Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-768/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-26
Bylos Nr.
1A-162-768/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36788-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Donatas Jatužis
Nuteistasis
V. Š.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-768/2021Proceso Nr. 1-01-1-36788-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

Sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,nuteistajam V. Š. ir jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje 84 MGL (4200 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. Š. laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, 1 sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir laikytina, kad likusi nesumokėta bauda – 80 MGL (4000 Eur).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. Š. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 950 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Š. 2020 m. rugsėjo 13 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) mieste vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, iki kol 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį vairuojantį transporto priemonę – automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą bandė sustabdyti priėję prie jo sėdinčio automobilyje tai matę liudytojai, tačiau jam nuvažiavus toliau (duomenys neskelbtini) gatve, tai matę liudytojai jį pasivijo savo automobiliu, užstatę kelią ištraukė raktelius iš automobilio užvedimo spynelės, po to atvykus policijos pareigūnams jis vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau nustačius neblaivumo požymius, kai nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo išteisinti jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos arba, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, sumažinti konfiskuotino automobilio „Renault Clio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą iki 300 Eur. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi neteisingais liudytojų T. T., K. T., E. V. parodymais, o teisingus liudytojo G. V. parodymus vertino kritiškai ir jais nesirėmė. Teismas nesirėmė ir nuteistojo teisingais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kad jis vairavo būdamas blaivus, o tik sustojęs išgėrė alkoholio kartu su klientu, kuriam norėjo parduoti automobilį. Kaip nurodė teisme liudytoja K. T., nuteistasis pats sustojo, nereikėjo užstatyti jam kelio. Liudytojas T. T. teisme teigė, kad jis gal ir gėrė alkoholį stovinčioje mašinoje, tačiau T. T. negalėjo pasakyti tiksliai, nes jis buvo nuėjęs ir prie savo automobilio, visą laiką nestovėjo prie nuteistojo buvusiai sutuoktinei A. Š. priklausančio automobilio, kuriame jis sėdėjo su draugu G. V. ir nežiūrėjo į juos. Liudytojas G. V. teisingai nurodė bylą nagrinėjant teisme, kad nuteistasis vairavo būdamas blaivus, o išgėrė alkoholio, kai sustojo. Atvykus policijos pareigūnams nesitikrino neblaivumo, nes vairavo būdamas blaivus;

2.2. teismas nuosprendyje neteisingai nustatė ir automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, nurodydamas, kad nusikaltimo padarymo dieną jo vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą - 784 Eur be PVM ir 950 Eur su PVM, nes faktiškai rinkos kaina 2020 m. rugsėjo mėn. buvo 300 Eur. Teigia, jog turi būti individualizuojama reali konkrečios transporto priemonės vertė, o ne remiamasi vidutine tokio automobilio kaina Lietuvoje 2020 m. rugsėjo mėn., todėl nustatytina automobilio „Renault Clio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 2020 m. rugsėjo mėn. - 300 Eur.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėj prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuror – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir prašo panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį bei jį išteisinti.

7. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatydamas įvykio aplinkybes, nepadarė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų – V. Š. šiuo atveju pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl transporto priemonės vairavimo, kai yra vengiama neblaivumo patikrinimo esant nustatytiems neblaivumo požymiams. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y., ir paties nuteistojo parodymus, liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, nurodė, kad visais šiais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina jų visuma. Tokiu būdu priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde kartoja iš esmės tuos pačius argumetus kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y., teigia, jog automobilį vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo tik, kai sustojo, tačiau tokią apeliaciniame skunde pateiktą versiją paneigia byloje esančių įrodymų visuma, todėl šis skundo argumentas atmetamas ir vertinamas kaip išimtinai apelianto pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, liudytojai T. T. ir K. T. vienodai ir aiškiai viso proceso metu parodė, jog kaltinime nurodytu metu pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, kaip nustatyta, vairavo nuteistasis V. Š.. Sustojus šalia minėto automobilio, liudytojams dėl nuteistojo V. Š. neblaivumo nekilo jokių abejonių – tai suprato iš stipriai sklindančio nuo jo alkoholio kvapo, nerišlios kalbos, nekoordinuotų rankų judesių, sunkaus orientavimosi aplinkoje. Liudytojui T. T. paprašius nuteistojo V. Š. atiduoti automobilio raktelius, pastarasis nesutiko ir nuvažiavo. Liudytojai važiavo iš paskos savo automobiliu ir nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus. Nuteistajam V. Š. sustojus antrą kartą – liudytojas T. T. paėmė iš nuteistojo automobilio raktelius ir laukė atvykstant policijos pareigūnų (t., b. l. 38-39, 43-44, 162-163). Jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo nesivadovauti šių liudytojų tarpusavyje sutampančiais parodymais, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, jokių argumentų dėl liudytojų parodymų neobjektyvumo nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, jog liudytojas T. T. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme patvirtino negalintis pasakyti, ar nuteistasis sustojęs automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus, nes liudytojas buvo nuėjęs prie savo automobilio, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia nei liudytojos K. T., nei liudytojo T. T. nurodytų esminių aplinkybių, t. y., jog iki sustojant nuteistojo V. Š. automobiliui antrą kartą, liudytojams abejonių dėl nuteistojo vairavimo esant neblaiviam nekilo. Tai neabejotinai patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašo turinys, kuriame užfiksuota, kaip liudytoja K. T., kviečianti policijos pareigūnus operatoriui nurodo, jog „<...> reikia skubiai policininkų, nes neblaivus vairuotojas“, pokalbio metu operatoriui paklausus, ar vairuotojas neblaivus, liudytoja K. T. nurodo „<...> taip, akivaizdžiai“ (t., b. l. 63-64). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nuteistojo V. Š. kaltės detaliai išanalizavo tiek nuteistojo V. Š., tiek liudytojo G. V. parodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo parodymus kaip nenuoseklius bei paneigtus kitais byloje surinktais įrodymais, nereiškia, jog į jo parodymus nebuvo atsižvelgta ir jie nebuvo tinkamai įvertinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojo G. V. parodymai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų bei nepatvirtina nuteistojo V. Š. versijos, kadangi liudytojo G. V. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o atvirkščiai – jas paneigia, be to, liudytojas G. V. yra nuteistojo V. Š. draugas, buvęs kaimynas, todėl tai yra dar viena aplinkybė, kuri leido atmesti šio liudytojo parodymus kaip neobjektyvius. Be to, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas svarstyti ir įvertinti, ar liudytojas G. V., būdamas įspėtas pagal BK 235 straipsnį, nedavė žinomai melagingų parodymų.

9. Byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad kaltinime nurodytu metu nuteistajam V. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taip pat nurodyta, jog nuteistasis V. Š. vengė neblaivumo patikrinimo (t., b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią V. Š. veiką kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

10. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą ir priteistą konfiskuotino turto - automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dydį. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma apie automobilio „Renault Clio“ vertę nusikaltimo padarymo metu, kadangi turi būti individualizuojama reali konkrečios transporto priemonės vertė, o ne remiamasi vidutine tokio automobilio kaina Lietuvoje 2020 m. rugsėjo mėn. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).

11. Byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Renault Clio 1.5 dCi Authentique“ (degalai – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1461 kub. cm, variklio galia – 48 kW / 65 AG, gamybos periodas 2001 – 2005 (pasirinkti metai – 2004 m.)) vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. rugsėjo mėn. buvo 784 Eur be PVM ir 950 Eur su PVM (t., b. l. 155). Kitų duomenų, galinčių turėti reikšmės sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės (pavyzdžiui, individualaus transporto priemonės įvertinimo) byloje nepateikta, duomenų, kad automobilis turėjo ženklius apgadinimus ar buvo kitos aplinkybės, rodančios, kad transporto priemonės vertė buvo ženkliai mažesnė, nėra. Nuteistasis V. Š. tokių duomenų nepateikė ir apeliaciniame skunde, o tik deklaratyviai nurodė, jo nuomone, realią transporto priemonės vertę. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju tikroji automobilio vertė 2020 m. rugsėjo mėn. su PVM buvo 950 Eur. Tai yra objektyvūs duomenys, dėl kurių teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

12. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusAlgirdas GaputisDonatasJatužis