- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- II-374-716/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02260-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
dalyvaujant D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu D. V. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda 60 EUR bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. V. skundas, kuriuo jis prašo minėtą nutarimą panaikinti ir medžiagą grąžinti nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui. Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo pasiūlyta per 15 darbo dienų sumokėti nurodymu paskirtą 15 eurų baudą. Nuvykęs į Kelių policijos valdybą, nustatė, kad automobilį vairavo ne jis, kaip nurodė nuotrauką pažiūrėjusi pareigūnė, automobiliu važiavo du vyrai. ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas užtraukia baudą vairuotojams. Kadangi 2017 m. vasario 15 d. automobilio „VOLVO" jis nevairavo, nurodymo nesumokėjo, kadangi atsako už savo veiksmus, o ne kitų vairuotojų. 2017 m. rugpjūčio 1 d. gavo nutarimą, kuriuo paskirta 60 eurų bauda. Mano, kad nutarimas nepagrįstas, paskirtas už veiksmus, kurių jis nepadarė, prieštaraujantis LR Konstitucijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai bei LR ANK teisės normoms, reglamentuojančioms administracinių nusižengimo bylų tvarką ir principus. 2017 m. vasario 15 d. jis minėto automobilio „VOLVO" valst.Nr (duomenys neskelbtini) išvis nevairavo, kadangi nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 23 d. buvo nedarbingas, nes atliko stuburo išvaržos operaciją ir minėtu automobiliu iki 20 dienos nesinaudojo, nes gydytoja nurodė nevairuoti automobilio reabilitacijos metu. Nuo vasario 03 d. iki 23 d., atliko reabilitaciją Santariškių klinikose. Reabilitacijos metu, 2017 m. vasario 13 d. minėtas automobilis buvo atiduotas UAB „R.a.", adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kontaktinis asmuo R., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi buvo sugedęs automobilio centrinis elektronikos modulis. Tai gali paliudyti brolis D. V., kuris minėtą automobilį ir nuvarė į servisą. 2017 m. vasario 15 d. buvo reabilitacijoje Santariškių ligoninės reabilitacijos skyriuje, ir minėtu automobiliu VOLVO (duomenys neskelbtini) jokiame magistraliniame kelyje Vilnius - Minskas nevažiavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovas nurodo, kad su pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais nesutinka. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. 10ANN-109544815-17 yra pagrįstas ir teisėtas. Institucija nurodo, kad, 2017 m. gegužės 30 d. vadovaujantis ANK 610 straipsniu transporto priemonės savininkui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (39ANPAN-87604541-17) pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir pasiūlyta iki 2017 m. birželio 30 d. sumokėti pusę ANK 416 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos - 15 eurų. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti į D. V. darbovietę Savivaldybės įmonę „S. p.", Vilnius, (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. birželio 5 d. AB „Lietuvos paštas" duomenimis korespondencija buvo pristatyta ir įteikta (Lietuvos pašto registracijos numeris RN423877503LT). Nustatytu laiku D. V. administracinio nurodymo neįvykdė, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi jam priklausančia transporto priemonę. Byloje nėra duomenų, kad D. V. būtų atvykęs į Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybą, duotų parodymus ar būtų apklaustas pareigūnų. Taip pat nebuvo gautas reikalavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nors protokole buvo nurodyta, kad nepateikus reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, byla bus nagrinėjama nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui, rašytinio proceso tvarka. Administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 416 straipsnio 3 dalį, D. V. patrauktas teisėtai ir teisingai, todėl prašo jo skundo netenkinti, o nutarimą Nr. 10ANN-109544815-17 palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
D. V. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.
Skundžiamu 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu D. V. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 416 straipsnio 3 dalyje už ką jam paskirta administracinė nuobauda 60 EUR bauda dėl to, kad 2017 m. vasario 15 d. 12.01 val., Vilnius – Minskas Vilniaus r. sav. magistraliniame kelyje Vilnius – Minskas 9,82 km. Nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 26 km/ val., važiavo 86 km/ val. greičiu (įvertinus paklaidą).
