Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-16 · Administracinė byla Nr. I-4335-968/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
I-4335-968/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04846-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4335-968/2016Proceso Nr. 3-61-3-04846-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas T. Ž. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2015-04-27 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko nustatytų drėgmės bei vėdinimo reikalavimų. Kameros buvo prastos būklės, purvinos, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo tarakonų. Tualetai buvo įrengti kamerose, todėl jose buvo blogas kvapas, nebuvo privatumo. Pareiškėjui neužtekdavo išduodamų higienos priemonių, tualetinio popieriaus. Pasivaikščioti į kiemą pareiškėjas buvo vedamas tik 1 valandai per dieną, kiemeliai dažnai buvo purvini, juose po lietaus būdavo balų. Pareiškėjas į dušą būdavo vedamas tik kartą per savaitę, be to, dušai buvo stebimi, purvini, dušuose prausėsi ir sergantys žmonės. Pareiškėjui trūko maisto. Dėl tokių kalinimo sąlygų buvo žeminamas pareiškėjo orumas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, suprastėjo pareiškėjo sveikata, atsirado depresija.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 11–17) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

3.1. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

3.2. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

3.3. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

3.4. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

3.6. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

3.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį, taip pat kas mėnesį suimtiesiems išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

3.8. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

3.9. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-04-27 buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-05-06 iki 2015-10-06. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, todėl šioje byloje vertins, ar pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2015-05-06 iki 2015-10-06.

Žemesnės instancijos teismas

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

7. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2015-05-06 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-05-07 perkeltas į kamerą Nr. 184, kurios plotas 7,94 m², joje buvo laikomas iki 2015-05-12, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2015-05-03 išvyko į Visagino areštinę; 2015-05-20 atvyko iš Visagino areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-05-21 perkeltas į kamerą Nr. 130, kurios plotas 7,94 m², joje buvo laikomas iki 2015-06-28, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2015-06-29 išvyko į Anykščių areštinę; 2015-07-01 atvyko iš Anykščių areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-07-02 perkeltas į kamerą Nr. 337, kurios plotas 7,69 m², joje buvo laikomas iki 2015-07-19, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-07-20 išvyko į Utenos areštinę; 2015-07-22 atvyko iš Utenos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-07-23 perkeltas į kamerą Nr. 265, kurios plotas 7,87 m², joje buvo laikomas iki 2015-07-26, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-07-27 perkeltas į kamerą Nr. 171, kurios plotas 7,94 m², joje buvo laikomas iki 2015-07-28, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2015-07-29 išvyko į Utenos areštinę; 2015-08-03 atvyko iš Utenos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-08-04 perkeltas į kamerą Nr. 378, kurios plotas 7,44 m², joje buvo laikomas iki 2015-08-31, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2015-09-01 perkeltas į kamerą Nr. 194, kurios plotas 7,94 m², joje buvo laikomas iki 2015-09-22, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2015-09-23 išvyko į Visagino areštinę; 2015-09-30 atvyko iš Visagino areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-10-01 perkeltas į kamerą Nr. 170, kurios plotas 7,94 m², joje buvo laikomas iki 2015-10-06, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-10-07 išvyko į Visagino areštinę.

8. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 131 dieną.

9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 117 dienų, vadinasi, 14 dienų Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

11. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, vadinasi, valstybė 14 dienų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

13. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

14. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui dalį ginčo laikotarpio nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

15. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.

16. Pareiškėjas nurodo, kad tualetai Lukiškių TI-K buvo atviri, todėl gamtinius reikalus jis turėjo atlikti kitų akivaizdoje, o kameroje buvo blogas kvapas.

16.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

16.2. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-10-22 pažymoje Nr. 24-7381 „Dėl T. Ž. skundo“ (b. l. 18) nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.

16.3. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

16.4. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

17. Skunde taip pat nurodoma, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos reikalavimų: jose buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo tarakonų.

17.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė drėgmė turi būti 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku – 35-60 proc. (26 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) (60 punktas).

17.2. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių jo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl reikalavimų Lukiškių TI-K kamerose nesilaikymo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kokias nors kitas institucijas. Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-10-21 raštas Nr. 13(15.10)-2-12982 (b. l. 9), kuriame nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs T. Ž. skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.

17.3. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 28–78) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 107, Nr. 111, Nr. 114, Nr. 116, Nr. 130, ir Nr. 170, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas) buvo nustatyta, kad: kameros Nr. 107, Nr. 111, Nr. 114, Nr. 116 ir Nr. 130 vėdinamos per langus, santykinė oro drėgmė jose atitinka reikalavimus, paviršiai tinkami valymui (2015-01-23 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-83 (b. l. 34–35), 2015-03-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 36–40), 2015-03-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-580 (b. l. 60–62), 2015-05-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1068 (b. l. 28–31), 2015-06-09 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1439 (b. l. 48–49), 2015-07-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1734 (b. l. 44–45), 2015-07-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1775 (b. l. 46–47); kamera Nr. 170 vėdinama per langus, santykinė oro drėgmė joje atitinka reikalavimus, 2015-01-22 ir 2015-03-03 vykdytos kontrolės metu šioje kameroje lubų dažai buvo atsilupę, atšokę, jų paviršius nebuvo tinkamas lengvam valymui, tačiau šie trūkumai 2015 m. gegužės mėnesį vykdytos grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalinti (pareiškėjas kameroje Nr. 170 buvo laikomas nuo 2015-10-01 iki 2015-10-06, kai minėti pažeidimai jau buvo pašalinti) (2015-01-23 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-83 (b. l. 34–35), 2015-06-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1555 (b. l. 70–71), 2015-03-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 36–40). Daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimai, byloje nėra.

