Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1292-260/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-18
Bylos Nr.
2A-1292-260/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
A. L.
Trečiasis asmuo
L. L., V. L., A. T., E. K., Tauro Kulikausko įmonė, UAB „If draudimas“
Atsakovas
UAB „Būstuva“
Advokatai
Laimutis Jankauskas, Rasa Gradauskienė, Raimondas Lignugaris
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1292-260/2008

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Nerijus Meilutis Procesinio sprendimo kategorija: 52.3; 121.21;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Evaldo Burzdiko,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovui A. L., ieškovo A. L. ir trečiojo asmens L. L. atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovo UAB „Būstuva“ atstovams Edvardui Galvanauskui ir advokatui Laimučiui Jankauskui, trečiajam asmeniui V. L., trečiojo asmens V. L. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1172-658/2008 pagal ieškovo A. L. ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo atsakovui UAB „Būstuva“, tretieji asmenys: L. L. , A. T. , E. K. , V. L. , Tauro Kulikausko įmonė, UAB „If draudimas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. L. ieškiniu (b.l. 3-5, t. 1) ir patikslintu ieškiniu (t. 2, b.l. 52-56) prašė: 1) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo 2004 05 03 sudarytą vartojimo rangos sutartį ir taikyti dvišalę restituciją - priteisti ieškovui iš atsakovo 33.400,00 Lt, bei įpareigoti atsakovą per dvi savaites nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo išsimontuoti ir išsigabenti „OCHSNER“ šilumos siurblį, bei kitus atsakovo pateiktus geoterminio šildymo sistemos elementus, kurie gali būti išmontuoti nepažeidžiant gyvenamojo namo konstrukcijų; 2) priteisti iš atsakovo 46.393,37 Lt žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo 1.810,00 Lt išlaidų, susijusių su žalos vertinimu; 4) priteisti iš atsakovo 200,00 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka; 5) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovo 2.454,10 Lt žyminį mokestį ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovas nurodė, kad jis, turėdamas tikslą įsirengti geoterminio šildymo sistemą statomam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, kreipėsi į atsakovą. Tai, kad pas atsakovą dirbo V. L., kuris yra ieškovo bendramokslis, buvo tik atsitiktinumas. Ieškovas su V. L. bendravo kaip su atsakovo darbuotoju, kuris vykdo atsakovo jam pavestas funkcijas, todėl tinkamas atsakovas byloje yra būtent UAB „Būstuva“, o ne V. L. . Su atsakovu buvo sutarta dėl visos šildymo sistemos įrengimo, t.y. tiek dėl kolektoriaus po žeme įrengimo, tiek dėl katilo įsigijimo ir jo prijungimo prie kolektoriaus, tiek dėl šildymo sistemos paleidimo. Kadangi atsakovas netinkamai paklojo kolektorių, dėl to buvo iškilnotos namo grindys ir sienos bei patirta žala. Dėl to šią žalą privalo atlyginti atsakovas. Taip pat dėl neteisingai pakloto kolektoriaus ir papildomų su jo taisymu susijusių išlaidų, geoterminio šildymo sistema ieškovui nebeaktuali, dėl ko jis prašo nutraukti rangos sutartį ir taikyti dvišalę restituciją, jam priteisiant sumokėtus pinigus, o atsakovą įpareigojant pasiimti katilą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Būstuva“ atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 63-64) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi nevedžiojo izoterminio vamzdyno, o tik pardavė katilą, todėl negali būti atsakingas už žalą, kuri atsirado dėl kitų asmenų kaltės netinkamai įrengiant kolektorių. Ieškovas pats be statybos leidimo, techninės priežiūros ir atestuotų statybos specialistų neteisėtai pradėjo statybos darbus. Norėdamas sutaupyti mokesčių valstybei sąskaita, susitarė su savo buvusiu kursioku V. L. dėl kolektoriaus įrengimo nieko nežinant atsakovui, pats didino nuostolius neatjungdamas geoterminio šildymo. Atsakovas ieškovui tik pardavė katilą, kuris nepriekaištingai veikia ir nėra pagrindo jį grąžinti. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir pilnai priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys: L. L. , A. T. , E. K. nurodė, kad veikia ieškovo pusėje ir prašo ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Tauro Kulikausko įmonė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašo ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad jis žalos nepadarė, suprojektavo ieškovo namą, o ieškovui gavus statybos leidimą, pasirašė ir Statybos techninės priežiūros sutartį. Jam buvo žinoma, kad ieškovas be leidimo vykdė savavalinę statybą, t.y. be projekto ir statybos leidimo buvo tiesiamas geoterminio šildymo vamzdynas, buvo pastatytos banketės, pamatai, grindys, po banketėmis ir grindimis pravedant kolektoriaus vamzdžius. Tačiau jis nieko nedarė, statybų nestabdė, nes dar nebuvo oficialiai techniniu prižiūrėtoju, o be to ir nežinojo geoterminio šildymo subtilumų. Taip pat, norėdamas padėti ieškovui priduoti namą, į Statybos žurnalą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pasirašė Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo V. L. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas iš pradžių kreipėsi į UAB „Būstuva“ dėl geoterminio šildymo ir jis paruošė komercinį pasiūlymą. Tačiau jis su ieškovu ir jo žmona buvę kursiokai, todėl jie paklausė, kaip būtų galima padaryti viską pigiau. Tada jis pasiūlė iš atsakovo tik įsigyti katilą, o kolektorių statyti patiems. Ieškovas pats viską statėsi, o jis tik jam padėjo surasdamas techniką ir pigiau nupirkdamas medžiagas. Jokio pelno iš to neturėjo, nieko apie tokią pagalbą nesakė savo darbdaviui, ir iš ieškovo gautų pinigų nepajamavo atsakovo buhalterijoje. Mano, kad pats ieškovas yra atsakingas už tai, kad, pasitikėdamas savo jėgomis, draugais ir artimaisiais, statėsi namą be leidimo ir techninės priežiūros.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo UAB „If draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog draudimo įmonėje yra drausta tik UAB „Būstuva“ kaip darbdavio civilinė atsakomybė. Kitų sutarčių, pagal kurias būtų apdrausta atsakovo veiklos arba produkto civilinė atsakomybė, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad esminis ginčas byloje kilo ar pripažintini įrodymais ieškovo pateikti garso įrašai, kokie civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių, ir kas byloje turi būti tinkamas atsakovas ir atlyginti žalą. Teismas nusprendė, jog garso įrašai buvo padaryti nepažeidžiant įstatymų, kadangi įrašas buvo padarytas ieškovui siekiant jį panaudoti savo teisėms ginti, ir nebuvo naudojamos jokios specialiosios, prasiskverbiančio pobūdžio priemonės, kurias būtų galima priskirti prie specialiosios technikos, naudojamos operatyvinės veiklos subjektų. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti garso įrašai neturi jokios prioritetinės galios prieš kitus įrodymus, ir yra vertinami vadovaujantis CPK 185 straipsniu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo nesusiklostė rangos teisiniai santykiai. Teismas nustatė, jog atsakovas buvo ieškovui pateikęs pasiūlymą sudarytį sutartį parduodant konkrečius šildymo įrenginius bei įrengiant šilumos šaltinį, atliekant konkrečius darbus, nurodant konkrečias medžiagų ir darbų kainas. Ieškovui patvirtinus, jog jis atsisakė pirkti dalį nurodytų daiktų iš atsakovo, teismas sprendė, jog sutartis pagal atsakovo pasiūlymą (ofertą) nebuvo sudaryta, ir laikė nepagrįstu ieškovo teiginį, kad sutartį dėl rangos darbų atlikimo (kolektoriaus vamzdyno patiesimo) su atsakovu patvirtina Komercinis pasiūlymas. Iš proceso dalyvių paaiškinimų, tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties ir V. L. , kaip fizinio asmens, veiksmų klojant kolektorių, teismas padarė išvadą, jog kolektoriaus klojimo darbų ieškovas nutarė nepirkti iš atsakovo, bet kloti jį pačiam, konsultuotis su V. L., kaip senu pažįstamu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas šilumos siurblį pirko savo ir savo šeimos poreikiams tenkinti, teismas laikė, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Teismas atmetė ieškovo teiginį, jog rangos sutarties sudarymą patvirtina ir atliktų darbų akte padarytas įrašas, jog buvo įrengiamas siurblys, bei šalių pavadinimas akte rangovu ir užsakovu. Siurblio sumontavimą teismas laikė ne rangos darbais, o pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi darbų kaina (448 Lt) palyginti su perkamo daikto – siurblio (28000 Lt) yra nedidelė. Teismas laikė nepagrįstu ieškovo teiginį, kad rangos santykius ir atsakovo veiksmus klojant požeminį šildymo sistemos kolektorių įrodo Akto įrašas „Šildymo sistemos įrengimas su Ochsner šilumos siurbliu“. Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas patvirtino, jog pagal akte nurodytą kodą „N18-123“ nenumatyti žemės ir vamzdyno paklojimo darbai. Teismo nuomone, ekspertizė yra pagrįsta, išvados neprieštarauja kitiems posėdyje ištirtiems įrodymams (paaiškinimams ir rašytiniams įrodymams). Nustačius, kad geoterminio šildymo sistema negalima naudotis ne dėl šilumos siurblio gedimo ir jo prijungimo prie kolektoriaus, bet dėl netinkamai pakloto ir izoliuoto paties kolektoriaus, teismas netaikė ir pirkėjo (vartotojo) teises ginančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 8 dalies. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo nutraukti tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Dėl žalos atlyginimo teismas nurodė, jog ginčo dėl pačios žalos ir dydžio nėra, žalą patvirtina byloje surinkti įrodymai. Teismas, įvertinęs specialisto išvadą, eksperto išvadą, išklausęs šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, specialisto parodymus, eksperto paaiškinimus, padarė išvadą, kad žalos atsiradimo priežastis buvo neteisingas technologinis sprendimas įrengiant geoterminio šildymo požeminį kolektorių, pravedant neizoliuotus vamzdžius, kuriais cirkuliuoja žemos temperatūros skystis, po rūsio patalpomis, bei neizoliuoto vamzdyno pravedimas pro pamatą. Dėl šios priežasties šaltis pakėlė namo konstrukcijas ir atsirado žala namui. Teismas nustatė, jog ieškovas savo iniciatyva 2004 m. pradėjo gyvenamojo namo statybą, neturėdamas tinkamai parengto projekto, galiojančių toponuotraukų, statybos leidimo, statybos vadovo ir techninės priežiūros atstovo. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog statybos rangos sutartį būtų sudaręs su trečiaisiais asmenimis. Todėl teismas laikė, jog atsakovas namą statėsi ūkio būdu, t.y. pats tapo rangovu. Ieškovas savo iniciatyva pradėdamas statybą be leidimo, bei įrengdamas vieną iš esminių statinio inžinierinių sistemų - šildymo sistemą, pats grubiai pažeidė LR statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, 15 straipsnio 3 dalies imperatyvius reikalavimus. Tokius ieškovo veiksmus teismas vertino, kaip neteisėtus veiksmus CK prasme (CK 6.246 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad būtent Statybos įstatymo bei Statybos techninių reglamentų pažeidimas, t.y. paties ieškovo veiksmai (tiek aktyvus veikimas, t.y.: savo iniciatyva vykdant statybos darbus be leidimo ir atskirų namo inžinierinių sistemų projekto; tiek pasyvus neveikimas, t.y.: nerengiant šildymo sistemos projekto bei nesisamdant techninės priežiūros ir atestuotų specialistų) nulėmė atsiradusią žalą. Kadangi dėl žalos atsiradimo buvo kaltas pats ieškovas, teismas, remdamasis CK 6.282 straipsniu, reikalavimą priteisti žalos atlyginimą atmetė. Teismas reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė ir kitu pagrindu – ieškovui neįrodžius, jog būtent atsakovas padarė neteisėtus veiksmus ir jų pasėkoje kilo žala. Teismas atmetė ieškinį dėl žalos atlyginimo dar ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 3 dalies pagrindu – kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Teismas nustatė, kad virš neizoliuotų kolektoriaus vamzdžių banketę statė E. K.; atraminę sienelę ir laiptų aikštelę statė A. T.; Tomas Kulikauskas nevykdė techninės priežiūros, nestabdė statybų, atgalinėmis datomis pasirašė dokumentus; V. L. pats pripažino, kad nežinant atsakovui, pagal žodinį susitarimą su ieškovu, konsultavo jį kolektoriaus įrengimo klausimais, pirko ir atvežė jam medžiagas, gavo iš ieškovo pinigus, dalyvavo kolektoriaus tiesimo darbuose (ką įrodo pateikti garso įrašai, pridėti kompiuterinėse laikmenose prie bylos atskirame voke), tinkamai neišaiškino ieškovui technologinio proceso, vamzdynų apšiltinimo būdo ir naudotinų medžiagų statybai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l. 133-137) ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 06 30 sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas konstatavo, kad garso įrašai laikytini įrodymais, tačiau neturi prioritetinės galios prieš kitus įrodymus ir yra vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str.). Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį, 263 straipsnį, 265 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalį, nes, pripažinęs garso įrašus įrodymais, visiškai dėl jų nepasisakė. Teismas visiškai nepasisakė dėl pokalbio metu UAB „Būstuva“ direktoriaus Edvardo Galvanausko išsakyto ir įrašyto patvirtinimo apie tai, kad geoterminio šildymo darbus atliko UAB „Būstuva“. Iš pokalbio įrašo akivaizdžiai matyti, kad atsakovo direktorius Edvardas Galvanauskas prisiėmė dalinę atsakomybę ir net siūlė variantus padarytos klaidos ištaisymui. Teismas, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl šių įrodymų, buvo šališkas ir pažeidė CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, bei CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Nevertindamas įrodymų, esančių pokalbio išklotinėse, teismas neteisingai įvertino ir interpretavo kitus įrodymus - liudytojų parodymus bei neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo darbuotojai neatliko jokių veiksmų, dėl kurių kilo žala. Atsakovo darbuotojai paklojo ir pravedė į namą kolektoriaus vamzdyną, pajungė siurblį ir atliko derinimo darbus. Kolektoriaus vamzdynas buvo paklotas pagal namo projektą, o ne namas suprojektuotas ir pastatytas pagal kolektoriaus vamzdyną. Priešingu atveju iš kur atsakovo energetikas ir atsakingas asmuo V. L. būtų žinojęs kur bus katilinė ir kur reikia daryti įvadus. Pakloję vamzdyną, atsakovo darbuotojai jokių nurodymų dėl kolektoriaus izoliavimo ar kitų darbų atlikimo nedavė ir neįspėjo dėl galimų pasekmių. Nepagrįsta teismo nustatyta aplinkybė, kad V. L. , būdamas pagrindinis atsakovo specialistas ir atsakingas asmuo, pirko ir atvežė medžiagas nieko nežinant atsakovui. Iš pokalbio išklotinės akivaizdžiai matyti, kad direktorius Edvardas Galvanauskas buvo atvykęs į statomą objektą. Teismas šių aplinkybių neišsiaiškino, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl tinkamo atsakovo. Teismas, nevertindamas bylos medžiagoje esančių įrodymų ir dėl jų nepasisakydamas, pažeidė materialinės teisės normas. Būtent CK 6.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Iš bylos medžiagoje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškovo tikslas buvo įsirengti geoterminio šildymo sistemą, o ne nusipirkti ir pasistatyti giluminį siurblį. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo pateikti pasiūlymai. Geoterminio šildymo sistema yra pakankamai sudėtinga. Pokalbio metu atsakovo direktorius Edvardas Galvanauskas patvirtino, kad sutarties pasirašymo metu nedaugelis firmų gali tinkamai įrengti geoterminio šildymo sistemą, atsakovas šioje srityje yra patyrusi įmonė, o V. L. turi aukštą kvalifikaciją. CK 4.163 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Šio straipsnio dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Teismas, pažeidžiant nurodytas CPK normas, nevertindamas bylos medžiagoje pateiktų įrodymų, neatskleidė bylos esmės, nesivadovavo CK ir Statybos norminių aktų normomis bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.3, b.l. 145-147) tretysis asmuo V. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 06 30 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pokalbių išklotinių vertinimu, traktavimu, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta rangos sutartis, ir dėl to ieškovui atsiradusią žalą privalėtų atlyginti UAB „Būstuva“. Šioje byloje ieškovas neįrodė juridinių pagrindų, dėl kurių galėtų atsirasti atsakovo civilinė atsakomybė. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog žala ieškovui kilo dėl paties ieškovo nerūpestingų ir neteisėtų veiksmų, todėl kitų asmenų civilinė atsakomybė yra negalima. Ieškovas pažeidė eilę Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo normų, statybos teisinius santykius reglamentuojančių poįstatyminių aktų reikalavimų. Taip pat pažeidė pareigą veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl jo interesai teismo negalėjo būti ginami. Šildymo sistema (pvz., namo geoterminis šildymas) - viena iš būtinų statinio projekto techninės dalies elementų, o statybą statytojas privalo vykdyti pagal statinio techninio projekto reikalavimus. Ieškovo namo techninis projektas buvo parengtas numatant patalpų apšildymą iš kieto kuro katilinės suprojektuotu atskiru projektu arba iš konvekcinio židinio. Namas buvo priimtas eksploatuoti su dujinio šildymo sistema, sudarant dujotiekio priėmimo eksploatacijai aktą (t.2, b.l. 75-76). Todėl ieškovas gyvenamąjį namą ėmė eksploatuoti neteisėtu būdu - su alternatyvia šildymo sistema, nenumatyta projekte ir neparengus jos techninių dokumentų. Sprendimą eksploatuoti statinį su inžinierine sistema - geoterminiu šildymu, kuris nebuvo suprojektuotas įstatymų nustatyta tvarka ir kuriai nebuvo išduotas statybos leidimas, priėmė pats statytojas - ieškovas, todėl visos su tuo susijusios pasekmes tenka ieškovui. Namas buvo priduotas 2007 10 11, o žala ieškovui atsirado 2006 metų sausį, t.y. eksploatuojant statinį, kuris nustatyta tvarka nebuvo priimtas eksploatacijai. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovo ir UAB „Būstuva‘" būtų sudaryta rangos sutartis, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimo turinį. Pats ieškovas teisme nurodė, kad kolektoriaus išklojimo darbai buvo atlikti jo ūkio būdu pasamdytų darbuotojų, jis naudojosi trečiojo asmens V. L. konsultacijomis. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas pasirinko statybos ūkio būdą. Todėl sutinkamai su Statybos įstatymo 15 straipsnio 7 punktu, jei statytojas vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas rangovo teises ir pareigas: t.y. privalo pradėti statybos darbus tik po statybos leidimo ir statinio projekto gavimo, bei vykdyti statybos darbus tik pagal statinio projektą. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog dėl atsiradusios žalos atsakingas yra pats ieškovas, nevykdęs statybos techninių ir statybos specialiųjų reikalavimų, todėl ieškinio tenkinimas reikštų civilinės atsakomybės perkėlimą asmeniui, kuris pagal savo teisių ir pareigų apimtį negali būti atsakingas už paties statytojo veiksmus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.3, b.l.148-151) atsakovas UAB „Būstuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 06 30 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas pasielgė liberaliai, pripažindamas garso įrašus leistinais įrodymais šioje byloje. Garso įrašai daryti 2006 03 14 ir 2006 03 21. Po savaitės ieškovo advokatas surašė pretenziją atsakovui, o po dviejų mėnesių ir trijų savaičių ieškovas teikė ieškinį teismui. Todėl konstatuotina, kad garso įrašai, kaip įrodymai, yra surinkti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, todėl jais negalima vadovautis. Be to, ieškovo advokato surašytos garso įrašo išklotinės turinys neatitinka garso įrašo turinio. Ieškovas sąmoningai slepia aplinkybę, kad iki 2006 03 21 Edvardo Galvanausko nebuvo sutikęs (tai galima suprasti iš 2006 03 21 pokalbio garso įrašo, bet ne jo išklotinės), nes tiek teismo posėdžių metu, tiek pokalbio su A. L. ir Edvardu Galvanausku garso įraše ieškovas tvirtina, kad Edvardas Galvanauskas buvęs prie ieškovo statomo namo. Toks sąmoningas garso įrašų turinio iškraipymas išklotinėse ir jų pateikimas teismui laikytinas nesąžiningu ieškovo elgesiu. Be to, garso įrašų turinys nepatvirtina ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, jog Edvardas Galvanauskas pripažino, kad UAB „Būstuva“ atliko žemės ir kolektoriaus paklojimo darbus. Šioje byloje nekyla ginčas, kad sutarties pagrindu atsakovas pardavė ieškovui šilumos siurblį ir jį pajungė. Tačiau nei apeliaciniame skunde nurodytose ištraukose, nei ieškovo iškraipytose pokalbių išklotinėse, nei garso įrašuose Edvardas Galvanauskas nepripažįsta, kad UAB „Būstuva“ atliko žemės ir kolektoriaus paklojimo darbus. Edvardas Galvanauskas „OCHSNER“ šilumos siurblio pardavimo procese nedalyvavo, apie pirkimo-pardavimo sutartį ir jos sudarymo aplinkybes jam apskritai nebuvo žinoma pokalbio su ieškovu metu. Apeliaciniame skunde yra pateikiamos tik pokalbio metu, nežinant visų aplinkybių, Edvardo Galvanausko pasakytos atskiros frazės. Jos yra padrikos, išimamos iš konteksto, tokiu būdu iškraipant jų reikšmę. Pats ieškovas pripažino, kad V. L. nurodymu kolektoriaus apšiltinimu pasirūpino jis pats, o ne V. L. . Todėl pokalbių garso įrašai ne tik nepatvirtina ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, bet priešingai, iš jų galima padaryti išvadą, kad jis pats yra atsakingas už kolektoriaus netinkamą izoliavimą ar tokio izoliavimo nebuvimą.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas A. L. prašė apeliacinį skundą patenkinti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, atsakovo UAB „Būstuva“ atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, trečiojo asmens V. L. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.).