D. V. teisme prašė skundą tenkinti ir parodė, kad birželio mėnesio viduryje gavo pranešimą į darbovietę dėl viršyto greičio. Nuvykęs į policijos įstaigą paaiškino, kad automobilio nevairavo, paprašė parodyti nuotrauką. Jam buvo nurodyta, kad nuotraukos nėra aiškios, tačiau automobiliu važiavo du vyrai. Jam siūlė sumokėti nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad jis nevairavo automobilio, jis nematė tikslo mokėti baudą. Jam sakė pažiūrėti, gal vairavo pažįstami asmenys. Jis išsiaiškino, kad vairavo ne jis. Po to jis išėjo atostogų. Sausio mėnesį jam darė nugaros operaciją. Jam buvo nurodyta gulėti, taip pat nevažinėti su automobiliu. Į Santariškes per reabilitaciją nuo vasario pradžios iki vasario 25 d. jis važinėjo autobusu. Automobilį autoservise remontavo 3 ar 4 kartus. Automobilis buvo paliktas servise, kuris yra netoli „Mandarino“, Fabijoniškėse. Servise automobilį paliko vasario mėnesio viduryje, atsiėmė gal 20 dieną, tiksliai nurodyti datos negali. Gali būti, kad vasario 13 dieną automobilį pridavė servisui. Mano, kad vasario 15 d. automobilis buvo servise. Jis nepranešė pareigūnams, kas vairavo automobilį, nes išėjo atostogų. Kai grįžo iš jų, jau buvo surašytas nutarimas. Jis atostogavo nuo liepos 10 d. Liepos pradžioje paklausinėjo giminaičių, serviso ir suprato, kad ne jis vairavo automobilį. Servise klausė, ar jis turi dokumentus dėl priduoto automobilio, ir sakė, kad jie ten važiuoti negalėjo. Jis pasakė servise patiems pasiaiškinti, surasti, kas vairavo jo automobilį. Servisas nesurado, kas vairavo. Jis toliau nesiaiškino, padavė skundą teismui. Brolis nuvarė jo automobilį į servisą. Jis nenuvyko į bylos nagrinėjimą policijoje, nes atostogavo Klaipėdoje. Pripažįsta nepilnai įvykdęs savo kaip vairuotojo pareigą.
Liudytojas R. P. teisme parodė, kad automobilį „Volvo“ teko matyti, bandyti tvarkyti servise. Pagal filmuotą medžiagą nustatė, kad 2017 m. balandžio 14 d. filmuodamas automobilį matė jį 2 ar 3 kartą. Negali pasakyti, kada matė automobilį pirmą kartą. Servise vyksta priduodamų automobilių registracija pildant užsakymo lapą, kurį klientas pasiima kartu su automobiliu. Kai atiduodamas sutvarkytas automobilis, surašoma sąskaita-faktūra viena klientui, viena buhalteriui. Jie to automobilio nesutvarkė, todėl nėra išrašytos sąskaitos-faktūros. Jis negali pasakyti, ar automobilis buvo 2017 m. vasario 15 d. servise. Pagal turimą kalendorių automobilių užrašymui šio automobilio nebuvo. Kalendorius yra jo telefone. Fizinio asmens Volvo kalendoriuje vasario 15 d. įrašytas nebuvo. Detales automobilių remontui jie ima iš pagrindinių tinklų. Šalia jų serviso yra „Volvo“ detalių sąvartynas. Jis abejotų, kad serviso darbuotojai galėtų lankytis Nemėžio apylinkėse dėl detalių. Tolimiausias taškas į kurį kartais labai nenoriai važiuojama yra Minsko plentas. Abejoju, kad darbuotojai galėjo važiuoti į Nemėžio pusę. Paprastai jis asmeniškai suranda detales ir jis arba darbuotojas nuvažiuoja jas paimti. Jie nepraktikuoja važiavimo su klientų automobiliais. Nebent išskirtiniais atvejais. Automobilius jie bando Ukmergės autostradoje. Automobilis buvo paliktas pas juos daugiau nei vieną kartą. Pagal kalendoriaus duomenis yra įrašas vasario 2 d. Filmukas darytas balandžio 14 d. Kitų duomenų pagal kalendorių jis neturi. Teoriškai galėjo laikyti automobilį daugiau nei savaitę, tačiau tiksliai pasakyti, kaip buvo tą kartą, jis negali.
Liudytojas D. V. teisme parodė, kad sausio antroje pusėje brolis savo automobiliu nevažinėjo, nes šiam sausio viduryje darė operaciją. Jis kelis kartus su brolio automobiliu važiavo į servisą Fabijoniškėse. Broliui buvo uždrausta vairuoti. Brolis negalėjo vairuoti iki maždaug kovo mėnesio pradžios. Dar prieš operaciją brolis pamatė, kad yra problemos su automobilio valytuvais, su šviesomis. Jis nuvarė automobilį į servisą dėl starterio ir paprašė pažiūrėti elektroniką. Tai buvo sausio mėnesį. Kelis kartus jis važiavo dėl automobilio starterio. Sausio antroje pusėje automobilį sakė paimti pavažinėti. Po to jis dar važiavo į servisą vasario pirmoje pusėje, gal viduryje. Servise automobilį sutaisė, surado detalę. Kai priduodavo automobilį, jis gaudavo lapą su numatomais darbais. Brolis atsiskaitė už darbus. Į servisą jis nuvežė brolį, kai paskambino iš serviso, kad galima pasiimti automobilį. Tuo metu jis svečiavosi pas brolį. Su broliu jis nuvyko viešuoju transportu ir pasiėmiau mašiną. Brolis atsiskaitė, jis brolį parvežė. Jam atrodo, kad brolis atsiskaitė grynais. Kiek jam žinoma, daugiau brolis automobilio į servisą nevarė. Jis nevažiavo Minsko plentu su brolio automobiliu.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pareiškėjas neginčija jam skirtos baudos dydžio, tačiau ginčija padaryto pažeidimo faktą ir jo patraukimą administracinėn atsakomybėn dėl nustatyto nusižengimo.
Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. vasario 15 d. 12.01 val., Vilniaus rajono savivaldybėje magistraliniame kelyje Vilnius – Minskas 9,82 km D. V. kaip savinnkui priklausantis automobilis „Volvo“ leistiną 60 km/val. greitį viršijo 26 km/ val., t. y. važiavo (įvertinus paklaidą) 86 km/val. greičiu. Šis faktas buvo užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu (b. l. 12).
Siekiant išaiškinti padarytą pažeidimą ir nustačius, kad vairuota transporto priemonė priklauso D. V., Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio pagrindais 2017 m. gegužės 30 d, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu siūlant D. V. iki birželio 30 d. sumokėti 15 eurų baudą (b. l. 9). Dokumentai buvo išsiųstas automobilio savininkui D. V. į darbovietę - Savivaldybės įmonę „S. p.". Pareiškėjas pripažino gavęs procesinius dokumentus, ką patvirtina ir AB „Lietuvos paštas" duomenys apie tai, kad korespondencija adresatui buvo pristatyta ir įteikta 2017 m. birželio 5 d. (b. l. 13).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio nuostatos numato, kad kodekso 416 straipsnyje (dėl nustatyto greičio viršijimo) numatytą administracinį nusižengimą užfiksavus ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokiu atveju transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pripažįstamas negaliojančiu.
Teismas nustatė, kad nei nurodytu laiku, nei apskritai D. V. administracinio nurodymo neįvykdė, taip pat nepateikė pareigūnams įstatymo nuostatomis reikalaujamų duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi jam priklausančia transporto priemone, reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neišreiškė ir į bylos nagrinėjimą policijoje nenuvyko. Toks pareiškėjo elgesys, ką pripažino teisme ir pats D. V., neatitiko jam įstatymo normomis nustatytų pareigų laikymosi, dėl ko pagrįstai ir teisingai pagal numatyto proceso nuostatas D. V. 2017 m. liepos 20 d. nutarimu už pažeidimą buvo nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių paskirta 60 eurų bauda. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad priimtas nutarimas yra teisėtas. Teismas pastebi, kad šiuo atveju bylos išnagrinėjimas liepos 20 d., o ne liepos 19 d., kaip buvo nurodoma administracinio nusižengimo protokole, t. y. vėlesniu, bet ne ankstesniu laiku neturi reikšmės nutarimo priėmimo teisėtumui.
Vertindamas priimto nutarimo pagrįstumą teismas nustatė, kad byloje nėra neginčijamų duomenų dėl to, kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo ne D. V., bet kitas asmuo. Pareiškėjas skundu teigė, kad pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2017 m. vasario 15 d. automobilis buvo perduotas remontui į autoservisą. Tokių pareiškėjo duomenų nepatvirtina jokie kiti duomenys. Apklaustas teisme D. V. nurodė, kad negali tiksliai apskaičiuoti, tačiau mano, kad vasario 15 d. automobilis buvo servise. Apklaustas serviso savininkas liudytojas R. P. teisme parodė, kad pagal turimus išsaugotus duomenis automobilis „Volvo“ buvo priduotas remontui į jų servisą vasario 2 d., buvo filmuojamas balandžio 14 d. Jie to automobilio nesutvarkė, todėl nebuvo išrašyta sąskaita-faktūra už suteiktas paslaugas, pagal kurią būtų įmanoma nustatyti automobilio remonto pabaigos datą. Liudytojas nenurodė ir nepatvirtino, kad automobilis buvo servise 2017 m. vasario 15 d. Pagal turimą kalendorių automobilių užrašymui šio automobilio tuo metu nebuvo. Liudytojas D. V. teisme parodė, kad nuvarė brolio automobilį „Volvo“ į servisą vasario mėn. pirmoje pusėje, gal viduryje, tačiau šio liudytojo parodymus teismas priverstas vertinti kaip nepatikimus ir neišsamius, nes šis liudytojas prieštaringai aiškino aplinkybes dėl automobilio remonto ir nurodė, kad automobilis vasario mėnesį buvo suremontuotas ir už remonto darbus brolis D. V. atsiskaitė sumokėdamas grynais, kai tuo tarpu tiek pats pareiškėjas D. V., tiek liudytojas R. P. nurodė, kad automobilis suremontuotas nebuvo.
Vertindamas skundo motyvus ir surinktus duomenis apie pareiškėjui 2017 m. sausio 12 d. darytą operaciją stuburui (b. l. 6) ir D. V. reabilitacijos ir nedarbingumo laikotarpį vasario mėnesį (b. l. 8) teismas pripažįsta, kad jie savaime nepaneigia fakto, kad vasario 15 d. pažeidimo laiku automobilį vairavo D. V. arba kitas asmuo, kurį pareiškėjas nutyli viso proceso metu. Teismas pastebi, kad tiek minėtas Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnis, tiek įvykio metu galiojantis Lietuvos Respublikos „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas“ konkrečiai nurodo, kokius duomenis automobilio savininkas privalo pateikti pažeidimą padarius kitam asmeniui, t. y. šio asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą. Taigi, pareiškėjui laiku ir tinkamai nevykdant pareigos pateikti šiuo atveju rašytinius duomenis arba žodinę informaciją, patvirtinančią automobilio perdavimą fiziniam ar juridiniam asmeniui, ir teismui išnaudojus galimybę tai nustatyti apklausiant liuidytojus ar išreikalaujant rašytinius duomenis apie „Volvo“ automobilio pridavimo ir paėmimo iš autoserviso laiką vasario mėnesį – nėra pagrindo pripažinti, kad 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas, kuriuo D. V. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje, yra nepagrįstas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog automobilio savininko privaloma pareiga pateikti nurodytus duomenis apie kitą asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemone, suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir pareikalavus pareigūnui apie tai pranešti (LAT nutartis Nr. 2AT-38-2013). Už tokios pareigos nevykdymą numatyta griežtesnė atsakomybė nei už nustatyto greičio viršijimą (416 straipsnio 3 dalį), t. y. įvykio metu tokią atsakomybę numatė galiojantias Administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnis. Tokiu būdu įvertinus minėtų teisės normų visumą akivaizdu, kad konstatavus pažeidimą dėl nustatyto greičio viršijimo yra baudžiamas automobilio valdytojas (vairuotojas), kuris padarė pažeidimą, arba turi būti baudžiamas transporto priemonės savininkas, kuris nevykdė reikalavimo pateikti nurodytus duomenis apie vairavusį asmenį, jeigu pats jis pažeidimo dėl nustatyto greičio viršijimo nepadarė. Nagrinėjant skundą teismas įvertina galimybę, kad už pareigos pateikti kito asmens duomenis nevykdymą pareiškėjas neturėtų būtų baudžiamas griežtesne sankcija, nes tokiu būdu būtų neteisėtai sunkinama pažeidėjo D. V. teisinė padėtis jam pačiam, o ne instoitucijai skundžiant priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Tokiu būdu eismas visapusiškai ir objektyviai įvertinęs įrodymų visumą, o ne atskirus jų fragmentus, vienus duomenis, dėl kurių nekyla abejonių, logiškai jungiant su kitais pripažįsta, kad priimtas 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. 10ANN-109544815-17, kuriuo D. V. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje yra teisėtas, nes priimtas nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, ir pagrįstas, nes nėra abejonių nekeliančių ir neginčijamų duomenų, kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo ne D. V., bet kitas asmuo. Paskirta pažeidėjui administracinė nuobauda atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsnio nuostatas. Išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta pažeidėjo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl paskirta sankcijos vidurkį atitinka nuobauda atitinka tiek įstatymo numatytus nuobaudos skyrimo reikalavimus, tiek padaryto nusižengimo turinį. Pagrindo naikinti ar keisti priimto nutarimo švelninant pareiškėjo atsakomybę teismas nenustatė, dėl ko D. V. skundas atmestinas.
Administracinės teisenos uždaviniai, įtvirtinti įstatyme, įpareigoja teismą užtikrinti, kad būtų saugoma Lietuvos Respublikos visuomeninė santvarka, visų piliečių ir kitų asmenų teisės ir laisvės, teisėti interesai, taip pat nustatyta valdymo, valstybinė ir viešoji tvarka. Teisėsaugos institucijos ir ypatingai teismas privalo stiprinti teisėtumą, auklėti piliečius, kad šie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių, kitų asmenų teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas ir jaustų atsakomybę visuomenei. Visi asmenys, kurie pripažįsta savo neteisėtą elgesį, ir kurie visais įmanomais būdais stengiasi išvengti atsakomybės, vienodai atsako prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, turi susilaukti teisingos ir privalomos jiems atsakomybės. Tokie uždaviniai ir principai įpareigoja teisėsaugos institucijas už padarytą pažeidimą taikyti, o pažeidėją D. V. paklusti administracinei atsakomybei nepiktnaudžiaujant būdais šios atsakomybės išvengti, dar ir nevykdant privalomų įstatymo numatytų pareigų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 638 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutarė:
D. V. skundo netenkinti, ir 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.