Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, pareiškėjo nuomone, VMI sprendimą išieškoti mokesčius pagal Jungtinės Karalystės prašymą, galėjo priimti tik išsiaiškinusi jo poziciją ginčo klausimu, tačiau to nepadarė. Atkreipė dėmesį, jog iki pat 2016 m. gegužės 17 d., kai buvo taikytas areštas jo banko sąskaitai, apie jokį mokestinį reikalavimą iš Jungtinės Karalystės nežinojo. Nei VMI sprendime nurodytu adresu, nei užsienio valstybės prašyme nurodytu adresu ar darbovietės adresu jokių pranešimų apie sprendimą jis negavo, todėl neturėjo galimybės pagal Sutarties 28 str. kreiptis į kompetentingą asmenį ir pareikšti protestą. Pabrėžė, jog mokesčių administratorius turi išsiaiškinti, ar Jungtinės Karalystės pateiktame prašyme nurodytas mokestis patenka į Sutarties taikymo apimtį, taip pat įsitikinti, ar pareiškėjas tikrai tą mokestį turi mokėti pagal Sutarties 4 str. 2 d. ir suteikti pareiškėjui galimybę pareikšti protestą pagal Sutarties 28 str. Tik išsiaiškinus Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašyme nurodytos mokestinės prievolės kilmę, gali būti sprendžiamas paties prašymo priimtinumo klausimas, o vėliau, išklausius pareiškėjo poziciją po protesto pateikimo, sprendžiamas pagrįstumo klausimas, ko nebuvo padaryta.

VMI atkreipė dėmesį, jog teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 str. 8 p., todėl VMI viršininkas turėjo teisę priimti šioje byloje ginčijamą sprendimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, jame aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas tinkamai įgalioto asmens. VMI teigimu, priimdama Jungtinės Karalystės prašymą padėti iš pareiškėjo išieškoti mokesčius, ji neprivalėjo aiškintis, kokiu pagrindu pareiškėjo atžvilgiu priskaičiuotos mokėtinos sumos. Pabrėžė, jog pareiškėjui nebuvo suvaržyta jo teisė paduoti motyvuotą skundą, nesutinkant su Jungtinės Karalystės Tarnybos sprendimu. Be to, MAĮ 5 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios negu atitinkamų mokesčių įstatymuose apmokestinimo taisyklės, ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigalioję ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 176, 177, 179).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl VMI 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (23.31-08)491-7, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 7 683,97 Eur sumą pagal Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pateiktą prašymą vykdyti išieškojimą ir suvienodintą dokumentą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba 2016 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į VMI su prašymu vykdyti reikalavimą bei suvienodintu dokumentu, leidžiančiu vykdyti reikalavimus, kuriais prašoma išieškoti iš pareiškėjo 7 683,97 Eur pajamų ir kapitalo mokesčių sumą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. balandžio 5 d. (b. l. 25–52).

2015 m. gruodžio 7 d. VMI raštu Nr. (23.1-08)-RNA-45379 (b. l. 130) pareiškėją bandyta informuoti apie minėtą Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą. Šiuo raštu VMI, be kita ko, nurodė pareiškėjui, kad, jei jis per 30 d. mokestinės prievolės neįvykdys, ji bus išieškoma. Be to, pareiškėjui paaiškinta, kad prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta, vadovaujantis Jungtinės Karalystės įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai Jungtinės Karalystės įstaigai. Minėto rašto nepavykus įteikti pareiškėjui, VMI apie jį paskelbė viešo paskelbimo būdu (b. l. 139).

Kadangi pareiškėjas nurodytos skolos nesumokėjo, atsakovė, vykdydama Jungtinės Karalystės prašymą, skundžiamu 2016 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (23.25-08)491-7 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 7 683,97 Eur sumą (b. l. 134).

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 28 str. 1 d. centrinis mokesčių administratorius su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) bendradarbiauja tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu. MAĮ 28 str. 2 d. 3 p., be kita ko, nustato, kad, jei kitaip nenumato tarptautinė sutartis ar susitarimas, pagalba užsienio valstybės mokesčių administracijai (kompetentingai institucijai) teikiama, jei užtikrinamas bendradarbiavimo abipusiškumas ir patenkinus kreipimąsi nebus pažeisti Lietuvos Respublikos ar jos asmenų teisėti interesai.

Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas) 10 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio 6 d. nustato, kad, suvienodintas dokumentas, kurį pateikia prašančioji institucija, negali būti kokiu nors būdu pildomas, keičiamas ar pripažįstamas Lietuvos Respublikos institucijoje.

Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 str. 1 d. nustato, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. Lietuvos Respublikos institucija turi informuoti suinteresuotą asmenį, kuris Lietuvos Respublikos institucijai vykdant išieškojimą ginčija prašančiosios institucijos veiksmus ar dokumentus, kad ginčijimą jis turi teikti prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigai pagal toje valstybėje narėje galiojančius teisės aktus.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, atsakovė neturi teisės vertinti nei dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančioje valstybėje narėje, nei suvienodintame dokumente nurodytų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos dokumentų, kuriais remiantis buvo pateiktas prašymas vykdyti išieškojimą, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teismai iš principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymą leidžiantis dokumentas yra vykdytinas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo M. K. byloje, C-233/08, 44 p.).

Teismas pažymi, kad, nors skundžiamame sprendime nenurodyta, kokios rūšies mokesčiams priskirtina išieškoma suma, tačiau iš Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymo matyti, kad prašoma išieškoti pajamų ir kapitalo mokesčius, kurie patenka į Sutarties taikymo sritį (Sutarties 2 str. 3 d.).

Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad atsakovė turėjo laukti jo pozicijos ginčo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui buvo siųstas pranešimas apie Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymą, tačiau pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu minėto rašto pareiškėjui įteikti nepavyko (b. l. 131–133). Pažymėtina, kad pagal MAĮ 164 str. 1 d. dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Minėto straipsnio 5 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 d. nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo VMI interneto svetainėje dieną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nepavykus pranešimo pareiškėjui įteikti kitais būdais, pareiškėjas apie Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymą buvo informuotas viešo paskelbimo būdu (b. l. 134), taigi laikytina, kad pareiškėjas apie situaciją buvo informuotas tinkamai, todėl atsakovė neprivalėjo laukti pareiškėjo pozicijos. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, sužinojęs apie priimtą sprendimą, pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos sprendimą dėl mokesčių išieškojimo, taigi pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

Teismas taip pat pažymi, kad savitarpio pagalbos išieškant mokesčius neteikimą reglamentuoja Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 16 str., tačiau nagrinėjamoje byloje nurodytame straipsnyje minimos aplinkybės nenustatytos. Pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymą ar mokesčių administravimą reguliuojančius teisės aktus nebūtų galimas išieškojimas pagal atsakovei pateiktus Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą ir suvienodintą dokumentą.

Teismo vertinimu, ginčijamas VMI sprendimas atitinka bendruosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir laikytinas pakankamai motyvuotu, kadangi jame aiškiai nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, jis priimtas tam įgalioto subjekto, pasirašytas, taigi nėra pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo R. M. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.