17.4. Lukiškių TI-K, prie atsiliepimo pridėjo 2015-01-02 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18 (b. l. 79–82) dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo Lukiškių TI-K sandėlių, virtuvės ir miegamosiose patalpose. Šios sutarties pagrindu UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo sutartyje numatytose patalpose keturis kartus per mėnesį teikti kenkėjų kontrolės paslaugas. Šias aplinkybes patvirtina Lukiškių TI-K pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 36–40), 2015-07-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1734 (b. l. 44–45), 2015-07-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1775 (b. l. 46–47), kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad kontrolės metu kamerose buitinių parazitų buvimo nenustatyta, o informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K yra registruojama. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad Lukiškių TI-K yra sistemingai vykdoma tokio pobūdžio priežiūra ir profilaktika. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.).

17.5. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K kamerų antisanitarinės būklės atmestini kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pasak pareiškėjo, būdamas Lukiškių TI-K, pasivaikščioti lauke jis galėjo tik 1 val. per dieną, be to, pasivaikščiojimo kiemeliai esą buvo purvini, o po lietaus juose būdavo balos.

18.1. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore, nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

18.2. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18.4 punktu, laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Taigi matyti, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemai pagal teisės aktų reikalavimus yra laistomi specialiai, siekiant išvengti dulkių, todėl vandens (balų) buvimas kiemuose nelaikytinas pažeidimu. Atsiliepime į pareiškėjo skundą Lukiškių TI-K nurodo, kad be kitų asmenų Lukiškių TI-K yra laikomi nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Taigi matyti, kad pasivaikščiojimo kiemelius tvarko Lukiškių TI-K laikomi nuteistieji. Be to, atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie patys palaikytų švarą bei tvarką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės atmestini kaip nepagrįsti.

19. Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K jam trūko maisto, tačiau šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai.

19.1. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8–9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus.

19.2. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K jam išduodamo maisto buvo per mažai. Šie pareiškėjo argumentai nėra paremti jokiais įrodymais, pareiškėjas skunde taip pat nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ar kokių maisto produktų, nustatytų valgiaraštyje, trūko. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl suimtųjų maitinimo.

19.3. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti.

20. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K dviem savaitėms jam buvo išduodama pusė rulono tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo. Pareiškėjui esą taip pat neužtekdavo kitų higienos priemonių. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį, nėra, šie pareiškėjo nusiskundimai atmestini kaip nepagrįsti. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai, kad jam trūko ir kitų išduodamų higienos priemonių, vertintini kaip abstraktūs ir yra atmestini, kadangi pareiškėjas skunde nenurodė, kokios konkrečiai teisės aktuose numatytos išduoti higienos priemonės ir kada jam nebuvo išduotos.

21. Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad galimybė nusiprausti po dušu jam buvo sudaroma tik vieną kartą per savaitę, be to, dušai buvo stebimi, purvini, juose prausėsi sergantys asmenys.

21.1. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, šioje byloje nėra.

21.2. Pareiškėjo teigimu, dušai Lukiškių TI-K buvo stebimi, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas.

21.2.1. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad suėmimo vykdymo režimas yra apibrėžtas kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas, nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. 362, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose (įskaitant tardymo izoliatorius (3.2 punktas), priežiūrą, be kita ko, sudaro: šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (7.1 punktas); patikrinimai ir skaičiuotės (7.2 punktas); įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas (7.3 punktas); laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos (7.5 punktas); pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė (7.8 punktas); atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas (7.10 punktas); budinčioji priežiūros pamaina (7.11 punktas).

21.2.2. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, jog viena iš vidaus tvarkos Lukiškių TI-K užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Savo ruožtu dėl suėmimo ir bausmių vykdymo rėžimo neišvengiami tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K buvo suvaržytas jo privatumas, atmestini, kaip nepagrįsti.

21.3. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Lukiškių TI-K dušai buvo purvini, o juose prausėsi ir sergantys asmenys.

21.3.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms (39.1 punktas); patalpos turi būti valomos kasdieną naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos (39.4 punktas).

21.3.2. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras Lukiškių TI-K vykdytos kontrolės metu dušinėse higienos normų pažeidimų nenustatė (2015-07-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1734 (b. l. 44–45). Tuo tarpu pareiškėjas jokių savo teiginius dėl antisanitarinės dušinių būklės pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad su skundais dėl higienos normų pažeidimo Lukiškių TI-K dušo patalpose pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodė, kokiomis ligomis sergantys asmenys buvo vedami į dušą, šių asmenų neidentifikavo, nepaaiškino, iš kur jam yra žinoma informacija apie tai, kad šie asmenys serga, nenurodė, kada tai buvo. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai.

22. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata, jam atsirado depresija. Šie pareiškėjo teiginiai taip pat vertintini kritiškai, kadangi pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-10-19 rašte Nr. 7-610 (b. l. 8) nurodyta, kad T. Ž. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo gydomas. Duomenų apie kokius nors negrįžtamus sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų, nėra ir byloje pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 22–27).

23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 600 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 600 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo T. Ž. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas