Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1973-07-09, Molėtų r., Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, neteistas, gyv. Dubingių mstl., Dubingių sen., Molėtų rajone,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 164 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. A. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui, o būtent: jis, nuo 2000 m. liepos 26 d. iki 2001 m. sausio 31 d., nuo 2001 m. gegužės 29 d. iki 2002 m. balandžio 24 d., nuo 2002 m. gegužės 20 d. iki 2003 m. gegužės 6 d., nuo 2003 m. liepos 25 d. iki 2004 m. balandžio 19 d., nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. iki 2011 m. kovo 18 d. vengė pareigos pagal 2000 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį vaiką P. A., gim. 1995-03-25, mokant E. T. (A.) sūnaus išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, ir iki 2012 m. balandžio 1 d. E. T. (A.) įsiskolino 12 357,32 Lt, o nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsiskolino 6 009,35 Lt, šiais veiksmais G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.

Apklaustas kaltinamuoju G. A. savo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažino pilnai. Paaiškino, kad nuolatinio darbo neturi, yra registruotas darbo biržoje ir gauna bedarbio pašalpą – 350 litų. Kartais padeda žmonėms dirbti įvairius ūkio darbus. 1995 m. kovo 25 d. santuokoje gimė sūnus P. A.. Susituokęs su žmona gyveno pas jos tėvus Vilniaus mieste. Iš pradžių turėjo darbą, gyveno normaliai, vėliau, netekęs darbo, ėmė vartoti alkoholinius gėrimus. 2000 m. išsituokė žmonos iniciatyva. Po skyrybų sūnus Petras liko gyventi su mama, o teismas iš jo priteisė mokėti žmonai sūnaus išlaikymui po ¼ visų pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Po skyrybų jis išsikėlė gyventi pas savo tėvus į Dubingių miestelį, Molėtų r. 2001 m. pradžioje įsidarbino UAB „Molesta“. Kol dirbo, buvo atskaitoma iš jo atlyginimo sūnaus išlaikymui. Kokia suma buvo atskaičiuota ir kiek laiko tai truko, jis nežino. Vėliau buvo atleistas iš darbo, po kurio laiko vėl grįžo dirbti į UAB „Molesta“ ir ten dirbo su pertraukomis. Kai neturėdavo darbo, registruodavosi darbo biržoje. Paskutinį kartą dirbo 2006 m. UAB „Kreisel“. Ar dirbant minėtoje bendrovėje buvo atskaitomi pinigai sūnaus išlaikymui, neprisimena. Nuo 2006 m. iki 2011 m. jis nebuvo registruotas darbo biržoje, jokio darbo neturėjo. Nuo 2011 m. registruotas darbo biržoje. Po skyrybų su E. A. savo sūnų Petrą mato 1-2 kartus per metus. Be tų pinigų, kurie jam dirbant buvo atskaičiuoti iš atlyginimo sūnaus išlaikymui, jis E. A. vieną kartą yra davęs 50 litų, savo sūnui - apie 100 litų. Dėl to, kad vengė išlaikyti savo sūnų, nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji E. T. parodė, kad jai gyvenant santuokoje su G. A., 1995 m. gimė sūnus Petras. 2000 m. liepos mėnesį su G. A. išsituokė dėl to, kad jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nebesirūpino šeima. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas iš G. A. sūnaus P. A. išlaikymui priteisė ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki P. A. pilnametystės. Po skyrybų, kol G. A. dirbo, jo darbovietė atskaičiuodavo pinigus alimentams. Kiek laiko tai truko ir kiek pinigų iš G. A. buvo atskaičiuota alimentams, ji neprisimena. Kai jis išėjo iš darbo, daugiau iš jo jokių pinigų vaiko išlaikymui negavusi. Pats G. A. savo iniciatyva niekada savo sūnaus išlaikymui nėra davęs pinigų. Gal jis kada ir buvo davęs pinigų sūnui, tačiau ji to nežino. Per visą laiką nuo skyrybų G. A. sūnui Petrui yra nupirkęs vieną striukę. Savo sūnaus nepasveikindavo net telefonu gimtadienio proga. Negaudama pinigų sūnaus išlaikymui, 2008 m. pradžioje ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją ir iki šiol gauna po 130 litų kas mėnesį. Kiek jai žinoma, G. A. niekur nedirba, gyvena pas tėvus Dubingių miestelyje, Molėtų r., dažnai vartoja alkoholį.

Byloje esantis Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2000 m. liepos 26 d. sprendimas patvirtina tai, kad iš G. A. priteista sūnaus Petro, gim. 1995-03-25, išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 2000-07-10 iki Petro pilnametystės (b.l.33).

Antstolės N. V. 2012-04-04 pažyma Nr. 0073/02/00144 patvirtina tai, kad G. A. alimentų skola E. T. (A.) yra 12 357,32 Lt (b.l.29).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2012-01-27 prašymas Nr. (4.2)D2-2323 pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad G. A. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui sudaro 6009,35 Lt (b.l.1-3).

Visi išvardyti įrodymai yra gauti teisėtais būdais, atitinka LR BPK 20 str. numatytus reikalavimus.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog G. A. kaltė dėl vengimo pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką visiškai įrodyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, tačiau jei asmuo tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo, jis atsako baudžiamąja tvarka. LR BK 164 str. numatyta atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui ar teikti būtiną materialinę paramą vaikui. Kadangi minėto straipsnio dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, nusikalstama veika laikoma įvykdyta padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų, nagrinėjamu atveju- vengiant pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. Kaltinamojo argumentai, kad jis neturėjo pakankamai lėšų sūnaus išlaikymui, jo kaltės nepaneigia, nes vaiko išlaikymas yra neginčijama, prioritetinė tėvų pareiga, o sunki tėvų materialinė padėtis gali turėti įtakos išlaikymo dydžiui, tačiau negali atleisti nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Aplinkybės, kad buvo laikotarpių, kai kaltinamasis nedirbo ir pajamų negaudavo, nepašalina jo kaltės, kadangi būdamas darbingas ir jauno amžiaus, jis privalėjo imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį, kad galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Be to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis žinojo ir suprato savo pareigą pagal priimtus teismo sprendimus išlaikyti vaiką, kaip jau konstatuota, galėjo vykdyti šią pareigą, tačiau sąmoningai jos nevykdė, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. A. veiksmai pagal LR BK 164 str. kvalifikuoti tinkamai.

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 51), baustas administracine tvarka (b. l. 52), nedirba, charakterizuojamas neigiamai (b. l. 57), jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (LR BK 50 str.), atidedant jos vykdymą (LR BK 75 str.)

Civilinių ieškinių byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-303, 308 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams.

LR BK 75 str. 1 d., 2 d. pagrindu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.

Įpareigoti nuteistąįį: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 5 p., skirti LR BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. Įpareigoti nemokamus darbus atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.