Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.1.; 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.; 1.2.9.9.; 2.3.6.4.5.

2012 m. rugsėjo 19 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei L. M., vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei N. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pagal 2003-09-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje N-2-5499-02/2003 vengė pareigos išlaikyti vaikus - V. V., g. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2003-09-23 iki 2010-09-30, ir E. V., g. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2003-09-23 iki 2012-06-10, gyvenančius su motina N. V., kas mėnesį teikti po 200 litų išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, pinigus sumokant grynais arba pavedimu į N. V. sąskaitą, dėl ko 2012 m. birželio 23 dienai įsiskolinimas sudarė 40370 litų.

A. V. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad išsituokęs su žmona buvo girtuoklis, gėrė ir dirbo už alų. Šiuo metu pradėjo mokėti išlaikymą, lankėsi pas anoniminius alkoholikus. Priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo teismo posėdyje dalyvavo ir žinojo, kad turi mokėti po 200 litų kiekvienam vaikui. Išlaikymo nemokėjo, nes neturėjo iš ko. Sūnus Evaldas pas jį atvažiuodavo, jam yra mokėjęs pinigus už darbą, yra buvę, kad jo darbdavys pervedė pinigus į sąskaitą.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko prokurorė.

Be A. V. parodymų jo kaltė įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga, kurią teismas ištyrė posėdžio metu.

Liudytoja N. G. tyrimo metu parodė, kad 1991 m., tikslios datos neprisimena, ištekėjo už A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė du vaikai – V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje su Artūru gyveno 10 metų. Kai Arturas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, jų santykiai pašlijo ir jie nusprendė išsiskirti. Ji kreipėsi į teismą dėl skyrybų, kada tai buvo, neprisimena. 2003-09-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas, posėdyje dalyvaujant jai ir A. V., priėmė sprendimą nutraukti jų santuoką. Tuo pačiu teismo sprendimu A. V. buvo įpareigotas mokėti jai alimentus sūnums Viktorui ir Evaldui išlaikyti po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės. A. V. tam neprieštaravo, todėl jie pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo aptartas ir alimentų dydis. Dar prieš pusmetį iki skyrybų ji kartu su vaikais Viktoru ir Evaldu išsikraustė gyventi kitur, atskirai nuo Artūro. Po skyrybų, t.y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo A. V. jai nemokėjo alimentų visai. Kadangi A. V. vengė padėti išlaikyti vaikus ir alimentų jai nemokėjo, praėjus 3 mėnesiams nuo skyrybų, ji kreipėsi į antstolės D. M. kontorą dėl priverstinio alimentų išieškojimo. Tačiau iki šiol antstolė iš A. V. neišieškojo nei vieno lito. Taipogi ir A. V. prie vaikų išlaikymo neprisidėjo nei vienu litu. Vaikais jis domėjosi ir domisi, kai būna išgėręs, būtent tada jis prisimena vaikus. Su vaikais ryšį palaiko, kartais su jais susiskambina. Jų vyresnis sūnus V. V. yra neįgalus. Jam yra diagnozuotas autizmas, jis visiškai nesiorientuoja aplinkoje, nekalba, lanko specializuotą „Šilo“ mokyklą. Teismo sprendimu ji yra jo globėja. Kadangi Viktoras visai nekalba, Arturas glaudesnius santykius palaiko su Evaldu. Viktoras tėvą mato retai, tik kai tėvas atvažiuoja jį aplankyti, o tai būna labai retai. Paskutinį kartą A. V. vaikus matė 2012 m. vasario 21 d., kai buvo policijoje apklausoje, prieš tai juos matė kažkur prieš metus. Ji niekada nedraudė buvusiam sutuoktiniui bendrauti su vaikais, visada buvo už tai, kad jie palaikytų gerus santykius. Ji su vaikais gyvena Vilniuje, A. V. gyvena Jurbarke, gal dėl to jis retai aplanko vaikus. Evaldas kiekvienais metais važiuoja pas tėvą į Jurbarką per vaikų atostogas, jis ten būna savaitę laiko. Į metus jis važiuoja apie porą kartų, bet būna ir taip, kad vaikas važiuoja pas tėvą kas du metus. Pernai metais, kai ji neturėjo Evaldo kelionei į Jurbarką pinigų, 150 Lt kelionei A. V. pervedė į jos sąskaitą. Tai buvo pernai metais. Viktoras tėvo aplankyti nebevažiuoja jau apie 3 metus, nuo to laiko, kai susirgo epilepsija. Drabužių, dovanų, mokyklinių reikmenų A. V. vaikams niekada nėra nupirkęs, jis tik žada nupirkti, bet pažado niekada netesia. Su buvusiu sutuoktiniu A. V. santykius palaiko gerus, jie dažnai susiskambina. Jis skambina ir teiraujasi, kaip sekasi vaikams, tačiau jokio materialinio išlaikymo vaikams neteikia. Žino, kad A. V. gyvena Jurbarke pas motiną, dirba pas kažkokį šeimininką, tačiau kokį darbą dirba ir kiek uždirba, nežino. Jokių teisių į nekilnojamąjį turtą jis neturi. Su Arturo motina ji bendrauja mažai, jos susiskambina tik per šventes pasveikinti vieni kitus. Anksčiau, kai Viktoras ir Evaldas viešėdavo pas Arturo motiną, ji jai mokėdavo pinigus už jų išlaikymą, veždavo maistą. 2008 metais kreipėsi į Garantinį ir vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų vaikams gauti. Vaikų išlaikymo fondas ir Evaldui ir Viktorui mokėjo po 195 litus, dabar moka tik Evaldui, nes Viktoras yra pilnametis. Nors iš A. V. vaikams išlaikyti negavo nei vieno lito, nei grynais pinigais, nei per antstolį, jam jokių pretenzijų neturi. Šiuo metu yra ištekėjusi už kito vyro, su juo turi dar vieną vaiką (b. l. 26).

