Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-579/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
1A-568-579/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27146-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
R. P.
Nukentėjusysis
V. G. P.
Advokatai
Valteris Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-579/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27146-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Valteriui Aleknai,nukentėjusiajai V. G. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. ir jo gynėjo advokato Valterio Aleknos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. ryto būti namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, R. P. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. birželio 2 d. 11.30 val. iki 2017 m. birželio 3 d. 17 val. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 42 straipsnio 6 dalies, 67 straipsnio, 72² straipsnio pagrindu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 9 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę V. G. P., t. y. tyčia paėmęs jai abiem rankomis už kaklo pradėjo ją smaugti, kol pastaroji prarado sąmonę ir nukrito nuo kėdės ant žemės, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai V. G. P. padarė viršugalvio ir dešinės mentės sumušimą, poodines kraujosruvas smakre ir viršugalvyje, odos nubrozdinimą nugaroje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kakle, dėl ko šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors kaltinamasis R. P. savo kaltę dėl tyčinio smurto panaudojimo žmonos atžvilgiu neigė, tačiau išklausius teisme nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog R. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. ir jo gynėjas advokatas Valteris Alekna prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir bylą nutraukti, nustačius, jog egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

3.1. Skunde nurodo, jog nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto reikalavimų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimų, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

3.2. Skunde teigiama, kad tarp sutuoktinių R. P. ir V. P. jau apie 15 metų vyksta nesutarimai, tačiau apie tai niekam nebuvo pasakojama. Apelianto žmona laikui bėgant darėsi agresyvesnė, nuolat grasindavo susidorojimu. Įvykio dieną tarp jų įvyko eilinis žodinis konfliktas, vėl buvo sprendžiamas skyrybų ir turto pasidalinimo klausimas. V. G. P. buvo pikta, įsiaudrinusi, R. P. einant pro šalį, pagriebė peilį ir staigiai atsisukusi nukreipė jį į sutuoktinį, siekdama pastarąjį sužaloti ar net nužudyti. Apeliantas tikina akimirksniu sureagavęs ir sugriebęs jai už rankos, prispaudęs peilį prie savo krūtinės, o su kaire ranka suėmęs jai už kaklo, kad nesipriešintų ir taip nesusižalotų pati ir nesužalotų jo. Už kaklo sugriebė tik todėl, kad tarp jų būtų išlaikytas ištiestos rankos atstumas ir V. G. P. negalėtų pasiekti jo su peiliu. Taip laikė sutuoktinę gal tik kokias 5 sekundes, o kraujosruvos galėjo atsirasti dėl nukentėjusiosios muistymosi. Pati nukentėjusioji teisme teigė, kad apeliantas jai už kaklo sugriebė viena ranka, o ne abejomis. Jo manymu, jau vien šis faktas neabejotinai rodo, kad šis veiksmas buvo atliekamas tik siekiant išvengti skaudžių pasekmių, o ne kryptingai siekiant sukelti skausmą. Tai buvo būtinoji gintis. Teismas nevertino šių R. P. parodymų, tokia versija net nebuvo svarstoma teisme. Taip pat teismas netinkamai vertino ir specialisto išvadą, kadangi joje buvo aiškiai nurodyta, jog V. G. P. konstatuota poodinė kraujosruva pasmakrėje, o tokie sužalojimai galėjo atsirasti kaklą apėmus viena ranka, tai taip pat patvirtina nuteistojo versiją, jog jis tiesiog stengėsi sulaikyti sutuoktinę nuo galimo smurto jo atžvilgiu ir veikė būtinosios ginties sąlygomis.

3.3. Skunde teigiama, kad teismas byloje įrodymus vertino subjektyviai, kaltinantiems duomenims suteikė išskirtinę įrodomąją vertę, o dėl dalies duomenų iš viso nepasisakė, neatsižvelgė į liudytojos A. S. paaiškinimus, kad nukentėjusioji stengdavosi tėvui (apeliantui) „įgelti“. Nebuvo išanalizuotas ir vertintas liudytojos A. S. ir R. P. susirašinėjimas pateiktas byloje.

