Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, išnagrinėjusi nuteistojo D. F. gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 59-68 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 59-68 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. F.. Žemesnės instancijos teismas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, įvertino D. F. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybės pavojingumą, likusią atlikti nemažą laisvės atėmimo bausmės dalį ir nutarė, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Skunde nurodoma, kad iš trijų nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo nuteistas D. F., dvi (abu smurtiniai nusikaltimai) buvo padarytos prieš 20 metų. Smurtinių nusikaltimų padarymo metu nuteistasis buvo jauno amžiaus (24 metų), todėl jo mąstymas ir pasaulėžiūra iš esmės skyrėsi nuo subrendusio asmens mąstymo. Taigi, teigti, kad šie nusikaltimai įtakos naujų nusikaltimų darymą dabartiniu metu, nėra pagrindo. Vertinant nuteistojo, kaip aktyvaus socialinių programų dalyvio, vykdančio individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesį, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarime padaryta išvada, kad nuteistasis D. F. laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariai ir specialistai (tame tarpe psichologai) padarė betarpiškai bendravę su nuteistuoju, ko nebuvo nagrinėjant bylą teisme. Nuteistojo gynėjo manymu, svarbi ir ta aplinkybė, kad nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo metu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, nors tai nėra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui, kas įrodo, kad jis neketina daryti neteisėtų veiksmų. Nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri paveikė jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Skundžiamoje nutartyje minimos aplinkybės apie nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir slapstymąsi jau buvo įvertintos skiriant bausmę, todėl negali būti išimtiniu pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo.

Skunde pažymima, kad šįkart svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariai buvo vieningi. D. F. priklauso žemai rizikos grupei (29 balai), tačiau galimybė ją sumažinti yra tik esant nevaržomai asmens laisvei – socializuotomis aplinkos sąlygomis, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinti nėra net teorinės galimybės. Po ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo nuteistasis buvo perkeltas į lengvąją grupę, iš viso buvo jau 5 kartus skatintas, toliau vykdė jam skirtas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. D. F. sutuoktinė laukiasi. Visos šios aplinkybės yra naujos ir esminės, o žemesnės instancijos teismo išvada apie jų nebuvimą yra nepagrįsta.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors medicininė pažyma S. F. išduota Izraelyje, tačiau taip yra todėl, kad nuteistojo sutuoktinė yra Izraelio pilietė, kur jai užtikrinamas nemokamas gydymas. Nepaisant to, jai išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Vilniuje. Iki suėmimo nuteistasis gyveno su savo sutuoktine, o jų sūnus lankė mokyklą Vilniuje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nuteistojo santuoka registruota Lietuvoje. Jis palaiko ryšius su sutuoktine ir sūnumi, yra lankomas, bendrauja su žmona ir sūnumi laiškais bei telefonu. Artimi nuteistojo ir jo šeimos santykiai leidžia daryti išvadą, kad name, kuriame gyvena nuteistojo pusbrolis, gyvens ne tik nuteistasis, bet ir jo šeima - sutuoktinė ir nepilnametis sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo gynėjo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, D. F. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu veika perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir D. F. paskirta galutinė septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat D. F. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendis, nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija, Žin., 1993, Nr. 26-597) ir jam paskirta 10 dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, D. F. paskirta subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2012 m. kovo 11 d.

Bausmės pabaiga: 2021 m. balandžio 16 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 1/2 dalį bausmės faktiškai atliko 2016 m. balandžio 16 d. Jis yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo. Taigi, konstatuotina, jog nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau tai yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

Iš teismui pateiktoje nuteistojo D. F. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgijęs deimantų apdirbimo ir vertintojo specialybę, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo avalininko specialybę, šiuo metu mokosi suvirinimo elektra. Iki įkalinimo dirbo UAB „G. i.“ direktoriumi, darbo stažas – 14 metų. Nuteistasis pataisos namuose nedirba, tačiau turi nuolatinių pajamų, kurių pakanka jo poreikiams tenkinti. Įkalinimo įstaiga turi D. F. vykdomuosius raštus 92 665,17 Eur sumai, nuteistasis savanoriškai kas mėnesį moka po 100 Eur. Tuo atveju, jei bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jam yra garantuojamas darbas UAB „A.“ administratoriumi, turi suformavęs ilgalaikius tikslus, susijusius su darbu, taip pat jis turės kur gyventi – gyvens pas pusbrolį. D. F. bausmės atlikimo metu nebaustas, penkis kartus skatintas. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Dalyvavo ir dalyvauja eilėje elgesio pataisos programų, prisideda prie renginių organizavimo. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (29 balai). D. F. palaiko socialinius ryšius su žmona ir sūnumi, įkalinimo įstaigoje yra lankomas. Asmuo kritiškai vertina psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, autoagresyvių minčių ar ketinimų, kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminuojančių nuostatų nefiksuojama, tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, socialines situacijas vertina teisingai. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Vertindamas galimybę nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes (su bendrininkais padaryti apysunkis ir sunkus nusikaltimai bei prieš 20 metų padarytas labai sunkus smurtinis nusikaltimas, kurio metu buvo atimta žmogaus gyvybė), į tai, kad apie 13 metų jis užsienyje buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų tam, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, buvo paskelbta jo paieška, į teisėsaugos institucijų akiratį pateko tik padaręs naujas nusikalstamas veikas. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad D. F. daromi nusikaltimai sunkėja. Visa tai rodo, kad nors yra formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, tačiau nėra lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, nes aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Nagrinėjamu atveju, nustatytų aplinkybių nepakanka teigiamai išvadai, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai bei kad galima tikėtis iš nuteistojo įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Nors nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama, kad smurtinės nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš 20 metų, tačiau iš D. F. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad tuo jo nusikalstamas elgesys nesibaigė – nusikalstamas veikas nuteistasis darė ir 2012 metais. Nepaisant to, kad jos buvo nesmurtinės, tačiau taip pat pavojingos (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų).

Žemesnės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo sutuoktinės nėštumas yra svarbi aplinkybė, tačiau nėra jokių duomenų, kad ji planuoja gyventi kartu su D. F. jo pusbrolio namuose, todėl nėra aišku, kaip jis galėtų jai padėti. Nors aukštesnės instancijos teismui nuteistojo gynėjas pateikė VĮ „Registrų centras“ 2017 m. gegužės 15 d. pažymą apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad nuteistojo sutuoktinė S. F. yra deklaravusi gyvenamąją vietą Vilniuje, tai nepatvirtina, kad ji čia gyvena. Atvirkščiai, iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad ji gyvena užsienyje, o į Lietuvą tik atvyksta.

Nuteistasis sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai daugiau nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės daliai, nuteistasis likusį laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai, kas yra neproporcinga ir neatitinka bausmės tikslų.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis jau suvokė savo neteisėtus veiksmus ir juos įvertino, apsvarstė ir įvertino jam paskirtos bausmės paskirtį, prasmę, jos tikslą ir toliau gali būti taisomas laisvėje. Priešingu atveju, būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. F. gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.