- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- 2YT-3300-514/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00904-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Ž., S. P., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Ž., S. P., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio I. P. mirties priėmė palikimą. Nurodė, kad jos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo surašę bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo mirties atveju visą priklausantį ir ateityje priklausysiantį turtą paliko vienas kitam. Po sutuoktinio mirties pareiškėja buvo įsitikinusi, kad, esant tokiam testamentui, jai pas notarą nebereikia, ir toliau gyveno jai su palikėju priklausiusiame name, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., t. y. po sutuoktinio mirties paveldėjimo nesusitvarkė taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai – praleido trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos paveldėjimo priėmimo veiksmams atlikti. Tačiau pareiškėja paveldėjimą priėmė, pradėdama faktiškai sutuoktiniui priklausiusį turtą valdyti – visą laiką gyveno, rūpinosi namais, kuriuos pareiškėja statė kartu su sutuoktiniu, ir kuriuose šiuo metu gyvena, nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo po sutuoktinio mirties likusią jo turto dalį: namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypą, mokėjo mokesčius. Pradėjus kalbėti su vaikais apie likusį turtą, jie pareiškėjai paaiškino, kad ir esant testamentui, vis tiek reikia užsivesti paveldėjimo bylą pas notarą, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka. Pareiškėjos vaikai G. Ž. (P.) ir S. P. į po I. P. mirties likusį turtą pretenzijų nereiškia.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys G. Ž., S. P. atsiliepimais su pareiškėjos pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutiko.
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis I. P. mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjo mirties liko nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav. Šio likusio nekilnojamojo turto daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos I. P. vardu.
Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog testamentų registre yra registruotas testamentas, sudarytas ir notaro patvirtintas (priimtas saugoti) (duomenys neskelbtini) testatorius – I. P., palikimo priėmimo faktų registruota nėra.
Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) Testamento duomenų nustatyta, jog, kiekvieno iš sutuoktinių mirties atveju, visas M. P. priklausantis ir ateityje priklausysiantis turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, turtinės teisės ir prievolės paliekami sutuoktiniui I. P., taip pat visas I. P. priklausantis ir ateityje priklausysiantis turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, turtinės teisės ir prievolės paliekami M. P., o po abiejų sutuoktinių mirties visą turtą lygiomis dalimis paveldės jų dukra G. Ž. ir sūnus S. P.
Paveldint pagal testamentą, įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi pareiškėja M. P. yra įpėdinė pagal testamentą, paveldint mirusiojo sutuoktinio I. P. palikimą.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.
Pareiškėja pareiškime nurodė, jog po sutuoktinio mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo. Byloje esantys dokumentai, pačios pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad po pareiškėjos sutuoktinio mirties ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po sutuoktinio mirties liko gyventi jų gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, rūpinosi namu, ūkiniais pastatais, žemės sklypu. Tokie pareiškėjos veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad ji su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.
Kad pareiškėja M. P. pradėjo valdyti po I. P. mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir tai, kad suinteresuoti asmenys mirusiojo I. P. vaikai G. Ž., S. P. pateiktuose atsiliepimuose prieštaravimų pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms apie faktinį palikimo priėmimą nepateikė.
Pripažįstama, kad pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jos paaiškinimų ir pateiktų įrodymu pagrindu nustatomas faktas, kad po I. P. mirties palikimą priėmė M. P., šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškėja, pateikdama pareiškimą, sumokėjo 125 Eur, kai pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą privalėjo sumokėti 63 Eur, pareiškėjos permokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos M. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Grąžinti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 62 Eur (šešiasdešimt du Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 8 d.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.