3.4. Skunde nurodoma, kad nuteistasis neturėjo jokios subjektyvios tyčios nuskriausti savo sutuoktinės, tiesiog saugojosi nuo jos agresyvaus, nenuspėjamo elgesio ir gynėsi. R. P. buvo iškilęs realus pavojus, todėl gindamasis nuo agresyvių V. G. P. veiksmų stengėsi šią sulaikyti. Mano, kad į jį nukreiptas peilis buvo akivaizdus įrodymas, jog gresia realus pavojus, todėl jis turėjo pagrįstą teisę ginti savo gyvybę. Tai, kad atvykus policijos pareigūnams iš karto nepasakė apie peilį, paaiškina tuo, jog tiesiog nenorėjo, kad apie nesutarimus sužinotų aplinkiniai, o ypač jo ir nukentėjusiosios dukra.

3.5. Skundo autorių nuomone, teismas nevertino nuteistojo nurodytų aplinkybių, buvo neobjektyvus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, vertino įrodymus, nepašalino byloje esančių abejonių, netraktavo jų R. P. naudai, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Nuteistojo kaltė grindžiama netiesioginiais įrodymais, o tai vertintina kaip esminį BPK pažeidimas.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. P. ir jo gynėjo advokato Valterio Aleknos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantų manymu, teismas, netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl R. P. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

7. Pažymėtina, kad būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad teismo vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų pateiktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

8. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad R. P. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir kad jo veiksmuose nėra būtinosios ginties sąlygų, yra teisingos. Teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek R. P. kaltinančius, tiek ir jį teisinančius, įrodymus (t. y. paties apelianto, nukentėjusiosios, liudytojų A. S., L. R., S. V., M. S., L. D., R. P., ekspertės Marijos Kolcovaitės parodymus, specialisto išvadą, bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos pranešimą, kitus rašytinius įrodymus), šiuos įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek ir lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

9. Byloje ginčo nėra dėl to, jog 2017 m. birželio 2 d. apie 9 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp R. P. ir V. G. P. buvo kilę nesutarimai dėl gautos paskolos, kurie baigėsi V. G. P. nežymiu sveikatos sutrikdymu bei fizinio skausmo jai sukėlimu. Tačiau abu konflikte dalyvavę asmenys skirtingai apibūdina įvykių eigą. Nuteistasis tikina, kad tyčia jokių sužalojimų nepadarė, o tik gynėsi nuo žmonos veiksmų, kadangi jam buvo kilęs realus pavojus šiai nukreipus į jį peilį. Aiškino, kad pusryčių metu su sutuoktine (Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimu santuoka nutraukta) susiginčijo dėl paskolų. Žmona labai supyko ir atėjus į virtuvę dešine ranka pagriebusi peilį nukreipė į jį. Apeliantas tikina akimirksniu sureagavęs, sugriebęs už rankos, kurioje buvo laikomas peilis, o kairiąja ranka suėmęs už kaklo, kad nesipriešintų ir taip nesusižalotų pati ar nesužeistų jo, ir palaikęs apie penkias sekundes. Atėmęs peilį, padėjo jį į spintelę ir išgirdo, kaip V. G. P. nugriuvo tarp baro kėdžių. Sąmonės praradusi nebuvo, stodamasi galva atsitrenkė į baro kraštą, dėl ko ir galėjo atsirasti sužalojimai. Iš esmės analogiška pozicija išdėstyta ir apeliaciniame skunde. Visiškai kitaip aptariamo ryto įvykius apibūdino nukentėjusioji. Ji paaiškino, kad pusryčių metu pradėjus kalbėti apie paskolą, staiga ant kaklo pajautė vyro rankas. Pastarasis ėmė ją smaugti, dėl ko neteko sąmonės, o pabudo virtuvėje tarp baro kėdžių gulėdama ant grindų. Nors jautėsi blogai, tačiau išėjo į darbą, kur buvo iškviesti medikai, policijos pareigūnai, atvyko dukra. Jautė skausmą kakle, gerklėje, nugaroje, liko kraujosruvos, nubrozdinimai, viršugalvyje atsirado guzas. Tikino peilio rankose neturėjusi ir juo vyrui negrasinusi, tad šiam nebuvo nuo ko gintis.

