- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- 1S-161/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- A. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. J. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. gegužės 21 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymu.
A. J. kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. sausio 30 d., apie 1.30 val. viešoje vietoje – klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą smogdamas nukentėjusiajam L. S. į veidą, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką apie 2.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), panaudodamas nukentėjusiojo L. S. ir I. K. atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia suduodamas ne mažiau kaip 5 smūgius rankomis L. S. į įvairias kūno vietas, ne mažiau 5 smūgius rankomis I. K. į įvairias kūno vietas, pargriaudamas juos ant žemės, tokiais įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, pažeidė viešąją tvarką.
A. J. 2011 m. vasario 21 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi A. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kai buvo pažeidęs kardomąją priemonę kitoje byloje. Apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęsiamas, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Skundžiamoje nutartyje teigiama, jog pagrįstai manoma, kad būdamas laisvėje A. J. darys naujus nusikaltimus, kadangi jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 str., padarymo.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. J. gynėjas skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti, nurodo, jog nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Kaltinamojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pratęsė A. J. suėmimo terminą vienu pagrindu – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Tačiau, anot gynėjo, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama ar pratęsiamas jos terminas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, jei yra duomenų, kad asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių arba Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytų apysunkių nusikaltimų, taip pat, jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Tuo tarpu, A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad A. J. buvo teistas, tačiau Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. nuosprendis, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, jog A. J. linkęs daryti nusikalstamas veikas. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., tačiau šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Gynėjas pažymi, kad A. J. dirba V. K. individualioje įmonėje ,,Viktoro pastogė“ apsaugos darbuotoju – sargu, turi legalų pragyvenimo šaltinį, ši aplinkybė rodo, kad nėra pagrindo manyti, jog pragyvenimo lėšas A. J. gauna iš nusikalstamų veikų darymo. A. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su M. R. , su kuria turi mažametę dukrą, šiuo metu M. R. laukiasi antro vaiko, taip pat A. J. gyvena su neįgaliais tėvais, kuriems reikalinga jo parama. Kaltinamojo gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas, jog A. J. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarė tada, kai jam kitoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, nepaneigia išdėstytų kaltinamajam palankių aplinkybių. Gynėjo nuomone, teismui derėjo atsižvelgti į tai, kad toje byloje kardomąją priemonę parinkęs teismas turėjo spręsti, ar yra pagrindas vieną kardomąją priemonę pakeisti kita – griežtesne. Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, teismas iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. J. paliko tą pačią kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. gynėjo skundas tenkinamas.
Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 119 str. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis):
1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;
2) trukdys procesui;
3) darys Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.
Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog A. J. kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs, kai buvo pažeidęs jam paskirtą kardomąją priemonę kitoje baudžiamojoje byloje, konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų.
Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nustatyta, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numato iš esmės du atvejus, kai asmuo gali būti suimtas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu:
1) jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų;
2) jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.
Kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dėl to, kad jis darys naujus nusikaltimus. Kaip minėta, šiuo pagrindu skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą, yra būtinos (sine quo non) dvi sąlygos:
1) asmuo turi būti įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus,
2) yra duomenų, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. nurodytų apysunkių nusikaltimų;
Bent vienos iš šių dviejų sąlygų nebuvimas eliminuoja galimybę skirti įtariamajam ar kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą arba pratęsti jos terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Šioje baudžiamojoje byloje A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės kaltinamajam (įtariamajam) skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kai asmuo kaltinamas (įtariamas) nesunkaus nusikaltimo padarymu. Nesant įstatymo numatytos būtinos (sine quo non) suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygos, neturi reikšmės kitos kaltinamojo A. J. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės – A. J. darbiniai bei šeiminiai santykiai, kiti kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys bruožai. Nepriklausomai nuo šių aplinkybių vertinimo, kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. J. negalėjo būti pratęstas.
Ta aplinkybė, kad kaltinamasis A. J. pažeidė kardomąją priemonę kitoje baudžiamojoje byloje, yra pagrindas svarstyti kardomosios priemonės paskyrimo ar pakeitimo klausimą toje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamajam buvo paskirta pažeistoji kardomoji priemonė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.