Bylą išnagrinėjusi pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).

Apeliantas nurodo, jog teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 185 straipsnį, 263 straipsnį, 265 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalį, nes, pripažinęs garso įrašus įrodymais, visiškai dėl jų nepasisakė. Teismas visiškai nepasisakė dėl pokalbio metu UAB „Būstuva“ direktoriaus Edvardo Galvanausko išsakyto ir įrašyto patvirtinimo apie tai, kad geoterminio šildymo darbus atliko UAB „Būstuva“. Iš pokalbio įrašo akivaizdžiai matyti, kad atsakovo direktorius Edvardas Galvanauskas prisiėmė dalinę atsakomybę ir net siūlė variantus padarytos klaidos ištaisymui. Teismas, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl šių įrodymų, buvo šališkas ir pažeidė CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, bei CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, rėmėsi ir rašytiniais įrodymais byloje, ir šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimais, o taip pat ir pateiktais garso įrašais, todėl teigti, jog pripažinęs ieškovo pateiktus garso įrašus įrodymais, teismas jų nevertino, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo su UAB „Būstuva“ direktoriumi Edvardu Galvanausku 2006 03 21 įrašytas pokalbis negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad ieškovas su UAB „Būstuva“ tikrai buvo sudaręs sutartį dėl geoterminio šildymo sistemos įrengimo. Pirma, ieškovas pripažino, jog garso įrašas padarytas atsakovo direktoriui nežinant. Antra, atsakovo direktorius E.Galvanauskas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad jis su ieškovu kalbėjosi gerai nežinodamas faktinės situacijos, gerbdamas pašnekovą kaip besikreipusį į įmonę asmenį, todėl kai kurie jo bendro pobūdžio paaiškinimai galėjo būti netinkamai suprasti. Trečia, iš garso įrašo išklotinės matyti, jog atsakovo direktoriui buvo pateikiami tokie klausimai, jog ieškovas gautų jam naudingą atsakymą. Be to, garso įrašų turinys, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, jog UAB „Būstuva“ generalinis direktorius Edvardas Galvanauskas pripažino, kad UAB „Būstuva“ atliko žemės ir kolektoriaus paklojimo darbus. Taigi yra pagrindas teigti, pirmosios instancijos teismas garso įrašų nevertino tik ieškovui palankia prasme.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo darbuotojai neatliko jokių veiksmų, dėl kurių kilo žala. Apelianto nuomone, atsakovo darbuotojai paklojo ir pravedė į namą kolektoriaus vamzdyną, pajungė siurblį ir atliko derinimo darbus. Kolektoriaus vamzdynas buvo paklotas pagal namo projektą, o ne namas suprojektuotas ir pastatytas pagal kolektoriaus vamzdyną. Priešingu atveju iš kur atsakovo energetikas ir atsakingas asmuo V. L. būtų žinojęs kur bus katilinė ir kur reikia daryti įvadus. Pakloję vamzdyną, atsakovo darbuotojai jokių nurodymų dėl kolektoriaus izoliavimo ar kitų darbų atlikimo nedavė ir neįspėjo dėl galimų pasekmių.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai ir, kad ieškovas neįrodė, jog tarp jo ir atsakovo susiklostė rangos teisiniai santykiai paklojant ir pravedant į namą kolektoriaus vamzdyną. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta šildymo siurblio “Ochsner” pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 8-9, t. 1). Iš pasiūlyme šilumos sistemai įrengti (b.l. 7, t. 1) pateiktų paskaičiavimų ir ieškovo apmokėtos sąskaitos (b.l. 10, t. 1) duomenų matyti, jog atsakovas ieškovui pardavė tik šilumos siurblio šildymo sistemą, ją įrengė be šilumos šaltinio – kolektoriaus – įrengimo. Tiek ir byloje atliktos ekspertizės išvados bei eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu, patvirtino, jog Akto įrašas “Šildymo sistemos įrengimas su Ochsner šilumos siurbliu” nenumato žemės ir vamzdyno paklojimo darbų. Kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai dėl kolektoriaus vamzdyno patiesimo, ieškovas nepateikė. Tretysis asmuo V. L. pripažino, jog ieškovas pats viską statėsi, o jis jam tik padėjo surasdamas techniką ir pigiau nupirkdamas medžiagas, žodžiu paaiškino, kokio gylio tranšėjas kolektoriaus vamzdynui kasti, buvo atvažiavęs kaip statybininkai nutraukė vamzdžius, taip pat pajungė jam šildymo katilą prie kolektoriaus. Jokio pelno iš to jis neturėjo, tik norėjo padėti ieškovui kaip bendramoksliui, taip pat nieko apie tokią pagalbą nesakė savo darbdaviui, ir iš ieškovo gautų pinigų nepajamavo atsakovo buhalterijoje. Gyvenamojo namo statybos techninę priežiūrą vykdęs Tauras Kulikauskas teismo posėdyje paaiškino, kad geoterminio šildymo projekto nebuvo, vamzdžiai geoterminiam šildymui buvo pakloti savavališkai, vamzdyno toponuotraukos taip pat nebuvo padarytos ir jam pateiktos (t.2, b.l.110-111). Ekspertas Kęstutis Berteška taip pat parodė, jog šildymo sistema turėjo būti įgyvendinta pagal projektą, kadangi statytojo pareiga turėti projektą, tačiau, atlikdamas ekspertizę, nenustatė, jog statytojas būtų susitaręs su rangovu (t.2, b.l. 114). Todėl, kaip sprendžia teisėjų kolegija, nėra pagrindo tikėti, jog UAB „Būstuva“ būtų vykdžiusi kolektoriaus įrengimo darbus be sutarties su ieškovu.

Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl tinkamo atsakovo. Teismas nepagrįstai nustatė, jog medžiagas nieko nežinant atsakovui pirko ir atvežė V. L. . Iš pokalbio išklotinės akivaizdu, jog atsakovo direktorius Edvardas Galvanauskas buvo atvykęs į statomą objektą.

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui. Bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovui trečiuosius asmenis A. T. , V. L. , Taurą Kulikauską ir E. K. patraukti atsakovais civilinėje byloje (t.3, t.l. 46), tačiau ieškovas nesutiko keisti atsakovo. Tretysis asmuo V. L. pats pripažino, kad nežinant atsakovui, pagal žodinį susitarimą su ieškovu pirko ir atvežė ieškovui medžiagas, gavo iš ieškovo pinigus, dalyvavo kolektoriaus tiesimo darbuose. Atsakovo UAB „Būstuva“ generalinis direktorius Edvardas Galvanauskas teismo posėdyje paaiškino, jog „Ochsner“ šilumos siurblio pardavimo procese nedalyvavo, apie pirkimo-pardavimo sutartį ir jos sudarymo aplinkybes jam apskritai nebuvo žinoma pokalbio su ieškovu metu, su ieškovu iki jam atvykstant aiškintis nebendravo ir ieškovo sklype nebuvo.

Apelianto teigimu, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai, o aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Tačiau teismas, nevertindamas bylos medžiagoje pateiktų įrodymų, neatskleidė bylos esmės.

Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas šilumos siurblį pirko savo ir savo šeimos poreikiams tenkinti, todėl tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas nepilnai sutiko su jam pateiktu komerciniu pasiūlymu, todėl pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo šildymo sistemą su Ochsner šilumos siurbliu.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimas nekeistinas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteistinos pastarojo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. atsakovo turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Būstuva“ (į.k. 135127453, buveinės adresas: Verkių g. 48, Kaunas) iš ieškovo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas) 1180 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) išlaidų už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Galina BlaževičEvaldas Burzdikas