10. Iš išdėstytų konflikte dalyvavusių asmenų paaiškinimų matyti, kad jie skirtingai apibūdina kiekvieno iš jų atliktus veiksmus, vienas kitą kaltina nederamų veiksmų atlikimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nesutarimai tarp šių sutuoktinių tęsėsi jau ganą ilgą laiko tarpą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiose jautriose bylose, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui išspręsti, jų motyvuoti bei pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013). Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, abejoms konflikto pusėms skirtingai aiškinant įvykio aplinkybes, vertinant parodymų teisingumą, svarbu, kieno parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, šiuos parodymus laikė teisingais, patikimais, o nuteistojo išdėstytą poziciją pripažino jo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.

11. Kaip ir minėta anksčiau, V. G. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs. Tiek kolegėms darbe, dukrai, tiek ir kreipdamasi į Bendrąjį pagalbos centrą, policijos pareigūnams, medikams, ekspertei ji analogiškai paaiškino, kad smurtinius veiksmus (smaugė, dėl ko nualpo ir krisdama susitrenkė nugarą, galvą), jos atžvilgiu pusryčiaujant atliko būtent R. P.. Iškart po įvykio su nukentėjusiąja bendravę asmenys – L. R., S. V., M. S., A. S. apibūdino jos emocinę būseną, paaiškino, kad V. G. P. buvo išsigandusi, susijaudinusi, verkė, aiškino, kad ją smaugė sutuoktinis. Tokia jos būsena atsispindi ir perklausius Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą (1 t., b. l. 20-23.). Bendraujant su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja nukentėjusioji taip pat nurodė, jog vyras ją smaugė ir ji nualpo. Pažymėtina, kad po aptariamos konfliktinės situacijos su nukentėjusiąja bendravusios aukščiau minėtos liudytojos matė ant jos kaklo esantį paraudimą, guzą galvoje. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad apžiūros metu užfiksuotas V. G. P. minkštųjų audinių sužalojimas kakle, skausmas ir sutinimas galvoje. Kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina 2017 m. birželio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G1521/2017(02), kurioje V. G. P. konstatuota viršugalvio ir dešinės menties sumušimas, poodinės kraujosruvos smakre ir viršugalvyje, odos nubrozdinimai nugaroje ir kakle, poodinė kraujosruva kakle (1 t., b. l. 14-15). Šią išvadą teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Be to, priešingai nei kad teigiama apeliaciniame skunde, paaiškino, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tiek viena, tiek abiem rankomis. Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas neteisingai vertino specialisto išvados duomenis. Skunde taip pat neteisingai nurodoma, kad nukentėjusioji minėjo, jog sutuoktinis ją smaugė viena ranka, kadangi V. G. P. nuosekliai tvirtino, kad ant kaklo pajuto rankas, o ne vieną jų. Įvertinus aukščiau paminėtus nukentėjusiosios parodymus, juos sugretinus su liudytojų M. S. (iškart po įvykio su nukentėjusiąja ir nuteistuoju bendravusi policijos pareigūnė, neturinti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi), S. V., L. R., A. S. nurodytomis aplinkybėmis, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis apie V. G. P. nustatytus sužalojimus bei jų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai buvo padaryti būtent komentuojamo konflikto su R. P. metu. Nustačius šią aplinkybę, lieka svarbu atsakyti į klausimą, ar jie buvo padaryti tyčiniais nuteistojo veiksmais, ar kad kaip jis teigia, ginantis nuo nukentėjusiosios.

12. Vertinant nuteistojo parodymus, pastebėtina, kad jie, kaip teisingai nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nebuvo nuoseklūs. Jie kito priklausomai nuo pareikštų įtarimų (kaltinimų) turinio. Po pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gavimo į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams R. P. paaiškino, kad tarp jo su žmona buvo kilęs žodinis konfliktas dėl turto dalybų ir skyrybų, tačiau tvirtino jokių smurtinio pobūdžio veiksmų neatlikęs, tikino, kad sutuoktinė galėjo susižaloti pati (1 t., b. l. 8-9). Apklausiamas 2017 m. birželio 3 d. jis aiškino, kad su V. G. P. konfliktuojant dėl turto dalybų ši rankose laikytą virtuvinį peilį nukreipė į jį. Manydamas, kad gali būti sutrikdyta jo sveikata, atėmė peilį iš pastarosios rankų ir suėmęs už rankų klausė, ką ši daranti. Neigė kada nors anksčiau smurtavęs jos atžvilgiu (1 t., b. l. 57) Apie tai, kad žmona būtų nugriuvusi, susitrenkusi galvą, nieko neminėjo. Dar vėliau, t. y., 2017 m. birželio 21 d. vykusios apklausos metu jis aiškino, kad išėmęs iš žmonos rankų peilį, suėmė ją už kaklo ir palaikė 2 sekundes. Papildomai nurodė, kad nunešęs peilį padėti į spintelę, išgirdo, jog kažkas nukrito, o atsisukęs išvydo tarp baro kėdžių nuvirtusią V. G. P., kuri netrukus atsistojo (1 t., b. l. 60-61). Teisme dar paaiškino, kad stodamasi nukentėjusioji galva atsitrenkė į baro stalą, nors anksčiau nei vienos apklausos metu šios aplinkybės nebuvo paminėjęs. Visa tai, kas išdėstyta, leidžia pagrįstai abejoti jo parodymų patikimumu ir manyti, kad pati nukentėjusioji jį puolė su peiliu, dėl ko pastarasis buvo priverstas gintis.

13. Be aplinkybės, kad nuteistojo parodymai buvo nenuoseklūs, derinami prie pareikštų įtarimų, byloje esančių įrodymų, manymą, kad apeliantui išties nebuvo grasinama peiliu ir jis neturėjo pagrindo gintis, o priešingai, pats nukentėjusiosios atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, sustiprina ir liudytojos A. S. parodymai. Pažymėtina, kad ši liudytoja yra abiejų sutuoktinių dukra, jos santykiai su tėvais (R. P. ir V. G. P.) yra geri, tad nėra pagrindo manyti, kad jos parodymai yra neteisingi ir kad ji galėtų kurį nors iš jų apkalbėti, apkaltinti nebūtų veiksmų atlikimu. A. S. paaiškino, kad tarp tėvų jau daugelį metų tvyro įtempti santykiai, kad šeimoje viską spręsdavo R. P., o V. G. P. jam paklusdavo. Be to, mama yra minėjusi, kad apelianto bijo, nes šis grasina. Šios aplinkybės, priešingai nei kad teigia apeliantas ar jo prašymu pakviesti liudyti L. D. (nuteistojo giminaičio draugė) ir R. P. (nuteistojo giminaitis), patvirtina, kad ne V. G. P., o būtent pats R. P. buvo agresyvesnis asmuo, ir kad nukentėjusioji šeimoje nesijausdavo saugiai.

14. Vertinant aplinkybę, ar V. G. P. puolė su peiliu ir R. P. turėjo nuo jos gintis, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusioji yra fiziškai daug silpnesnė už nuteistąjį, o atsižvelgus į tai, kad apeliantas užsiima koviniais menais, yra vidaus reikalų sistemos pensininkas, moko Lietuvos kariuomenėje tarnaujančius asmenis kovinių imtynių veiksmų (taip pat ir apsiginti nuo puolimo peiliu), kas nukentėjusiajai buvo puikiai žinoma, kyla pagrįstų abejonių, apie puolimo peiliu realumą, juolab, kad be R. P. teiginių šios aplinkybės nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas.

15. Įvertinus tiek aukščiau aptartus, tiek ir kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu įvertintus įrodymus, abejonių tuo, jog aptariamu atveju jokių veiksmų, dėl kurių R. P. būtų tekę gintis nuo realaus V. G. P. kėsinimosi, nukentėjusioji neatliko, aukštesniajam teismui nekyla. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo teiginius, kad nukentėjusioji jį puolė peiliu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų nepateikė ir apeliantai, todėl tikėti šiais nuteistojo teiginiais pagrindo nėra. Tuo tarpu abejoti V. G. P. viso proceso metu buvusiais nuosekliais parodymais, kuriais ši patvirtino, jog jokio peilio nebuvo paėmusi į rankas ir kad pats nuteistasis ją smaugė, dėl ko ši nukrito ant grindų, atsižvelgus į 11, 13-14 punktuose išdėstytą argumentaciją, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

16. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl R. P. kaltės grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Todėl sutikti su apeliacinio skundo motyvais ir naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. P. ir jo gynėjo advokato Valterio Aleknos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė