- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-10021-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08504-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- L. M.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. 2016 m. vasario 11 d., apie 14.38 val., Ateities g. 10, Vilniuje, vairavo automobilį Toyota Prius, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama pro kelio ženklą Nr. 528, 840, 805, nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, apgadino, ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė.
Šiais veiksmais L. M. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu L. M. parodė, kad įvykio dieną pradėjo karščiuoti jos vaikas, mama apsinuodijo, todėl važiavo į vaistinę nupirkti vaistų. Vaiką buvo palikusi vieną namuose. Išvažiuodama iš aikštelės buvo neatidi, kliudė ženklą, tuo metu buvo apsiniaukęs, lietingas oras. L. M. teigė, jog ji buvo labai susinervinusi, dėl susidariusios situacijos paskambino vyrui, kad šis atvažiuotų, paimtų vaistus ir nuvežtų juos motinai ir vaikui. Vyras ją aprėkė ir liepė važiuoti namo, pažadėjo po darbo viską sutvarkyti, susitarti dėl žalos atlyginimo. L. M. nemanė, kad tai buvo tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. Vakare ir kitą dieną paklausus vyro, ar jis sutvarkė susidariusią situaciją, jis pasakė, kad taip.
Tyrimo metu L. M. paaiškino, kad ji vairuodama automobilį Toyota Prius, v. n. (duomenys neskelbtini) užkliudė ženklą, ženklas nuo lengvo prisilietimo nuvirto. Išlipusi iš mašinos apžiūrėjo stulpą ir pamatė, kad jis jau prieš tai buvo nulaužtas. Ženklas stovėjo vidury parkavimo aikštelės niekaip nepažymėtas ir jis buvo netinkamoje vietoje. Be to, ženklas apie nieką neinformavo, nes jame buvo nurodyta, kad aikštelė yra mokama, o iš tikrųjų aikštelė prie parduotuvės „Norfa“ nėra mokama. Po įvykio buvo patraukti dar keli ženklai iš tos pačios aikštelės. (b. l. 22)
Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad jam paskambino susijaudinusi, pasimetusi žmona L. M. ir nurodė, kad atsitrenkė į stulpą, kuris nukrito. Jis liepė žmonai kuo greičiau važiuoti namo pas vaiką ir nurodė, kad pats po darbo arba kitą dieną viską sutvarkys, t. y. išsiaiškins, kam priklauso ženklas, susitars dėl žalos atlyginimo. Liudytojas nurodė, jog savo pažado žmonai neištesėjo, jis niekur nesikreipė, o žmonai pamelavo, jog viską sutvarkė. Šiuo metu žala yra atlyginta.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo faktą, taip pat L. M. kaltę įrodo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. (b. l. 1)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. vasario 12 d. 13.52 val. Bendrasis pagalbos centras gavo parduotuvės „Norfa XL“ direktorės pranešimą, jog apsaugos kameromis buvo užfiksuota, kaip moteris, vairuodama automobilį Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) parduotuvės aikštelėje nuvertė stulpą ir pasišalino. (b. l. 4)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. vasario 12 d., apie 13.52 val., buvo gautas pranešimas vykti į parduotuvės „Norfa XL“ aikštelę, esančią Ateities g. 10, Vilniuje, kadangi automobilis Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvertė stulpą su kelio ženklais ir iš įvykio vietos pasišalino. Nuvykus į nurodytą vietą apsaugos darbuotojas paaiškino, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 14.40 val., automobilis Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris, važiuodamas atbulas nuvertė stulpą su kelio ženklais Nr. 528, 540, 805 ir iš įvykio vietos pasišalino. (b. l. 3)
Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės. (b. l. 5, 6)
Iš UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės direktorės pareiškimo matyti, kad 2016 m. vasario 11 d. 14.40 val. automobilis Toyota Prius, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris, parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ateities g. 10, Vilniuje, atsitrenkė į kelio ženklą, jį nuvertė. Moteris išlipo iš automobilio, apžiūrėjo įvykio vietą ir iš jos pasišalino link Ateities g. (b. l. 9)
Iš V. F. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. vasario 12 d., apie 13.00 val., pamatė, kad parduotuvės „Norfa“ aikštelėje, esančioje Ateities g. 10, Vilniuje, sulaužytas kelio stulpas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo nustatyta, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 13.39 val., į minėtą stulpą atsitrenkė automobilis, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po įvykio iš automobilio išlipo moteris, kuri įvykio vietą apžiūrėjo, paskui sėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo. (b. l. 8)
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio vaizdo įrašo 20160212150112 matyti, kaip 14:39:00 val. į stulpą atsitrenkia pilkos spalvos automobilis, stulpas nukrenta, automobilio vairuotoja apeina automobilį ir 14:40:22 val. iš eismo įvykio vietos išvažiuoja. Iš byloje esančio vaizdo įrašo 20160212152514 matyti, kaip pilkos spalvos automobilis, v. n. (duomenys neskelbtini) 14:39:00 val. dešinės pusės šonu kliudo stulpą, šis nukrenta ant žemės. Iš automobilio išlipa moteris, apeina savo transporto priemonę ir 14:40:29 val. sėdusi į automobilį iš įvykio vietos išvažiuoja. (b. l. 7)
Iš UAB „B2B Park“ rašto matyti, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta 43,93 Eur turtinė žala. (b. l. 19)
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.
Byloje nekilo ginčo dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pati L. M. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu prisipažino, kad išvažiuodama iš aikštelės kliudė stulpą, šis nuvirto. D. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam žmona telefonu pranešė, jog automobiliu kliudė ir nuvertė stulpą. Taip pat pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, faktą patvirtina UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės direktorės pareiškimas, V. F. paaiškinimas, vaizdo įrašai, kuriuose matosi, kaip L. M. automobiliu kliudo stulpą, šis nuvirsta, BIRT ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime bei eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys. Byloje esantys duomenys vienas kitą papildo, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, todėl jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais L. M. kaltę padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Teismas konstatuoja, kad L. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Administracinėn atsakomybėn traukiama L. M. parodė, kad neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi apie automobiliu nuverstą stulpą pranešė vyrui, kuris pažadėjo viską sutvarkyti, tačiau to nepadarė, o ją informavo, jog viskas sutvarkyta. L. M. vyras D. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad žmonai liepė važiuoti namo, pažadėjo viską sutvarkyti, susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė, o žmonai pasiteiravus, ar viskas sutvarkyta, pamelavo, kad viską sutvarkė. Vis tik teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės nešalina L. M. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Iš pačios L. M. parodymų matyti, kad ji suprato padariusi eismo įvykį, tą patvirtina ir tai, kad apie eismo įvykį telefonu ji pranešė vyrui. Iš vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kaip L. M. atsitrenkusi automobiliu į stulpą ir jį nuvertusi, išlipa iš automobilio, apžiūri eismo įvykio padarinius ir greitai išvažiuoja. Taigi visiškai akivaizdu, jog L. M. suvokė padariusi eismo įvykį, matė jo padarinius, tačiau nagrinėjamu atveju neatliko jokių veiksmų numatytų Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus būtų buvę galima išvykti iš eismo įvykio vietos. Čia pažymėtina, jog pareiga pranešti apie eismo įvykį yra numatyta eismo įvykyje dalyvavusiam asmeniui, ši pareiga negali būti perkelta kitam asmeniui (net ir šeimos nariui). Kita vertus, asmuo, dėl kurio veiksmų kilo eismo įvykis, ne tik privalo apie eismo įvykį pranešti teisės aktuose nustatytiems subjektams, bet ir nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, kol nėra atlikti teisės aktuose numatyti veiksmai, t. y. užpildyta eismo įvykio deklaracija ir t. t.
Taigi teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog L. M. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdama savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tokiu būdu ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
L. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta
Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į tai, kad L. M. padarė pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairuodama transporto priemonę, apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pačiu pabrėžtina, jog ji įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė ištirti eismo įvykio, eismo įvykio metu turtui padaryti apgadinimai nėra itin žymūs, ji atlygino padarytą turtinę žalą, yra charakterizuojama teigiamai, anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo bausta tik vieną kartą, nors vairuotojo pažymėjimą turi pakankamai ilgą laiko tarpą.
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, L. M. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nutarė:
L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Paskirtas nuobaudas subendrinti ir L. M. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16058871936.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.