- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 1-56-359/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorių) prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47148-16 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kur P. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis P. L. 2016-10-03 apie 14.09 val., Kaišiadoryse, T. Brazio ir Kęstučio g. sankryžoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas prieš eismą Kęstučio g., nepraleido ir susidūrė su pagrindine T. Brazio g. važiuojančiu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu N. Š., dėl ko abu automobiliai trenkėsi ir apgadino nuosavo namo tvorą, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 146 p., jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms; 1 priedo 503 kelio ženklą, nurodantį, kad kelias arba važiuojamoji dalis, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas N. Š., kuriam dėl dešinės plaštakos I delnakaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei šio automobilio keleivės: G. P., kuriai dėl krūtinkaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; K. P., kuriai dėl kaktos sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo veiksmais P. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 str. 1 d.
P. L. prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2016-10-03 apie 14 val. jis važiavo Kęstučio g. link T. Brazio g. Kaišiadorių mieste. Kad toje gatvės atkarpoje yra vienos krypties eismas, jis nežinojo, nes anksčiau ten buvo dvipusis eismas. Jis vairavo jam priklausantį automobilį „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo blaivus. Oro sąlygos buvo neblogos, nors diena buvo apsiniaukusi, tačiau jokių kritulių nebuvo, buvo sausa kelio danga. Jis T. Brazio ir Kęstučio g. sankryžoje pristabdė ir pažiūrėjo į kairę. Į dešinę pusę net nežiūrėjęs, nes manė, kad T. Brazio gatvė jam iš dešinės yra šalutinis kelias. Kadangi jam iš kairės jokių automobilių nebuvo, todėl jis važiavo toliau, gatve tiesiai. Tik įvažiavus į sankryžą, jis pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio priekinį dešinį sparną. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis bei tas, kuris į jį atsitrenkė, dar trenkėsi į tvorą, kuri yra Kęstučio g. Išlipęs iš savo automobilio pamatė, kad į jį atsitrenkė mėlynos spalvos automobilis „Ford Mondeo“. Minėtą automobilį vairavo jam nepažįstamas vyriškis, kaip dabar žino – N. Š.. Su juo važiavo ir priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo mergina, o mergaitė sėdėjo ant galinės sėdynės, kurioje pusėje – jis nepastebėjęs. Mergina skundėsi, kad jai skauda krūtinės ląstą, todėl buvo iškviesti medikai, kurie merginas bei jį išsivežė medicininei apžiūrai į Kaišiadorių ligoninę (b. l. 125; 128).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis N. Š. parodė, kad jis 2016-10-03 apie 14 val., Kaišiadoryse važiavo keliu Kaišiadorys-Stasiūnai, Stasiūnų k. kryptimi ir vairavo jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį buvo nusipirkęs tą pačią dieną, prieš kelias valandas iki įvykio, todėl net nespėjo jo užregistruoti savo vardu. Su juo kartu važiavo ir priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo G. P., o ant galinės sėdynės už jo – G. sesuo K. P.. Jis automobilį vairavo būdamas blaivus, buvo prisisegęs saugos diržą, taip pat su saugos diržais buvo ir jo keleivės. Važiavo įsijungęs artimas žibintų šviesas, oro sąlygos buvo geros, švietė saulė, kelio danga buvo sausas asfaltas, matomumas geras. Kelyje jokių kliūčių nebuvo, važiavo iki 50 km/h greičiu, kadangi niekur neskubėjo. Važiuojant Brazio g., ties Kaišiadorių katedra, tik įvažiavus į Brazio ir Kęstučio g. sankryžą, pamatė, kaip jam iš kairės į pagrindinį kelią išvažiavo tamsios spalvos automobilis. Pamatęs šį automobilį, jis iš karto stabdė savo vairuojamą automobilį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir minėtas automobilis trenkėsi į jo automobilio priekinę kairę dalį. Nuo smūgio abu automobiliai atsitrenkė į gyventojo tvorą, esančią Kęstučio g. Automobilio vairuotoją, kuris atsitrenkė į juos, matė pirmą kartą, jo nepažįsta, bet matė, kad jis vilki kunigo drabužiais. Tas vairuotojas dar pradėjo aiškinti įvykio vietoje, kad jis važiavęs šalutiniu keliu ir jo nepraleidęs, tačiau iš tikrųjų jis važiavo pagrindiniu keliu, o kunigas išvažiavo iš gatvės, kurioje yra vienpusis eismas, t. y. kunigas važiuodamas prieš eismą, išvažiavo į pagrindinį kelią ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį (b. l. 14; 16).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2016-10-03 apie 14 val. ji kartu su sese K. važiavo N. Š. vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“, automobilio valstybinių numerių nežino. Jie iš Kaišiadorių važiavo namo link Stasiūnų k. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o jos sesuo – ant galinės sėdynės už N. Jie visi trys buvo prisisegę saugos diržus. Oro sąlygos buvo geros, giedra diena, kelio danga sausas asfaltas, važiavo pagrindine Brazio g. N. automobilį vairavo blaivus, važiavo apie 40 km/h greičiu. Tik įvažiavus į Brazio-Kęstučio g. sankryžą, ji pamatė, kaip jiems iš kairės į pagrindinį kelią išvažiuoja tamsios spalvos transporto priemonė, lyg autobusiukas. Ji labai išsigando ir pradėjo spiegti. N., pamatęs šį automobilį, pradėjo stabdyti, suko vairą kuo dešiniau. Susidūrimo išvengti nepavyko ir tas automobilis trenkėsi į N. vairuojamo automobilio priekinę kairę dalį. Nuo smūgio išsiskleidė oro pagalvė, į kurią trenkėsi visa krūtine. Kai išlipo iš mašinos matė, kad jų automobilis bei tas, kuris į juos trenkėsi, stovi atsitrenkę į tvorą, kuri yra kažkokio gyventojo Kęstučio g. Jai iš karto pasidarė sunku kvėpuoti, skaudėjo pilvo sritį, negalėjo pasukti galvos. Vėliau sužinojo, kad į jų automobilį atsitrenkė kunigas, kuris dar būdamas įvykio vietoje kaltino N., kad šis nepraleido jo važiuojančio pagrindiniu keliu. Tačiau viskas buvo atvirkščiai, nes jie važiavo pagrindiniu keliu, o kunigas išsuko iš gatvės su vienpusiu eismu, t. y. jis važiavo prieš eismą. Ji buvo apžiūrėta Kaišiadorių priėmimo skyriuje, vėliau Kauno klinikose. Jai buvo nustatytas krūtinkaulio lūžimas (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. P. parodė, kad 2016-10-03 po 14 val., tikslaus laiko nežino, ją iš mokyklos pasiėmė sesuo G. su savo draugu N. Š. ir visi važiavo namo, į Stasiūnų k. Automobilį vairavo N., sesuo sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o ji ant galinės sėdynės už vairuotojo. Jie visi trys buvo prisisegę saugos diržus. Koks N. automobilio modelis, ji nežino. Tą dieną buvo geras oras, nelijo. N. važiavo negreitai. Jiems važiuojant keliu link Stasiūnų k., iš Kaišiadorių m., prie bažnyčios, staiga pajuto smūgį į jų mašiną ir pamatė, kad į juos atsitrenkė tamsiai vyšninės spalvos automobilis, kurio modelio ji nežino. Tas automobilis, kuris trenkėsi į juos, važiavo jiems iš kairės ir tikrai gana dideliu greičiu. N. pamatęs tą automobilį, savo automobilį stabdė ir vairą suko į dešinę. Kai sustojo, pamatė, kad jų automobilis stovi atsitrenkęs į tvorą, kuri yra prie tos sankryžos, kur ir įvyko avarija. Eismo įvykio metu susižalojo galvą, iškilo gumbas dešinėje galvos pusėje, nes trenkėsi į priekinės sėdynės atlošą, bėgo kraujas iš nosies, stipriai susimušė dešinės kojos kelį, dėl ko buvo didelė mėlynė (b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. R. parodė, kad 2016-10-03 apie 14 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo baisų trenksmą, atrodė, kas sudrebėjo visas namas. Ji greitai išėjo į lauką ir pamatė, kad du automobiliai yra atsitrenkę į jos namo tvorą. Vienas automobilis buvo pilkos spalvos, kitas – tamsios spalvos „minivenas“. Kaip suprato, pilkas automobilis važiavo keliu iš Kaišiadorių link Stasiūnų k., o tas „minivenas“ išvažiavo šiam automobiliui iš kairės, kur yra gatvelė su vienpusiu eismu. „Miniveną“ vairavo kunigas, o kitą – vaikinas, su kuriuo dar važiavo mergina bei mergaitė. Kunigas kalbėjo, kad jis nekaltas dėl avarijos, nes neva vaikinas važiavo šalutiniu keliu ir nepraleido jo važiuojančio pagrindiniu keliu. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kadangi kunigas skundėsi krūtinės skausmu, mergaitė skundėsi galvos skausmais, o mergina – pilvo. Taip pat matė, kad to vaikino ranka buvo ištinusi. Apžiūrėjus įvykio vietą, ji pamatė, kad yra visiškai nugriautas vienas tvoros išmūrytas stulpelis, kito stulpelio apdailos blokeliai nuskelti ir apgadinti. Apgandinti buvo ir tvoros du mediniai tarpai, t. y. buvo išlaužta su visas skersiniais, nuo smūgio įtrūko tvoros pamatas. Taip pat rado išdaužytą vieną namo medinio rėmo lango stiklą, kuriame matėsi skylė, lyg kas būtų ką metęs į jį. Mano, kad lango stiklas galėjo būti sudaužytas nuo smūgio į tvorą ir nuo jos nuskilus kokiai nors detalei (b. l. 52).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Š. parodė, kad 2016-10-03 apie 10.30 val., ji savo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė N. Š., kuris gyvena Kaišiadoryse. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas. 2016-10-03 apie 19 val. ji iš savo vyro sužinojusi, kad automobilio pirkėjas N. Š. pateko į avariją, kurios metu nukentėjo su juo važiavę keleiviai. Dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio jai jokia žala nepadaryta, kadangi jo savininkas yra N. Š. (b. l. 59-61).
Iš 2016-10-05 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47148-16 matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. pradėtas dėl 2016-10-03 apie 14.09 val., Kaišiadoryse, T. Brazio ir Kęstučio g. sankryžoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė automobiliai „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. Š., ir „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. L.. Pranešime nurodyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilio „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. L. nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Peugeot 807“ vairuotojas N. Š. ir keleivės K. P. bei G. P. (b. l. 2-3).
Iš eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykis įvyko Kaišiadoryse, T. Brazio ir Kęstučio g. sankryžoje (b. l. 7).
Iš 2016-10-03 papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad buvo apgadintos transporto priemonės: automobilis „Peugeot 807“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. nustatyti šie apgadinimai – priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durelės, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinysis sparnas, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai, abu priekiniai posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės; automobilis „Ford Mondeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. nustatyti šie apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durelės, priekinis kairysis ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairysis žibintas, priekinis kairysis posūkio žibintas, išsiskleidusios oro pagalvės (b. l. 8-10).
Iš specialisto išvados Nr. G3051/2016(02) matyti, kad N. Š. dėl dešinės plaštakos I delnakaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 23).
Iš specialisto išvados Nr. G2770/2016(02) matyti, kad G. P. dėl krūtinkaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36).
Iš specialisto išvados Nr. G2771/2016(02) matyti, kad K. P. dėl kaktos sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 45).
Iš asmens blaivumo testo šaknelės Nr. 1710 matyti, kad N. Š. 2016-10-03 nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 20).
Iš asmens blaivumo testo šaknelės Nr. 1709 matyti, kad P. L. 2016-10-03 nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 130). Iš specialisto išvados Nr. T-A 8675/2016(01) matyti, kad P. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 134).
Iš 2017-01-17 – 2017-01-26 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-12/2017 matyti, kad P. L. nusikaltimo padarymo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – šizoefektinis sutrikimas, mišrus tipas, remisija, kurio metu P. L. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal savo psichikos būklę P. L. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti parodymus, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, stoti prieš teismą bei atlikti bausmę. (b. l. 95-98).
Iš 2016-10-20 pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis N. Š. P. L. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 19).
Iš 2016-10-20 pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji G. P. P. L. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 33).
Iš 2016-10-20 pareiškimo matyti, kad nukentėjusiossios K. P. įstatyminė atstovė J. P. P. L. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 49).
Iš 2017-02-07 pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji N. R. P. L. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 55).
Kaltinamojo P. L. visiškas kaltės prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis dėl jos pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.).
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos baudos dydžiu, tačiau prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (b. l. 152-153).
Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje b yloje, kurioje P. L. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. padarymu baudžiamuoju įsakymu ir prašo skirti P. L. bausmę- 60 MGL dydžio baudą. Taikyti BK 64(1) str. ir siūlomą bausmę sumažinti 1/3 dalimi paskiriant bausmę- 40 MGL (1506,4 eurų) baudą. Taip pat siūlo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą LR BK 67 str. 2 d. 1 p., BK 68 str.- uždrausti vairuoti transporto priemonę vienerius metus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes procesas šioje byloje užbaigtinas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę kaltinamajam P. L., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 2 d., 281 str. 1 d.), kad P. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 60 str.). Kaltinamasis baustas administracine tvarka viso du kartus (b. l. 138-139), anksčiau neteistas (b. l. 135), dirba (b. l. 136), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 143), priklauso asmenų stebimų dėl psichikos emocijų grupei, tačiau nepriklauso asmenų stebimų dėl priklausomybių grupei (b. l. 141), nukentėjusieji jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 19, 33, 49, 55), todėl P. L. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Atsižvelgdamas į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta bauda (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., kaltinamajam P. L. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Prokuroras, siūlydamas kartu su bausme kaltinamajam P. L. skirti ir baudžiamojo poveikio priemone to nemotyvavo, nenurodė dėl kokių priežasčių reikėtų kartu su bausme kaltinamajam paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo metu, į tai, kad P. L. nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, nesukėlė sunkių pasekmių, kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba (yra klebonas), nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus naudotis specialia teise, neskirtina. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju prieštarautų bausmės skyrimo teisingumo ir proporcingumo principams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p. , 421str., teismas
nusprendžia:
P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą baudą sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, P. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. R0548950 grąžinti P. L..
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – N. Š. perduotą automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti naudotis savo nuožiūra N. Š..
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – P. L. perduotą automobilį „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti naudotis savo nuožiūra P. L..
Išaiškinti P. L., kad nesutikdamas su paskirta bausme teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.