Liudytojas E. V. tyrimo metu parodė, kad tėvą A. V. pažįsta ir žino, kaip jis atrodo. Paskutinį kartą su juo buvo susitikęs šiais metais vasario pabaigoje. Tėvas sakė, kad jis buvo policijos komisariate apklausoje ir po apklausos užvažiavo pas juos į svečius, buvo apie pusvalandį. Tėvas Arturas gyvena netoli Jurbarko, Stakių kaime su motina nuosavame name. Vilniuje, jis būna labai retai. Su tėvu sutaria gerai, jie kartais susiskambina, t.y. tėvas jam pats paskambina. Dažniausiai jis skambina, kai būna išgėręs, skambina vieną - du kartus į mėnesį. Jis jam pirmas niekada neskambina. Su juo geri santykiai buvo visada, net ir po tėvų skyrybų. Motina niekada neuždrausdavo matytis ir lankyti tėvo. Kadangi tėvas gyvena Jurbarke, o jis su broliu Viktoru Vilniuje, susitikti tenka retai, dažniausiai su tėvu susitinka, kai pas jį patys nuvažiuoja. Jis beveik kiekvienais metais nuvažiuoja pas tėvą per atostogas, nors būna ir tokių metų, kai nevažiuoja, nes pats nenori. Iš karto po tėvų skyrybų pas tėvą viešėdavo per atostogas dažniau, dabar rečiau. Paskutinį kartą pas jį buvo kažkur prieš du metus, pas jį buvo apie savaitę. Tėvas niekada jo neišvarydavo, pas jį būdavo tiek, kiek pats norėdavo. Tuo metu, kai būdavo pas tėvą, jis jam nupirkdavo visokiausių skanėstų, tačiau pinigų – kišenpinigių neduodavo, dovanų nepirkdavo. Kelis kartus tėvas yra papildęs jo mobiliojo ryšio telefono sąskaitą po 20 Lt arba 5 Lt. Bendroje sumoje jis yra papildęs telefono sąskaitą už apie 50 Lt. Kai vešėdavo pas tėvą per vasaros atostogas, jis dažniausiai dirbo savo kaimo fermoje, arba pas kaimynus statybinius darbus. Ar jis dirbo legaliai ar ne, nežino, nežino, kiek jis gaudavo atlygio už darbą, taipogi nežino. Kai vešėdavo pas tėvą, matė, kad jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Galima sakyti, kad alkoholį vartodavo kiekvieną dieną, bet nedaug. Visiškai girto jo nematė. Ar tėvas šiuo metu dirba, nežino. Žino, kad tėvui yra priteisti alimentai, kuriuos jis turi mokėti motinai Natalijai, tačiau mama sakė, kad tėvas pinigų jo ir brolio V. V. išlaikymui nemoka. Brolis Viktoras serga autizmu, lanko „Šilo“ specializuotą mokyklą. Jam dabar 20 metų. Tėvą paskutinį kartą jis matė šių metų vasario mėnesio pabaigoje, kai tėvas buvo pas juos. Prieš tai jis jį matė senokai, nes Viktoras į kaimą pas tėvą paskutiniu metu nevažiuoja. Paskutiniu metu pas tėvą į svečius važiuoti vengia pats, nes jis dažniausiai prisigeria. Taip pat reikia nemažai pinigų kelionei iki Jurbarko, o ne visada tų pinigų būna. Paskutinius du – tris kartus jo kelionei į Jurbarką pinigų buvo davęs pats tėvas. Jis mamai pervedinėjo pinigus kelionei į abi puses (b. l. 27).

Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-09-23 sprendimo matyti, kad teismas patvirtino tarp A. V. ir N. V. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, kad A. V. įsipareigoja kas mėnesį teikti po 200 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui iki jie sulauks pilnametystės (b. l. 25).

Iš antstolės D. M. pateiktų vykdomosios bylos dokumentų kopijų matyti, kad antstolės D. M. kontoroje buvo vykdomas alimentų V. V. ir E. V. išieškojimas iš A. V. (b. l. 43-96).

Iš antstolės D. M. rašto Nr. 0012/03/05469 matyti, kad A. V. sūnų V. V. ir E. V. išlaikymui alimentų nemoka ir neišmokėta alimentų suma 2012-06-23 dienai yra 40370,00 Lt (b. l. 102).

Iš Lietuvos darbo biržos 2012-02-13 rašto Nr. Sd-447 matyti, kad A. V. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas nuo 2001-10-08 iki 2002-01-28. Pagal „VRIS“ naršyklę „Lietuvos darbo birža“ 2012-06-29 matyti, kad 2002-01-28 darbo biržoje darbo paieška jam buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Duomenų, kad A. V. būtų registruotas Lietuvos darbo biržoje nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl alimentų negauta (b. l. 104-105)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius rašto matyti, kad A. V. 2003-02-10 ir 2003-06-13 gavo išeitines pajamas – 517.98 Lt (atleidimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“); nuo 2003-07-11 iki 2003-11-28 A. V. dirbo L. I. individualiojoje įmonėje, kurioje gavo 781.92 Lt atlyginimo (b. l. 107-109).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie asmens negautas išmokas matyti, kad A. V. laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-01-25 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo (b. l. 110).

Iš VRIS naršyklės „SODRA“ 2012-06-29 duomenų matyti, kad A. V. nuo 2012-02-13 iki 2012-03-13 ir nuo 2012-03-19 iki 2012-04-13 buvo įsigijęs verslo liudijimą ( b. l. 111 ).

Iš banko įstaigų pateiktos informacijos matyti, kad A. V. sąskaitų ir piniginių indėlių neturi (b. l. 115-124).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. V. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, liudytojų N. G. ir E. V. parodymai apie tai, kad A. V. nemokėjo pinigų išlaikymui, taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo nuorašas liudija, kad A. V. teismo sprendimu privalėjo ir privalo iki pilnametystės mokėti lėšas savo vaikų V. V. ir E. V. išlaikymui, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, t. y. pinigų vaikų motinai grynais ar pavedimu nemokėjo, ir taip vengė išlaikyti savo vaikus.

Kaltinamojo A. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, nes jis, žinodamas apie savo pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir privalėdamas tą pareigą bent iš dalies vykdyti, šios pareigos visiškai nevykdė ir taip savo neveikimu vengė mokėti lėšas savo vaikų išlaikymui.

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų (b. l. 153, 154, 156) matyti, jog kaltinamasis A. V. yra pakaltinamas, todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kaltinamojo A. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veika, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. V. teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. A. V. padarė trunkamojo pobūdžio nesunkų nusikaltimą, veiką padarė pirmą kartą, jis praeityje ne tik neteistas, bet ir nebuvęs patrauktas baudžiamojo atsakomybėn (b. l. 149), jam praeityje buvo skirtos administracinės nuobaudos (b. l. 151), šiuo metu jis nedirba (b. l. 111), tačiau stengiasi ir pradėjo mokėti pinigines lėšas sūnaus išlaikymui. Šių aplinkybių visuma ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą A. V. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas A. V. skiria viešųjų darbų bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per tą laiką neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui (viso šešiasdešimt valandų).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.