas reikalavimas įpareigoti sudaryti su ieškovu žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Jei nebūtų pritaikytos šiuo ieškiniu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kyla pagrįsta rizika, kad žemės sklypas gali būti performuotas arba perleistas tretiesiems asmenims. Tokiu atveju, patenkinus ieškinio reikalavimus ir panaikinus administracinius aktus bei įpareigojus Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovu žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, todėl ieškovo teisės liktų neapgintos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927: dalyvauti sandoriuose dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės m.; inicijuoti, organizuoti ir vykdyti bet kokius žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės m., teritorijų planavimo darbus, pertvarkyti šį žemės sklypą, keisti kadastro duomenis, statyti statinius (įrenginius), sudaryti susitarimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes, į tai, kad šioje byloje ginčijami konkretūs administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo atsisakyta parduoti ieškovui žemės sklypo dalį, ir keliamas reikalavimas įpareigoti sudaryti su ieškovu žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, sutinkant su ieškovo argumentais, tačiau jų neatkartojant, atsižvelgiant į tai, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, ieškovo prašymą yra pagrindas patenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga, perteklinė ir nepagrįsta.
6.2. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai pažeidžia ginčo žemės sklypo naudotojų interesus: 1) tuo atveju, jei sklypo naudotojas siektų perleisti jam nuosavybės teise priklausantį sklype esantį nekilnojamąjį turtą, su naujuoju įgijėju nebūtų galima sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties; 2) tuo atveju, jei sklypo naudotojams iškiltų būtinybė keisti sklypo naudojimosi tvarką, jie negalėtų to padaryti; 3) tuo atveju, jei sklypo naudotojams iškiltų būtinybė nusistatyti servitutą sandoriu, toks sandoris dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taptų negalimas ir pan.
6.3. Ieškovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, pateikė nepagrįstą reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam žemės sklypui, nors ginčas yra kilęs tik dėl dalies žemės sklypo.
Atsiliepimas
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą atsakovės atskirąjį skundą, juo prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
7.1. Nenustatyta, jog kiti žemės sklypo naudotojai būtų reiškę pretenzijas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atsakovė visiškai nepagrįstai atskirąjį skundą grindžia argumentais dėl kitų žemės sklypo naudotojų teisių pažeidimo, nors tam neturi jokio pagrindo.
7.2. Atsakovė atskirajame skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius dėl galimo žemės sklypo naudotojų teisių pažeidimo ateityje, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
7.3. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės nekvestionuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo nagrinėjamu atveju, tačiau laikosi pozicijos, jog neva laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti pritaikytos tik žemės sklypo daliai, o ne visam žemės sklypui. Ieškovas laikosi pozicijos, kad tokiu atveju atsakovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes turėjo kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, o ne teikti atskirąjį skundą reikšdamas reikalavimą panaikinti nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7.4. Atsakovės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo tik žemės sklypo daliai laikytini nepagrįstais bei neatitinkančiais teismų formuojamos praktikos.
7.5. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrintas tam tikras status quo, daikto teisinis statusas ir jo savybių išlikimas nepakitusių tuo atveju, jei ieškovo reiškiamas ieškinys būtų patenkintas ir atsakovė būtų įpareigota sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu. Akivaizdu, jog panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos ieškovo teisės ir interesai ieškinio tenkinimo atveju, o vykdomi tolesni veiksmai dėl žemės sklypo dalies teisinio statuso galbūt lemtų naujus teisminius ginčus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje, planą. Kadangi šiais įrodymais grindžiami atskirojo skundo pagrindu nurodyti argumentai, įrodymai pridėtini prie bylos. Ieškovas turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais, todėl įrodymų pridėjimas prie bylos nepažeis ieškovo teisių ir bylos nagrinėjimo neužvilkins.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, ja įsigijo asmeninėn nuosavybėn pastatą – parduotuvę, 1/2 dalį pastato – sargo būstinę, pastatą – rūsį civilinei gynybai, esančius (duomenys neskelbtini), Šilutėje. Sutartimi įsigytas nekilnojamasis turtas yra 8,1492 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog nekilnojamojo turto pardavėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui sutinkant 2021 m. liepos 28 d. Sutikimo Nr. 17ST-121-(14.17.5) pagrindu ieškovui neatlygintinai perleido Žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas į 0,4137 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu M1, ir 0,0734 ha ploto Žemės sklypo dalį iš plane indeksu K pažymėtos dalies, kurios visas plotas 0,2938 ha. Iš viso ieškovui perleistos nuomininko teisės į 0,4871 ha žemės sklypo dalį.
12. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius 2021 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 17SD-5316 (14.17.104) nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl Žemės įvertinimo tvarkos“ ieškovas turi sumokėti 58 936 Eur už Žemės sklypo dalį (0,4871 ha) į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą. Ieškovas 2021 m. gruodžio 21 d. sumokėjo 58 936 Eur už žemės sklypo dalį į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 17VĮ-2123-(14.17.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Šilutėje, (duomenys neskelbtini), pardavimo“ priėmė sprendimą parduoti ieškovui žemės sklypo dalį, kuri sudaro 0,4871 ha.
13. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius 2022 m. kovo 4 d. pateikė raštą Nr. 17SD-1034-(14.17.137 E.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje pirkimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. 17VĮ-361-(14.17.2 E) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį, esančią Šilutėje, (duomenys neskelbtini)“. Įsakymu atsisakyta parduoti Žemės sklypo dalį ieškovui ir pripažintas netekusiu galios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 17VĮ-2123-(14.17.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Šilutėje, (duomenys neskelbtini), pardavimo“, kuriuo nuspręsta ieškovui parduoti Žemės sklypo dalį.
14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 1SS-588-(5.59 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo tvarkos“ atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl įpareigojimo sudaryti Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Rašte Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog „Šilutės skyrius, remiantis faktinių duomenų patikrinimo duomenimis bei vadovaudamasis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, reikalavimais, nustatė, kad statiniams reikalingas eksploatuoti plotas sudaro 0,0851 ha, t. y. mažesnis Žemės sklypo dalies plotas, nei nustatytas Šilutės skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 17VĮ-2123-(14.17.2.), t. y. 0,4871 ha. Atsižvelgiant į tai, Šilutės skyriaus vedėjas 2022 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 17VĮ-361-(14.17.2 E.) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį, esančią Šilutėje, (duomenys neskelbtini)“ pripažino netekusiu galios Šilutės skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 17VĮ-2123-(14.17.2.), kuriuo buvo nutarta parduoti Jums 0,4871 ha valstybinės Žemės sklypo dalį. Apie priimtą sprendimą Jūs buvote informuotas Šilutės skyriaus 2022-03-04 raštu Nr. 17SD-1034-(14.17.137 E.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje pirkimo“.
15. Ieškovas ginčija minėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. 17VĮ-361-(14.17.2 E) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį, esančią Šilutėje, (duomenys neskelbtini)“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2022 m. kovo 4 d. raštą Nr. 17SD-1034-(14.17.137 E.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje pirkimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 1SS-588-(5.59 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo tvarkos“; prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrių sudaryti su ieškovu R. L. pirkimo–pardavimo sutartį dėl bendros 0,4871 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), dalies.
Dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 144 straipsnio 1 dalies 6 punktas), prašoma uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dalyvauti sandoriuose dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), inicijuoti, organizuoti ir vykdyti bet kokius šio žemės sklypo teritorijų planavimo darbus, pertvarkyti žemės sklypą, keisti kadastro duomenis, statyti statinius (įrenginius), sudaryti susitarimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
17. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga, perteklinė ir nepagrįsta, nes pažeidžia ginčo žemės sklypo naudotojų interesus. Sutiktina su šiais atskirojo skundo argumentais.
18. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
19. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
20. Šioje byloje neiškilo ginčo dėl to, jog ieškovas įrodė abi būtinas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, suformuluotus reikalavimus, vertindamas preliminariai, taip pat nemato pagrindo nesutikti su ieškovu, jog ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina, jog preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas įrodė antrą būtiną sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Darytina išvada, jog patenkinus ieškovo reikalavimus ir įpareigojus atsakovę sudaryti su ieškovu pirkimo–pardavimo sutartį dėl bendros 0,4871 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), dalies, tačiau priešingai bylos šaliai dėl ginčo žemės sklypo dalies sudarius sandorius su trečiaisiais asmenimis, perleidus minėtą turtą kitiems asmenims, esant įrodymams, jog ieškovas yra sumokėjęs nustatytą sumą už ginčo žemės sklypo dalies įsigijimą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
21. Tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Be to, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašyta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovas įsigijo asmeninėn nuosavybėn pastatą – parduotuvę, 1/2 dalį pastato – sargo būstinę, pastatą – rūsį civilinei gynybai, esančius (duomenys neskelbtini), Šilutėje. Sutartimi įsigytas nekilnojamasis turtas yra 8,1492 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog nekilnojamojo turto pardavėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui sutinkant 2021 m. liepos 28 d. Sutikimo Nr. 17ST-121-(14.17.5) pagrindu ieškovui neatlygintinai perleido Žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas į 0,4137 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu M1, ir 0,0734 ha ploto žemės sklypo dalį iš plane indeksu K pažymėtos dalies, kurios visas plotas 0,2938 ha. Taigi iš viso ieškovui perleistos nuomininko teisės į 0,4871 ha žemės sklypo dalį. Ieškovas yra pateikęs įrodymus, jog yra sumokėjęs 58 936 Eur sumą už paminėtą žemės sklypo dalį. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 17VĮ-2123-(14.17.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Šilutėje, (duomenys neskelbtini), pardavimo“ buvo nuspręsta ieškovui parduoti tik anksčiau nurodyto dydžio žemės sklypo dalį. Ieškiniu ieškovas taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti sudaryti žemės pirkimo–pardavimo sutartį tik dėl paminėtos ginčo žemės sklypo dalies.
23. Byloje su atskiruoju skundu pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šilutėje, iš viso yra 8,1492 ha ploto, tai yra, daugiau nei dešimt kartų didesnis nei ta žemės sklypo dalis, dėl kurios yra iškilęs ginčas šioje byloje. Be to, nustatyta, jog tretieji asmenys: UAB „Šilutės melioracija“, V. Z., UAB „Deinesa“, K. M., UAB „Gerionas“, UAB „Dovega“, UAB „Kestartis“, S. D., I. G., P. G., UAB „Toluta“, UAB „AVIŽEDA“, UAB „Šilutės gelžbetonis“, UAB „Vėjo malūnai“, yra sudarę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutėje, nuomos sutartis.
24. Esant šioms nurodytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės visam žemės sklypui nepagrįstai varžo trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių byloje, teises. Iš ieškinio turinio nenustatyta, jog ieškovas būtų pareiškęs kokius nors reikalavimus anksčiau paminėtiems tretiesiems asmenims, todėl, vadovaujantis formuojama teismų praktika, sutiktina su apeliante, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik perteklinės, bet ir nepagrįstai varžančios trečiųjų asmenų teises.
25. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atskirajame skunde apeliantė iš esmės nesutinka su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu tik dėl to, jog jos pritaikytos visam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šilutėje, daro išvadą, jog yra pagrindas sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – tai yra, taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones tik 0,4871 ha žemės sklypo daliai.
26. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl nutartis keistina – ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė jų dydį patvirtinančius įrodymus.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos šioje bylos stadijoje nepaskirstomos, nes šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o ne išnagrinėjus procesinį (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) klausimą. Įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė turi pateikti pirmosios instancijos teismui, bylą nagrinėjančiam iš esmės, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dalyvauti sandoriuose dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), dalies – 0,4137 ha ploto žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu M1, ir 0,0734 ha ploto žemės sklypo dalies iš plane pažymėtos indeksu K dalies, kurios visas plotas 0,2938 ha, inicijuoti, organizuoti ir vykdyti bet kokius šio žemės sklypo dalių teritorijų planavimo darbus, pertvarkyti žemės sklypo dalis, keisti kadastro duomenis, statyti statinius (įrenginius), sudaryti susitarimus dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos nustatymo iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2010-733/2022“.